Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-358-555/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-20
Bylos Nr.
2-358-555/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
K. R., J. R.
Trečiasis asmuo
B. B., Kėdainių rajono savivaldybės
Atsakovas
Kėdainių lopšeliui-darželiui „Varpelis“, J. R.
Advokatai
Tomas Vildžiūnas, Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-358-555/2008Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2;44.5.2.2;44.8;99.5; 99.7;99.9;116.1(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei K. R., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, trečiajam asmeniui B. B., trečiojo asmens Kėdainių rajono savivaldybės atstovui Daliui Ramonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų K. R. ir J. R. ieškinį atsakovui Kėdainių lopšeliui-darželiui „Varpelis“, dalyvaujant tretiesiems asmenims B. B., Kėdainių rajono savivaldybei, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. R., atstovaujamam įstatyminės atstovės K. R., 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei K. R. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2006 m. gruodžio 22 d. jos sūnus J. R., būdamas vaikų lopšelyje-darželyje „Varpelis", labai sunkiai susižalojo dėl darželio auklėtojos kaltės, neatsargumo, netinkamos vaikų priežiūros, neužtikrinant būtino atidumo ir rūpestingumo, ir kitų pažeidimų, jis užkliudė kėdę, ant kurios buvo arbatinukas su verdančiu vandeniu, ir to pasekoje ant vaiko užkrito karštas arbatinukas. Kauno medicinos universiteto klinikose jam buvo konstatuota 30 proc. kūno paviršiaus nudegiminė žaizda, apimanti galvą, kaklą, veidą, krūtinės ląstą, nugarą, dešinę ranką ir dešinę koją. 2007-06-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vaikų lopšelio-darželio „Varpelis" auklėtoja B. B. buvo pripažinta kalta, bei nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 139 straipsnio l dalį atleista kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Vaikui teko ištverti labai didelius dvasinius bei emocinius išgyvenimus, jau nekalbant apie jo fizines kančias. Vaikas patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, estetinės išvaizdos pakitimus. Šiuo metu vaikas yra mažas ir dar negali daug ko suprasti, tačiau, po kurio laiko dėl šio sužalojimo jam gali kilti dvasinių išgyvenimų ir kitokių nepatogumų. Kadangi šio sužalojimo pasekmių negalima iš karto pašalinti, vaikui augant, yra labai didelė tikimybė, jog reikės atlikti randų plastines operacijas, nes nudeginto kūno vietų oda nėra ir nebus tokia tampri, kaip nepažeista oda. Taigi, vaiko patirti sužalojimai liks visam gyvenimui. Po sūnaus sužalojimo ieškovė taip pat patyrė didelių emocinių išgyvenimų, jaučia pastovų nerimą dėl papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, susijusių su šia sūnaus trauma. Vaikui buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Kadangi darbdavys yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl savo darbuotojų, einančių pareigas kaltės, dėl kurios vaikas patyrė didelę fizinę bei emocinę žalą, kuri atsilieps jo vystymuisi, iš atsakovo J. R. priteistina 400 000 litų neturinės žalos atlyginimui, K. R. priteistina 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Mano, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra protingas ir pagrįstas, atsižvelgiant į sužalojimą, pasekmes, kaltę, atsakovo turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies ir prašo priteisti ieškovams 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad teismas turi atsižvelgti į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Šiuo atveju trečiojo asmens B. B. kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 3 dalis). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusio gyvenimui, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos sūnaus patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės, nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą. Dėl žalą padariusio asmens turtinės padėties, tai atsakovas yra įstaiga, kurios turtas formuojamas iš gyventojų mokamų mokesčių į valstybės biudžetą, finansavimas gaunamas proporcingai teikiamų paslaugų apimčiai, todėl neadekvatus neturtinės žalos dydžio nustatymas pažeistų kitų asmenų interesus, privestų atsakovą prie bankroto. Taip pat teismas turėtų atkreipti dėmesį, jog žalai padėjo atsirasti nukentėjusiojo paprastas neatsargumas. O ieškovės susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Mano, kad prašomos priteisti sumos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teisės aktų ir teismų praktikos.

