- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- ATP-468-167/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00219-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimu J. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo paskirta nuobauda – bauda 289 eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. J. B. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. vasario 23 d., 2.52 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį FORD KA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,81 promilių girtumas.
Šalies argumentai
Pažeidėjas 2016 m. spalio 5 d. su prašymu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi J. B. sutrumpino paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 3 (trimis) mėnesiais. Skundu Institucija prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A2.13-1131-674/2016 ir, priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paliekant galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. A2.6-242-476/2016.
Skunde nurodoma, kad apibendrinta teismų praktika patvirtina, kad teismai, spręsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Institucija nemano, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kad J. B. taikytos poveikio priemonės nebus efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruos visuomenėje nustatytas elgesio normas, pabrėžiama, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas, kaip išimtis iš bendros taisyklės.
Nurodoma, kad J. B. antrą kartą praranda specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Pirmą kartą, t. y. 2014 m. spalio 5 d. vairavo automobilį ir važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prie „STOP“ linijos bei kelio ženklo „STOP ir J. B. už šį pažeidimą 2014 m. spalio 16 d. Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK nutarimu buvo paskirta 500 litų (145 eurų) bauda su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 2 (dviem) mėnesiams. 2016 m. vasario 23 d. J. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko ir kreipėsi dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Institucija mano, kad J. B. yra nedrausmingas vairuotojas, neįvertinantis kylančių pasekmių, darantis šiurkščius pažeidimus, ignoruojantis visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Institucija pažymi, kad šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas traktuojamas kaip šiurkštus pažeidimas, todėl J. B. prieš sėsdamas už automobilio vairo ir pradėdamas važiuoti, turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes jam, jo šeimos turtinei padėčiai. Iš paminėtų aplinkybių Institucija daro išvadas, kad vairuotojas savo veiksmais parodo, kad elgiasi socialiai neatsakingai, bei menkina žmogaus asmeninės atsakomybės jausmą, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, padarė grubų administracinės teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos skundas tenkinamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, jog J. B. iš esmės suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 straipsnis, kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą.
Apylinkės teismas, nenurodydamas jokių išsamių argumentų, J. B. prašymą tenkino ir sutrumpino jam taikytą specialios teisės atėmimo terminą. Aukštesnio teismo nuomone, spręsdamas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo klausimą, apylinkės teismas nepakankamai dėmesingai įvertino duomenis apie pažeidėjo asmenybę, jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pagal pažeidėjo interesus švelninti jo teisinę padėtį, kurios pagrįstų išvadą, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. J. B. prašyme nurodytos formalios aplinkybės apie paskirtos baudos sumokėjimą (7 b. l.), apie tai, kad jis atestuotas pagal 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (10 b. l.), kad darbdavio charakterizuojamas teigiamai (11 b. l.), kad paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo metu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė – yra pagrįstos administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais duomenimis, tačiau vien to nepakanka esminei išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai, esamuoju laikotarpiu, jau yra pasiekti. Kartu pažymėtina, kad teismo paskirtos nuobaudos įvykdymas yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai yra sąlyga, kurią kiekvienu atveju turi įvykdyti pažeidėjas, norintis susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam.
Teismui sprendžiant dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kaip pažeidėjas elgiasi nuobaudos vykdymo laikotarpiu, bet ir į tai, kaip jis elgėsi praeityje. Iš J. B. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. spalio 5 d. vairavo automobilį ir važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prie „STOP“ linijos bei kelio ženklo „STOP ir J. B. už šį pažeidimą buvo paskirta 500 litų (145 eurų) bauda su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 2 (dviem) mėnesiams. Taigi, J. B. jau anksčiau taikyta gana griežta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams – teigiamo poveikio nepadarė. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą, be to, nagrinėjamoje byloje J. B. darbo funkcijos (11 b. l.) nėra susijusios su jo dirbamo darbo funkcijų tiesioginiu atlikimu, nes pats J. B. prašyme nurodė, kad vairuotojo teisės jam reikalingos tik atvykimui iki darbo, kuris yra apie 3 km nuo jo namų (1-2 b. l.).
Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam įstatyme ne atsitiktinai numatyta griežta administracinė atsakomybė. Vien pažeidėjo pageidavimus tenkinančios atsakomybės taikymas jam, nagrinėjamu atveju, nebūtų teisingas kitų visuomenės narių interesų atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad visi jo prašyme deklaruoti negatyvūs padariniai, kuriuos jis patyrė (patiria) vykdydamas savo darbines funkcijas, rūpindamasis savo šeima, yra ne kas kita, o jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, pasekmė, apie kurią jam buvo žinoma iš anksto. Tai, kad J. B. dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones kyla tam tikrų nepatogumų, yra kaltas tik jis pats.
Dėl to, kas paminėta, laikyti skundžiamą apylinkės teismo nutartį pagrįsta ir teisėta nėra pagrindo, todėl priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį ir J. B. prašymo dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.