Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-23 · Administracinė byla Nr. I-923-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
I-923-171/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-923-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03314-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,dalyvaujant pareiškėjui A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2015 m. birželio mėnesio periodiškai buvo konvojuojamas maršrutais Kaunas–Kauno apylinkės teismas, Kaunas–Kauno apygardos teismas, Kaunas–Pravieniškės–Kaunas, Pravieniškės–Kaišiadorys.

Nurodo, kad konvojuoti pritaikytuose automobiliuose nebuvo saugos diržų, šildymo sistemos, ventiliacijos. Šaltuoju metų laiku automobiliuose būdavo šalta, o šiltuoju metų laiku –karšta, trūkdavo oro. Automobiliuose trūko vietos, daiktus tekdavo laikyti po kojomis, todėl nebuvo kur pasidėti kojų, o daiktai išsipurvindavo. Tiek konvojuojant, tiek teismo posėdžiuose Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai nenuimdavo antrankių. Be to, buvo konvojuojamas su kaliniais iš areštinių, nuo kurių sklido nemalonus kvapas. Dėl tokių konvojavimo sąlygų patyrė baimę, stresą, nepatogumus.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad konvojavimo sąlygos buvo baisios, nebuvo saugos diržų, avarinių išėjimų.

Šalies argumentai

Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybei, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo 2013 m. gegužės 8 d., 2013 m. liepos 1 d., 2013 m. liepos 8 d., 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. rugsėjo 26 d., 2013 m. lapkričio 21 d., 2013 m. gruodžio 1 d., 2014 m. sausio 13 d., 2014 m. sausio 16 d., 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. birželio 16 d., 2014 m. birželio 23 d., 2014 m. liepos 14 d., 2014 m. liepos 17 d., 2014 m. liepos 24 d., 2014 m. rugsėjo 8 d., 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 27 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 10 d. planinio konvojaus maršrutu Kaunas–Pravieniškės–Kaunas. Planinio konvojaus metu buvo naudoti specialieji automobiliai.

Pareiškėjo reikalavimams iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Viešojo saugumo tarnyba konvojavo konvojuojamuosius specialiomis transporto priemonėmis, kuriose konvojuojamiesiems pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialioje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Viešojo saugumo tarnybos visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenims konvojuoti, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas turi šiuos dokumentus.

Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 109 punktu Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie leistinos ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenims konvojuoti, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikties Taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

Taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir taisyklių nustatytais pagrindais.

Antrankių naudojimą teismo posėdyje reglamentuoja Taisyklių 195 punktas, kuriame nurodyta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdyje.

Vadovaujantis Taisyklių 142 punktu bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pervežtų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą. Teisės aktai nenustato Viešojo saugumo tarnybai pareigos dokumentuoti konvojuojamųjų skaičių pagal atskirus specialiuosius automobilius ir jų kameras.

Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo ar kilo kitų neigiamų pasekmių. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai konvojuodami pareiškėją Taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Tai leidžia teigti, kad nėra neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 8 d., 2013 m. liepos 1 d., 2013 m. liepos 8 d., 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. rugsėjo 26 d., 2013 m. lapkričio 21 d., 2013 m. gruodžio 1 d., 2014 m. sausio 13 d., 2014 m. sausio 16 d., 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. birželio 16 d., 2014 m. birželio 23 d., 2014 m. liepos 14 d., 2014 m. liepos 17 d., 2014 m. liepos 24 d., 2014 m. rugsėjo 8 d., 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 27 d., 2014 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 10 d. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai specialiaisiais automobiliais „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimųjų vietų), „Mercedes-Benz Atego 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimosios vietos), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimųjų vietų), „Mercedes-Benz Atego 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimosios vietos) konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Kaunas–Pravieniškės–Kaunas.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 16 d. Vadovaujantis nurodytomis ieškinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis, jam gali būti priteista žala tik nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d., o ne nuo 2012 m. sausio 24 d., kaip nurodo pareiškėjas. Taigi pritaikius ieškinio senaties terminą atmestina reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pareiškėjas teigė, kad tiek konvojuojant, tiek teismo posėdžiuose Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai nenuimdavo antrankių.

Taisyklių 221 punktas nustato, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.

Taisyklių 223 punktas įtvirtina, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja ypatingojo konvojaus metu, konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdyje ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą, konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali būti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo dešinę ranką prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos.

Taisyklių 195 punkte nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą ir ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojuodami pareiškėją ir naudodami antrankius vykdė Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad konvojus nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymų dėl antrankių teismo posėdyje.

Pareiškėjas teigia, kad konvojavimui specialiai skirtuose automobiliuose nebuvo saugos diržų.

Taisyklių 146 punktas nustato, kas privalomai turi būti specialiame transporte. Jame nenurodyta, kad privalo būti įrengti saugos diržai. Kelių eismo taisyklių 96 punktas nustato, kad, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Pareiškėjo argumentas dėl saugos diržų nebuvimo atmestinas, kadangi remiantis pateiktomis taisyklėmis specialiuosiuose automobiliuose neprivaloma įrengti saugos diržų, o ir prisisegti jais būtina tik tuomet, kai jie įrengti.

Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, kad nagrinėjamais laikotarpiais pareiškėjas buvo konvojuojamas „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes-Benz Atego 918“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliais. Automobiliuose konvojuojamų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei yra sėdimų vietų (b. l. 11–85).

Tarnyba tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. Byloje pateikti minėto skyriaus išduoti dirbtinės apšvietos ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai, kuriuose matyti, jog automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka konvojavimui keliamas sąlygas (b. l. 86–91, 95, 99–104).

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas, visiškai atitinka techninius reikalavimus (b. l. 92–94, 96–98, 105–110). Šie Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina, kad konvojavimas vykdomas techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė