Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-12Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
1A-419-954/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33141-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
K. L.
Kategorijos
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33141-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir A. V.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta 36 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 24 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės – 16 parų ir skirta galutinė subendrinta bausmė –40 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta bausmė atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. sausio 5 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.40 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš sugyventinę I. J.: pastūmęs ją ant lovos, suėmė už abiejų rankų riešų ir suspaudęs laikė, tada suėmė I. J. už dešinės kojos ties čiurna ir traukė, o nukentėjusiajai išsilaisvinus, suėmė jai už kairio žasto ir kairio peties ir spaudė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl poodinių kraujosruvų kairio riešo, kairio žasto ir kairio peties sąnario srityse.

2. Alytaus apylinkės teismas nuosprendyje skirdamas nuteistajam bausmę nurodė, kad įvertinęs nustatytas aplinkybes, K. L. asmenybę, daro išvadą, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė. Skirti švelnesnę bausmės rūšį, teismo nuomone, pagrindo nėra, nes kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnio teistumo, jis vengė atlikti anksčiau jam skirtą laisvės apribojimo bausmę, dėl ko ši bausmė buvo pakeista areštu, kaltinamasis nesistengė keisti savo elgesį, paisyti visuomenės elgesio taisyklių, jo nusikalstamas elgesys buvo neatsitiktinis, tai buvo kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę. Skunde nurodo, kad paskirta bausmė per griežta, neatitinka jo interesų ir nori, jog arešto bausmė būtų pakeista į viešuosius darbus. Byloje yra penkios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis yra atlyginęs žalą nukentėjusiajai.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistajam K. L. apylinkės teismas pagrįstai skyrė arešto bausmę, todėl prašo jo apeliacinį skundą atmeti.

5. Nukentėjusioji I. J., atsiliepime į nuteistojo K. L. apeliacinį skundą, nurodo, jog nesutinka su nuteistajam skirtos bausmės švelninimu. Nukentėjusioji prašo: nuteistajam K. L. paskirti teismo psichiatrinę psichologinę ekspertizę siekiant nustatyti ar nusikalstamos veikos padarymo metu K. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių vaistų, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, kokius vaistus ar psichotropines medžiagas buvo vartojęs; pripažinti sunkinančias atsakomybę aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 9 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje; nešvelninti paskirtos bausmės; K. L. paskirtą bausmę sugriežtinti bei pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį K. L. ir jo draugę; įpareigoti K. L. nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir nebeieškoti ryšių su ja.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Nukentėjusioji I. J. atsiliepime į nuteistojo K. L. apeliacinį skundą išdėstė visą eilę prašymų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylos apeliacinia tvarka nagrinėjamos tik gavus apeliacinį skundą ir teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma ne atsiliepimuose į apeliacinius skundus, o apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus (BPK 320 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik nuteistasis K. L., nukentėjusioji I. J. apeliacinio skundo nepateikė, todėl skundžiamas nuosprendis patikrinimas tiek, kiek prašoma nuteistojo K. L. apeliaciniam skunde, tai yra paskirtos bausmės dydžio aspektu.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Skundžiamu nuosprendžiu K. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas 24 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad K. L. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. veiką padarė būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatytos teisingai.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje surinkta nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga nėra teigiama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas K. L. nėra pirmas, iš viso jis yra teistas tris kartus, be to, jo atžvilgiu dėl eilės tyčinių nusikalstamų veikų padarymo yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Remiantis bylos duomenimis, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo, jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas nuosprendis, kuriuo pripažintas katu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistasis eilę kartų baustas ir administracine tvarka, vyrauja smulkios vagystės (1 t., b. l. 115–157). Tiek iš skundžiamo nuosprendžio, tiek ir iš kitos bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantas, kad nuteistasis deda pastangas teigiamai koreguoti savo elgesį. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2021 m. sausio 5 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu smurtavęs prieš tą pačią nukentėjusiąją. Tai, kad nuteistasis nėra linkęs savo elgesį koreguoti teigiama linkme rodo, ir tai, kad jam ankstesniu nuosprendžiu buvo skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau jis nevykdė laisvės apribojimo bausmės sąlygų, todėl jam laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines K. L. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų K. L. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo pakeista į arešto bausmę, didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nėra.

11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo nurodomi argumentai dėl penkių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo, nes tokio skaičiaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Be to, pažymima ir tai, kad ir pats apeliantas jų neįvardina. Nors nuteistasis K. L. nurodo, jog jo atsakomybę lengvina tai, jog jis atlygino padarytą žalą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo pareikštas joks civilinis ieškinys. Dėl to, nėra pagrindo pripažinti žalos atlyginimą K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. L. atžvilgiu nustatė tik BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šios aplinkybės buvo įvertintos, todėl vertinti jas pakartotinai ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog atsižvelgiant į nuteistojo K. L. prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų jo gailestį dėl padaryto nusikaltimo, baudžiamoji byla K. L. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti K. L. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti K. L. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

12. Įvertinus nuteistojo K. L. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant K. L. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti K. L. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė