Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-385-267/2012

Teisėja Jarūnė Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00722-2012-8

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 28 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1521-394/2012 pagal kreditoriaus AB SEB bankas prašymą dėl įkeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto pradėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, areštuoti bankui įkeistą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šiltnamį bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir įspėti D. G. ir A. G., kad negrąžinus kreditoriui 126815,73 Lt ir 2107,44 EUR skolos bei 139,00 Lt žyminio mokesčio, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Nurodė, kad pagal 2004-03-01 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidariems skolininkams D. G. ir A. G. suteikė 140000,00 Lt kreditą. Pasirašius 2010-03-04 susitarimu kredito suma buvo padidinta 1918,06 EUR. Galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2029-02-28. Prievolės įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), 2004-03-24 įregistruotu Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, skolininkai D. G. ir A. G. įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,0607 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (kreditorius) nurodė, kad skolininkai piniginių prievolių pagal kredito sutartį tinkamai nevykdė, todėl sutartis su skolininkais 2011-12-29 buvo vienašališkai nutraukta. Kredito gavėjai D. G. ir A. G. liko skolingi kreditoriui 120254,97 Lt ir 1918,06 EUR suteikto kredito, 4893,82 Lt ir 104,46 EUR palūkanų bei 1666,94 Lt ir 84,92 EUR delspinigių, viso 126815,73Lt ir 2107,44 EUR.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

Apelianto nuomone, nepagrįstai konstatuota, kad 2004-03-01 sutartis buvo nutraukta 2011-12-29, kadangi sutartis negali būti nutraukta anksčiau nei suinteresuotiems asmenims buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Nurodo, kad paties kreditoriaus pozicija dėl to, nuo kada ir kokia tvarka jis nutraukė 2004-03-01 sutartį, nenuosekli – 2011‑10‑25 rašte nurodyta, kad suinteresuotiems asmenims neįvykdžius reikalavimo iki 2011-11-15 padengti visus pradelstus mokėjimus, įsiskolinimu, kreditorius sutartį laikys nutraukta, t y. sutarties nutraukimo data pagal 2011-10-25 raštą yra 2011-11-15. 2011-12-29 Probleminių aktyvo kredito komisijos sprendime Nr. 171 nurodyta, kad 2004-03-01 sutartis nutraukta, nenurodant jos nutraukimo datos. 2011-12-30 rašte nurodyta, kad 2004-03-01 sutartis nutraukta 2011-12-29 Probleminių aktyvo kredito komisijos sprendimu, t.y. nurodoma, kad 2004-03-01 sutartis nutraukta 2011-12-29. Apeliantas pažymi, kad tiek 2011-10-25, tiek 2011-12-30 kreditoriaus raštai įvardinti, kaip „įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo“, o ne pranešimas apie sutarties nutraukimą. Apeliantas nepamena, kad būtų gavęs kreditoriaus 2011-12-30 įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo. Pažymi, kad tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-1522-394/2012, kreditorius pateikė tą patį įrodymą, kad apeliantui buvo išsiųsti pranešimai dėl kredito sutarčių nutraukimo (apeliantas nurodo, kad buvo sudaręs dvi skirtingas sutartis – 2004-03-01 sutartį bei 2005-04-11 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. į dvi skirtingas bylas pateiktas tas pats Lietuvos pašto įteikimo pranešimas, nors kreditorius 2004-03-01 sutartį ir 2005-04-11 sutartį nutraukė skirtingais raštais. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pateiktas Lietuvos pašto įteikimo pranešimas patvirtina ne 2004-03-01 sutarties, o 2005-04-11 sutarties nutraukimą. Tokiu būdu kreditorius nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad 2004-03-01 sutartis buvo nutraukta ir kad apie sutarties nutraukimą apeliantas buvo informuotas.Apeliantas taip pat nurodo, kad nesutinka su kreditoriaus atliktu kredito sutarčių nutraukimu ir artimiausia metu ruošiasi ieškinine tvarka ginčyti neteisėtai kreditoriaus atliktą kredito sutarčių nutraukimą, nes kredito sutartys nutrauktos nesilaikant jose ir įstatymuose nustatytos tvarkos, kreditai buvo ilgalaikiai, o nesumokėtos sumos yra pakankamai nedidelės, bankas ignoravo prašymą pakeisti sutarties sąlygas (į jį net neatsakė), bankas nevertino susidariusios sunkios padėties ir kad priverstinis skolos išieškojimas pažeis ne tik apelianto bei jo žmonos, bet ir dviejų nepilnamečių vaikų interesus.Apeliantas mano, kad teismas neįvykdė pareigos ex officio kvalifikuoti 2004‑03-01 sutarti ir hipotekos sutarti kaip vartojimo bei neatliko jų sąlygų sąžiningumo kontrolės.Kreditorius kreipdamasis į teismą nepateikė nei palūkanų, nei delspinigių paskaičiavimo, todėl apeliantui neaišku, už kokį laikotarpį ir nuo kokių sumų buvo paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Hipotekos teisėjas, nagrinėjantis pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai kredito gavėjai yra fiziniai asmenys, privalo ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo, ir atlikti jų sąlygų sąžiningumo kontrolę. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas - patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr, 3K-3-433/2010, 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tuo tarpu kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas neanalizavo šių anksčiau nurodytų aplinkybių, o apsiribojo tik formaliu kreditoriaus pareiškimo vertinimu.

