Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-12 · Civilinė byla Nr. e2-18712-566/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
e2-18712-566/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13069-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
UAB „Julianus Inkaso“
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18712-566/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13069-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2017 m. vasario 10 d. atsakovė su UAB „SB lizingas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 251,51 Eur kredito sumą, 23,00 Eur palūkanas ir 8,40 Eur administravimo mokestį. Atsakovė sumokėjo dalį įmokų pradiniam kreditoriui ir liko skolinga 153,64 Eur paskolos sumą ir 2,80 Eur administravimo mokesčio ir 6,33 Eur palūkanų, viso – 162,77 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pažeidė sutartį, pradinis kreditorius 2017 m. lapkričio 21 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. 2017 m. liepos 17 d. pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleidimo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo naudai 153,64 Eur negrąžintą kreditą, 42,46 Eur palūkanas, 16,20 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą (153,64 Eur) skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2,80 Eur administravimo mokesčio, 13,83 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio s dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovei asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. vasario 10 d. pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 251,51 Eur kredito sumą, 23,00 Eur palūkanas (palūkanų norma – 16,20 proc.) ir 8,40 Eur administravimo mokestį. Ieškovo teigimu, atsakovė tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius 2017 m. lapkričio 21 d. nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2017 m. liepos 17 d. pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleidimo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Atsakovė liko skolinga 153,64 Eur negrąžinto kredito ir 2,80 administravimo mokesčio. Taip pat, remiantis sutartimi, atsakovei paskaičiuotos 42,46 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. taikant sutartyje numatytą 16,20 procentų dydžio metinę palūkanų normą. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjęs ieškovui skolą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. kovo 29 d. pranešimu, t. y. tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 153,64 Eur negrąžinto kredito, 2,80 administravimo mokesčio bei 42,46 Eur palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos sutartyje numatytos 16,20 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą (153,64 Eur) skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 24 d. (diena po ieškinio pateikimo teismui) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio. 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktu nustatyta, kad atsakovei uždelsus sumokėti bet kurį sutartyje nustatytą mokėjimą, jis įsipareigoja mokėti ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už 180 d. Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų netesybų dydžio ir skaičiavimo laikotarpio, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 13,83 Eur delspinigių laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 Eur už advokato pagalbą, iš viso 90,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai 153,64 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 64 ct) skolos, 42,46 Eur (keturiasdešimt du eurus 46 ct) palūkanų, 16,20 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (153,64 Eur) skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2,80 Eur (du eurus 80 ct) administravimo mokesčio, 13,83 Eur (trylika eurų 83 ct) delspinigių ir 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė