- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-1070-585/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12510-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Skolininkas
- IĮ „Dikat“
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko IĮ „Dikat“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės Nemiros Šiugždaitės prašymas priteisti vykdymo išlaidas iš skolininko IĮ „Dikat“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė Nemira Šiugždaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 1211,05 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko IĮ „Dikat“. Nurodė, kad jos kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 33-200/2010 pagal 2010-02-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1061-820/2009 dėl 4518,51 Lt skolos išieškojimo iš IĮ „Dikat“ išieškotojo UAB „Transtira“ naudai. Pareiškėja nurodė, kad 2010-03-21 skolininkui įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, 2010-06-09 sprendimas visiškai įvykdytas. 2010-07-01 skolininkui buvo išsiųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas vykdymo išlaidų nesumokėjo.
Skolininkas IĮ „Dikat“ atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje skolininko atstovas prašė pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad atlikti antstolės veiksmai nesuderinami su civilinio proceso kodekso nuostatomis ir sprendimų vykdymo instrukcija. Nurodė, kad 2010-03-21 IĮ „Dikat“ gavo antstolės raginimą sumokėti priteistą sumą ir 169,26 Lt vykdymo išlaidų. 2010-03-23 skolininkas antstolei pranešė, kad raginimas gautas ir priteistą sumą mokės, bet kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip po 100 Lt, nes IĮ savininkė nedirba, jokių kitų pajamų negauna, viena augina vaiką, nekilnojamojo turto neturi. Išieškotojas apie tai žinojo, antstolė sutiko, jokių prieštaravimų neišreiškė. IĮ „Dikat“ vykdydama susitarimą 2010-03-25, 2010-04-13, 2010-05-25 pervedė po 100 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą skolos padengimui. 2010-05-28 skolininkas sužinojo, kad areštuotos jo sąskaitos. 2010 m. birželio mėnesį išieškotojas antstolei raštu nurodė, kad balandžio 21 d. skolininkė įmokėjo 100 Lt, 2010-05-31 sumokėjo 3318 Lt, t.y. visiškai atsiskaitė su išieškotoju. Buvo pareikštas išieškotojo prašymas nutraukti išieškojimą. IĮ „Dikat“ atstovas 2010-06-02 kreipėsi į antstolę prašydamas panaikinti areštus sąskaitoms ir grąžinti pinigus į sąskaitas, tačiau tai nebuvo vykdoma. Areštas buvo panaikintas 2010-06-15. Dalis pinigų iki šios dienos laikoma antstolės sąskaitoje. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos nepagrįstai nesilaikant nustatytos tvarkos. Antstolės prašymas dėl 598 Lt atlyginimo yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi antstolės prašymą dėl 1211,05 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko IĮ „Dikat“ tenkino visiškai. Nustatęs, kad skolininkas, teismo posėdyje ginčydamas antstolės veiksmų ir apskaičiuotų vykdymo išlaidų teisėtumą, remiasi 2002-12-31 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri yra panaikinta, ir kad vykdant išieškojimus turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, teismas atmetė visus skolininko atstovo argumentus, susijusius su antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumu. Kadangi šalys nepateikė taikos sutarties vykdymo procese, kurioje būtų numatyta galimybė įsiskolinimo mokėjimą išdėstyti, teismas laikė priverstinio vykdymo veiksmus, kurių ėmėsi antstolė, pagrįstais ir teisėtais. Atmetęs skolininko atstovo argumentus, kad atlyginimas antstolei priklauso tik nuo nedidelės išieškotos sumos, kadangi didžiąją įsiskolinimo dalį padengė skolininkas savanoriškai, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., teismas nurodė, kad skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Teismas laikė, kad 2010-07-01 antstolės siųstas skolininkui pasiūlymas geruoju apmokėti vykdymo išlaidas įteiktas tinkamai, skolininkas nustatytu terminu vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl jis turi pareigą atlyginti antstolei siūlyme nurodytas vykdymo išlaidas.
Šalies argumentai
Skolininkas IĮ „Dikat“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nutartis naikintina, kadangi teismas neatsižvelgė į antstolės padarytus pažeidimus išieškojimo stadijoje ir nepagrįstai priteisė visą pareiškėjos prašomą sumą. Atsiliepimą grindė iš esmės pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad teismas neteisingai konstatavo, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl skolos mokėjimo išdėstymo, nors byloje yra skolininkės prašymas, kurį antstolė priėmė ir pritarė tokiam mokėjimui. Teismas turėjo įvertinti geranorišką skolininko bendradarbiavimą ir pastangas mokėti skolą. Išieškotojas apie tokį skolos mokėjimą buvo informuotas, su tuo sutiko ir neteikė jokių prašymų antstolei dėl greitesnio skolos išieškojimo, o antstolė nesiūlė skolininkui pasirašyti taikos sutartį su išieškotoju. Be to, apelianto teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad antstolė, piktnaudžiaudama jai suteiktomis teisėmis, jos paskaičiuotas vykdymo išlaidas be teismo sprendimo nuo 2010-05-20 neteisėtai laiko savo depozitinėje sąskaitoje ir jų negrąžina, taip pažeisdama skolininko teises. Apeliantas taip pat nurodė, teismas neįvertino aplinkybės, kad antstolei padidinus išieškomą sumą, buvo išsiųstas raginimas skolininkui per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą, tačiau raginimas grįžo neįteiktas. Šiuo atveju antstolė privalėjo apie atliekamus veiksmus paskelbti spaudoje. Pažymėjo, kad teismas nesiaiškino antstolės pateiktame prašyme priteisti vykdymo išlaidas esančių neaiškumų, prieštaravimų ir jų reikšmės ginčui neįvertino.