Nagrinėjamoje byloje skolininkas D. G. su pareiškėju AB SEB bankas 2004-03-01 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-03-04 susitarimu buvo pakeistos sutarties sąlygos, kredito gavėju įtraukiant ir A. G. bei suteikiant papildomą kreditą pagal pagrindinę sutartį uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms mokėti. Suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka (hipotekos lakštai Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiant D. G. ir A. G. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties 2.1. p. (10 b. l.) nurodyta, jog kreditas suteiktas pirkti būstą. Taigi iš šios kreditavimo sutarties nuostatų darytina išvada, kad tarp skolininko D. G. ir pareiškėjo AB SEB bankas 2004-03-01 sudaryta kreditavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, todėl nagrinėjamu atveju hipotekos teisėja turėjo pareigą atlikti šios sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos teisėja sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu nevertino, sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės neatliko, šie veiksmai gali būti atliekami apeliacinės instancijos teismo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2. punkte nurodyta, kad, bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų (įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas). Šioje sutarties nuostatoje nėra numatytas tam tikras laiko tarpas, per kurį skolininkui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bankas įgytų teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorius sutartį vienašališkai nutraukė kredito gavėjui daugiau nei metus laiko nemokant mėnesinių kredito įmokų bei palūkanų, prieš tai suteikiant skolininkams papildomą terminą skoloms sumokėti, t. y. iš esmės kreditorius nepiktnaudžiavo savo kaip stipresnės sutarties šalies teise. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. G. įmokų nemokėjo jau iki 2010-03-04 susitarimo pakeisti kredito sutartį sudarymo, kadangi šis pakeitimas buvo sudarytas siekiant skolininkui suteikti papildomą kreditą pagal pagrindinę sutartį uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms mokėti (19 b. l.). Tačiau ir po šio susitarimo sudarymo skolininkas tinkamai savo pareigos nevykdė. Bylos duomenys patvirtina, kad D. G., kaip kredito gavėjas, sistemingai laiku nevykdė prievolių, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Nors vartotojų teisių apsauga skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A. P. ir D. P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamu atveju kredito gavėjui sistemingai nevykdant prievolės mokėti įmokas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorius pagrįstai įgijo teisę prieš laiką nutraukti pagrindinę sutartį bei pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras iš įkeisto turto.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama, kad kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes D. G. nebuvo informuotas apie sutarties nutraukimą, be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog kredito sutartis buvo nutraukta 2011-12-29. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-10-25 pranešimu D. G. buvo įspėtas, kad jei iki 2011-11-15 nesumokės skolos pagal pradelstus mokėjimus, AB SEB bankas sutartį laikys nutraukta (28 b. l.). Šis pranešimas įteiktas D. G. sutuoktinei jo gyvenamosios vietos adresu 2011-11-03 (29 b. l.). Nors pranešimas pasirašytinai įteiktas A. G., tačiau pats apeliantas skunde nurodo, kad nei 2011-10-25, nei 2011-12-30 pranešimų nevertino kaip galutinio banko sprendimo nutraukti kredito sutartį, vadinasi apie 2011-10-25 pranešimą, kuriame aiškiai įvardytas įspėjimas apie galimą vienašalį sutarties nutraukimą, D. G. buvo žinoma. Tai, kad apeliantas subjektyviai suvokia faktines bylos aplinkybes, nepaneigia fakto, kad kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai nutraukta 2011-12-29 AB SEB bankas Probleminių aktyvų kredito komisijos sprendimu Nr. 171, t. y. nepažeidžiant sutartyje numatyto 15 dienų įspėjimo termino. 2011-12-30 pranešimas apie sutarties nutraukimą D. G. įteiktas pasirašytinai 2012-01-02 (31, 32 b. l.). Įrodymų, kurie paneigtų tinkamą šio pranešimo įteikimą, apeliantas nepateikė.

Taip pat atmestinas ir apelianto argumentas, kad bankas ignoravo prašymą pakeisti kredito sutarties sąlygas, kadangi į bylą nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų šį apelianto argumentą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, atsižvelgiant ir į vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su kredito sutarties nutraukimo teisėtumu ir priverstinio skolos išieškojimo pradėjimo pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismo nenagrinėjami.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors hipotekos teisėja ginčijamoje nutartyje ex officio nevertino kredito (vartojimo) sutarties sąlygų sąžiningumo, tačiau vertinant atskirojo skundo argumentus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012‑02‑01 nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.