Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1249-538/2014

SPRENDIMAS

2014 m. lapkričio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Navis Fortis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Statybų kryptis“ ieškinį atsakovei UAB „Navis Fortis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ginčas iš esmės byloje vyksta dėl to, ar atsakovė privalėjo ieškovei sumokėti už nekokybiškai atliktus darbus pagal rangos sutartį, nors darbų perdavimo–priėmimo akte trūkumų nenurodė.

Šiuo atveju aktualios CK 6.662 straipsnio nuostatos. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (6.662 str. 1 d.), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Be to, sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trūkumų, taip pat dėl užsakovo galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę turi perdavimo–priėmimo akto ne tik turinys, bet ir jo pasirašymo aplinkybės (CK 6.662 straipsnis). Sutiktina su apeliante, jog teismas nepagrįstai netyrė įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai buvo ir nepagrįstai nepasisakė dėl šių aplinkybių, nes atsakovė yra pareiškusi ieškovei ieškinį Kauno apygardos teisme. Pažymėtina, kad atsakovės ieškinys ieškovei dėl nuostolių atlyginimo nėra susijusi su šia byla, todėl atmesti atsakovės argumentus dėl darbų trūkumų remiantis šiuo ieškiniu, nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2012-10-08 sudarė rangos darbų sutartį Nr. 12/08-08, pagal kurią ieškovė įsipareigojo UAB „Orion Global PET“ gamykloje, Klaipėdoje, atlikti administracinio priestato statybos ir įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti (t. 1, b. l. 128–131). 2013-01-30 šalys pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nenurodė darbų trūkumų. Tačiau atsakovė nurodė, kad trūkumai buvo, o jų nenurodė akte dėl to, kad ieškovė nedelsiant žadėjo juos ištaisyti. Kadangi tokia situacija buvo ne pirmą kartą, todėl ieškove pasitikėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, nors trūkumai jame nebuvo nurodyti, tačiau jie realiai buvo. Šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė, tai patvirtindama 2013-03-20 raštu Nr. 13-023 bei 2013-03-21 raštu Nr. 13-024 (t. 1, b. l. 140–141). Duomenų, kad ieškovė būtų ištaisiusi trūkumus, byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovei ne kartą reiškė pretenzijas dėl trūkumų ištaisymo: UAB „Navis Fortis“ 2013-03-13 raštas Nr. 13/03-13, kuriame nurodyta, jog gauna pastabas dėl netinkamos atliktų darbų kokybės, 2013-03-15 raštas Nr. 13/03-15, kuriuo informuojama dėl mokėjimų sustabdymo už dalinai atliktus darbus dėl netinkamos kokybės (t. 2, b. l. 15–16). Nors atsakovė nepasinaudojo rangos sutarties 3.1. punkte numatyta teise raštu pateikti argumentuotą nesutikimą pasirašyti atliktų darbų aktus dėl nustatytų trūkumų ir nepateikė priekaištų dėl atliktų darbų kokybės, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad tokių trūkumų nebuvo, juolab, kad ieškovė pripažino, kad trūkumai buvo. Byloje esantys duomenys apie nustatytus trūkumus, leidžia pagrįstai tikėti atsakovės nurodytomis akto pasirašymo aplinkybėmis, kurios suponuoja išvadą, kad abi šalys žinojo apie esamus darbų trūkumus, tačiau atsakovė, pasitikėdama ieškovės pažadu skubiai pašalinti trūkumus, pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą (CPK 176 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, vadovautis vien nuostata, kad nepareiškus pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų jų perdavimo metu, vėliau dėl to negalima reikšti pretenzijų, būtų pažeisti teisingumo bei sąžiningumo principai. Be to, tokiu atveju būtų pažeisti atsakovės interesai, kuri privalėtų sumokėti už netinkami atliktus darbus.

Taigi ieškovės atlikti darbai nebuvo tinkamos kokybės jų perdavimo metu. Nustatyta, kad ieškovė neatliko darbų iš viso už 12 210 Lt (t. 2, b. l. 68). Ieškovė neginčija, kad darbai už šią sumą nėra atlikti, priešingai, nurodo, kad užfiksuotų defektų ištaisymas gali maksimaliai būti įvertintas iki 14 000 Lt (t. 1, b. l. 141). Taigi ieškovė neatliko dalies darbų, nurodytų atliktų darbų aktuose, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti už neatliktus darbus. Kad ieškovė būtų šiuos darbus atlikusi ir ištaisiusi trūkumus, duomenų nėra. Atsakovė darbus užbaigė ir trūkumus pašalino savo sąskaita. UAB „Klaibuta“ atliko trūkumų pašalinimo darbus, kurių vertė 31 975,45 Lt. Iš viso pagal ieškovės išrašytas sąskaitas – faktūras atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 152 551,18 Lt. Ieškovės atstovas nurodė, jog iš viso atsakovė apmokėjo sąskaitas – faktūras už 114 571,97 Lt. Taigi už atliktus darbus atsakovė yra atsiskaičiusi. Taigi neatliktų darbų bei trūkumų šalinimo vertė yra didesnė nei ieškovės reikalaujama priteisti suma. Be to, pažymėtina, kad jei rangovo atlikto darbo rezultatas neatitinka sutarties sąlygų, užsakovas pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį turi teisę savo pasirinkimu reikalauti apginti jo teises vienu iš įstatyme nustatytų gynybos būdu (CK 6.665 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė sustabdė mokėjimus, t. y. atitinkamai sumažino ieškovei mokėtiną sumą, atsižvelgus į atliktų darbų kiekį (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.).

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 330 str.). Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme byloje nepateikta, todėl spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 1 201 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą), todėl tenkinus skundą šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovės UAB „Navis Fortis“ apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Statybų kryptis“ ieškinį atsakovei UAB „Navis Fortis“ dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Statybų kryptis“ atsakovei UAB „Navis Fortis“ 1 201 Lt (348 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.