Antstolė N. Šiugždaitė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010-03-04 buvo priimtas vykdyti 2010-02-10 išduotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1061-820/2009 dėl 4518,51 Lt skolos išieškojimo iš IĮ „Dikat“ išieškotojo UAB „Transtira“ naudai. Skolininkas skolos gera valia nesumokėjo, pinigus į išieškotojo sąskaitą pervedė jau po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad antstolė teisėtai pradėjo priverstinį skolos išieškojimą ir turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis CPK 675 str. 2 d. ir 689 str. d. antstoliui yra suteikiama teisė areštuoti skolininko turtą, taip pat lėšas, kurių pakanka išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Savo sąskaitose deponuoti skolininko lėšas antstolis gali tik turėdamas reikalavimo teisę į šios sumos išieškojimą patvirtinantį dokumentą. Civilinio proceso kodekso 611 str. 1 d. nustatyta, jog dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, o jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Ir tik prisiteisęs vykdymo išlaidas, antstolis gali pradėti jų išieškojimo veiksmus. Remdamasi šiomis LR CPK nuostatomis, 2010-07-01 užbaigusi vykdomąją bylą antstolė N. Šiugždaitė 2010-07-15 kreipėsi su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Teismas, nustatęs, kad vykdomoji byla 2010-07-01 užbaigta, pagrįstai vadovaudamasis LR CPK 609-611 straipsniais priteisė vykdymo išlaidas antstolei.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-93 ,,Dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1 R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ 52 punkte, pagal kurį kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, jis turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą, dėl kurio apskaičiavimo taip pat kilo ginčas nagrinėjamoje byloje. Skolininko IĮ „Dikat“ atstovo teigimu, antstolė iš IĮ „Dikat“ išieškojo tik dalį pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1061-820/2009 išieškotinos sumos, t. y. 300 Lt iš 4518,51 Lt, todėl antstolės atlygis šiuo atveju turi būti apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punkto 3 dalyje pateiktą formulę ir turi sudaryti 46,04 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, kadangi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, šioje byloje vykdomasis dokumentas įvykdytas visiškai, t. y. buvo išieškota visa išieškotina suma - 4518,51 Lt, todėl turi būti taikoma Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punkto 1, o ne 3 dalis, kurioje numatyta, jog minimalus antstolio atlygis yra išieškomas tais atvejais, kai skaičiuojant antstolio atlygį procentais nuo išieškotinos sumos atlygio dydis yra mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nustatytą minimalų antstolio atlygį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad antstolė, prašydama teismo priteisti vykdymo išlaidas pateikė prašymą dėl mažesnio - 598,15 Lt - atlyginimo priteisimo, kadangi per klaidą vykdomoji byla buvo užvesta ne dėl 4518,51 Lt, o tik dėl 3518,51 Lt skolos išieškojimo, nors realiai buvo išieškota 1000 Lt didesnė suma ir antstolei pagal minėtą Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punkto 1 dalį priklausytų 722,96 Lt. Ištyrus kitus vykdomojoje byloje atliktus vykdymo išlaidų skaičiavimus matyti, kad priešingai nei teigia apeliantas, vykdymo išlaidos už atskirus veiksmus vykdomosiose bylose nesidubliuoja, už dokumentus, kurie buvo siunčiami vykdomojoje byloje, paskaičiuoti mokesčiai apskaičiuoti tinkamai. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su skolininku, jog vykdymo išlaidos buvo nepagrįstai padidintos ir pritaria pirmosios instancijos teismui, kad skolininkas, ginčydamas antstolės pateiktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nepateikė jokių argumentų, kad antstolė būtų neatlikusi kokio nors konkretaus veiksmo, už kurį apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Atvirkščiai, dokumentai, antstolės priimti vykdomojoje byloje, pvz. mažesnio atlygio antstolei paskaičiavimas, tik patvirtina, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami stengiantis patirti kuo mažiau vykdymo išlaidų, veikiant skolininko turtinių interesų naudai.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai priteisė iš apelianto vykdymo išlaidas, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.