Tretysis asmuo Kėdainių rajono savivaldybė prašo ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovui J. R. 4 000 Lt ir ieškovei K. R. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Atsiliepime nurodo, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalą padariusio trečiojo asmens kaltę – nusikalstamas nerūpestingumas, taip pat į sužalojimo pasekmes – J. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendyje, kur nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Ieškovė nurodo, kad sūnaus patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės yra tęstinės, ilgalaikės, nepašalinamos, patirti sužalojimai liks visam gyvenimui, tačiau tokių aplinkybių byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Taip pat reikia atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį – tai ne pelno siekianti, iš biudžeto lėšų finansuojama įstaiga, bei į tai, jog civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t.y. siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje – Kėdainių lopšelyje-darželyje „Varpelis“, esančiame Pavasario g. 8, Kėdainiai, 2006 m. gruodžio 22 d. apie 7 valandą 30 minučių septintos – „Meškučių“ grupės miegamajame žaisdamas be auklėtojos priežiūros šio darželio mokinys mažametis J. R. užkliudė kėdę, ant kurios darželio auklėtoja buvo užkaitusi elektrinį virdulį ir apsiliejo šio virdulio verdančiu vandeniu. Dėl šios priežasties mažamečiui ikimokyklinės įstaigos mokiniui buvo padaryti veido, kaklo, krūtinės ląstos, dešinės rankos ir kojos 1-o, 2-o ir 3-o laipsnio nudegimai. Įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažinta, kad atsakovo auklėtojos, šioje byloje dalyvaujančio trečiojo asmens B. B. veiksmuose, kurių pasėkoje mažamečiui J. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, yra nusikaltimo, numatyto LR BK 139 straipsnio 1 dalies požymiai. Minėto teismo nuosprendžiu pripažinta, jog tretysis asmuo B. B. padarė minėtą nusikaltimą, tačiau sutinkamai su LR BK 38 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista, kaltininkei ir nuketėjusiajai susitaikius (prijungta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ). Aplinkybių dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo darbuotojos veiksmų ir atsiradusios žalos visi procese dalyvaujantys asmenys neginčija, be to, sutinkamai su CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis jų ieškovams įrodinėti iš naujo nereikia.

Byloje taip pat nekyla ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis), todėl teismas sprendžia, jog byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: priešingi teisei atsakovo veiksmai (nevykdymas įstaigoje patvirtintos auklėtojos pareigybinės instrukcijos), kaltė (neatsargumas), žala (nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas) ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (nukentėjusysis buvo sužalotas dėl atsakovo darbuotojos neatsargių veiksmų). Tarp šalių yra iškilęs ginčas tik dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, laikosi nuostatos, jog „neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą įrodinėja įvykio metu ir po jo patirtu fiziniu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais. Iš su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad kūno sužalojimas padarytas mažamečiam asmeniui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Mažametį J. R. viena augina, juo rūpinosi tiek prieš žalos padarymą, tiek ir po įvykusio įvykio jo motina K. R., todėl pripažintina, kad J. R. ir jo motinos ryšiai yra labai glaudūs, šie asmenys emociškai labai susiję. Nagrinėjamojoje byloje fizinė žala yra padaryta mažamečiam asmeniui, todėl sūnaus sužalojimo faktas, teismo vertinimu, neabejotinai sukėlė ne tik J. R., bet ir jo motinai neigiamus ypač didelius dvasinius išgyvenimus. Byloje surinkti įrodymai: teismo specialisto išvada (b.l. 15-17), fotonuotraukos (b.l. 21-25), gydymo įstaigos pažyma b.l. 68) įgalina padaryti išvadą, jog dėl fizinių sužalojimų nukentėjęs asmuo patyrė didžiulius skausmus, fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), todėl be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Įvertinus šiuos įrodymus, ieškovės paaiškinimus visiškai akivaizdu, kad dėl nurodytų sužalojimų ir ilgalaikio intensyvaus gydymo tiek tiesiogiai įvykio metu nukentėjęs mažametis J. R., tiek ieškovė patyrė neišmatuojamą skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją ir didelius dvasinius išgyvenimus. Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tai kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės atvejis atitinka aukščiau minėtas išimtinumo sąlygas, todėl jos neturtinė žala, patirta dėl sūnaus sveikatos sutrikimų, atlygintina (CK 6.250 straipsnis).

LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz.: padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų (ieškovų), bet ir į pagrįstus kaltininko (atsakovo) interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį ir jo kaltės dydį, žalos padarymo aplinkybes ir jos pasekmes (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (LAT civilinė byla Nr.3K-3-371/2003). Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad „teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas". Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų pareigą siekti, kad analogiškos situacijos būtų vertinamos ir analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, vadovaudamiesi teismų praktika, teismai, priimdami sprendimus, turi atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas nustatyti kiek įmanoma teisingesnį ieškovei priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad neatsargiais nusikaltimais asmenį sunkiai sužalojus, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30.000 Lt (kasacinės bylos 2K-132/2007, 2K-492/2006. 2K-474/2004). Paanalizavus teismų praktiką civilinėse bylose, matyti, jog teismų priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra gana įvairus. Pavyzdžiui, LAT 2003-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“ ieškovei, patyrusiai sunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis buvo nustatytas 120.000 Lt. Šioje nutartyje yra konstatuota, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovės sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes – jauną amžių, profesinį išsilavinimą ir galimybių praradimą. Civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005 mažamečiams ieškovams, ligoninės darbuotojų įvykdyto neatsargaus nusikaltimo pasėkoje patyrusiems sunkius sveikatos sužalojimus, buvo priteista po 200.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad žalą padarė darbuotojas juridinio asmens, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto. Atsakovas bei tretieji asmenys, remdamiesi šia nustatyta aplinkybe, prašo mažinti prašomą priteisti žalos dydį. Pripažintina, kad ikimokyklinė ugdymo įstaiga vystydama savo veiklą negauna jokių pajamų. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Tai, kad žalą padaręs juridinis asmuo yra įmonė, finansuojama iš valstybės biudžeto, netgi atsižvelgiant į jos turtinę padėtį (turimos skolos), negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M. , V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt, bylos Nr. 3K-3-511/2004).

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Nagrinėjamojoje byloje, kaip jau minėta anksčiau, žala mažamečiui padaryta ikimokyklinio mokymo įstaigoje. Žalą padariusio atsakovo darbuotojo veiksmai, pasireiškę paliekant mažametį be priežiūros bei savo asmeniniams tikslams elektros prietaiso neužtikrinant jo saugumo naudojimas, nuo kurio poveikio atsirado kūno nudegimai, vertintini kaip aiškus rūpestingumo neužtikrinimas. Asmenis, esančius ikimokyklinėje įstaigoje, šiuo atveju – mažamečius, prižiūrintis ikimokyklinės įstaigos personalas privalo užtikrinti, kad prižiūrimas asmuo būtų saugus. Ikimokyklinės įstaigos darbuotojos elgesys kaltės požiūriu teismo pagal viešosios teisės normas yra įvertintas kaip nusikaltimas.

Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose, įvertindamas visas nustatytas aplinkybes kompleksiškai, siekdamas nustatyti kiek įmanoma sąžiningesnį ir teisingesnį atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui, vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, 6.282 straipsniu, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.254 straipsnio 2 dalimi, nustato mažamečiui J. R. 80.000 Lt, jo motinai K. R. 20.000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Atsakovas nėra atleistas nei nuo bylinėjimosi išlaidų, nei nuo žyminio mokesčio, nei nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 83 straipsnis), nes nuo nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo atleisti ieškovai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai ieškovas atleistas nuo jų mokėjimo, turi būti taikoma CPK 96 straipsnio 1 dalis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis), o ieškovei – jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-268, 270 straipsniais,

n usprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 80.000 Lt, ieškovei K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20.000 Lt iš atsakovo Kėdainių lopšelio-darželio „Varpelis“ (kodas 191018151) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo Kėdainių lopšelio-darželio „Varpelis“ (kodas 191018151) 3.000 Lt žyminio mokesčio bei 14,55 Lt išlaidų, susijusių du procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 1.400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas