Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-85-358/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-15
Bylos Nr.
II-85-358/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00769-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Suinteresuotas asmuo
Ž. K.
Pareiškėjas
R. K.
Kategorijos
  • 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-85-358/2015Teisminio proceso Nr.3-61-3-00769-2014-2Procesinio sprendimo kategorija:50.19 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Ž. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. K. skundą institucijai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo įpareigoti Valstybinę duomenų inspekciją pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Ž. K. 2013-06-06 padaryto pažeidimo - neteisėto informacijos apie pareiškėją R. K. rinkimo VMI elektroninio deklaravimo sistemoje — ir paskirti pažeidimą padariusiam asmeniui administracinę nuobaudą, t.y. panaikinti institucijos 2014-01-15 sprendimą Nr. 3R-12 (2.13.-1.) .

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l.82).

Šalies argumentai

R. K. skunde nurodo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2014-01-15 sprendimu Nr. 3R-12 (2.13.-1.) pripažino pareiškėjos R. K. 2013-11-18 skundą pagrįstu, t.y. nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. K. 2013-03-22, 2013-09-16 atliko pareiškėjos asmens duomenų paiešką Gyventojų duomenų paieškos intranete programinėje priemonėje, o 2013-06-06 -VM1 elektroninio deklaravimo sistemoje neteisėtai. Visgi skundžiamą sprendimą priėmusi institucija nustatė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsniu, šiuo metu yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeidimams, padarytiems 2013-03-22 ir 2013-06-06, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šių pažeidimų padarymo negalima. Su Valstybinės duomenų apsaugos 2014-01-15 sprendimu Nr. 3R-12 (2.13.-1.) nesutinka iš dalies. Kaip pažymėta skundžiamame Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014-01-15 sprendime, R. K. skundą Inspekcija gavo 2013-11-26, skunde buvo išsamiai išdėstytos trečiojo suinteresuoto asmens padarytų pažeidimų aplinkybės bei terminai. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai gavus skundą Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas dėl Ž. K. 2013-06-06 padarytos veikos -neteisėto duomenų rinkimo apie pareiškėją R. K. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinės sistemos, dar nebuvo suėjęs (iki senaties termino suėjimo buvo likę 10 kalendorinių dienų). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, turėdama objektyvius duomenis, patvirtinančius pažeidimo padarymą, turėjo ir galėjo imtis neatidėliotinų veiksmų tam, kad Ž. K. už savo padarytą pažeidimą atsakytų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolo iki sueinant administracinės nuobaudos skyrimo terminui dėl nesuprantamų priežasčių nesurašė, dėl ko trečiajam suinteresuotam asmeniui jokios pasekmės dėl neteisėtų veiksmų padarymo nebekyla. Toks skundžiamą sprendimą priėmusios institucijos neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos ATPK tikslams ir pažeidžia pareiškėjos R. K. teisėtus interesus. Nepradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl Ž. K. 2013-06-06 padaryto pažeidimo ir nepaskyrus už jį administracinės nuobaudos trečiasis suinteresuotas asmuo, tikėtina, nebus sulaikytas nuo tolimesnių neteisėtų veiksmų darymo ir ateityje galimai toliau pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi neteisėtai rinks informaciją asmeniniams tikslams. Be to, mano, kad Ž. K. pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas kaip trunkamasis ir, tokiu atveju 6 mėn. terminas nėra suėjęs, jis turi atsakyti už visas veikas.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už asmens duomenį tvarkymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (toliau ADTAĮ). Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo padarytas minėtas administracinis teisės pažeidimas, būtina surinkti įrodymus, kad tam tikras asmuo atliko asmens duomenų tvarkymą veiksmus, nustatyti, kokie konkrečiai asmens duomenys buvo tvarkyti, ir kad asmens duomenų tvarkymas neatitiko ADTAĮ įtvirtintų reikalavimų. Vien tik pareiškėjos pateiktas 2013-11-18 skundas šių aplinkybių nepatvirtino ir neįrodė, t. y. iš pareiškėjos skundo nebuvo galima nustatyti kokius konkrečiai pareiškėjos asmens duomenis tvarkė Ž. K. 2013-06-06 prisijungdamas prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinės sistemos, kokiu tikslu tai atliko, ar buvo teisinis pagrindas šiems veiksmams atlikti ar ne, ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Siekiant nustatyti aukščiau nurodytas aplinkybes Inspekcija 2013-11-28 raštu Nr. 2R-Į 4781(2.13.) ir 2013-12-16 raštu Nr. 2R-5029(2.13.) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos pateikimo. Visą pareiškėjos skundo nagrinėjimui reikalingą informaciją iš šios institucijos Inspekcija gavo 2013-12-27 (registracijos Nr. 1R-6168(2.13.), t. y. jau suėjus 6 mėn. administracinės nuobaudos skyrimo terminui nuo padaryto pažeidimo 2013-06-06. Pareiškėjos manymu, Z. K. veiksmai 2013-06-06 prisijungiant prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinės sistemos turėjo būti vertinamas kaip trunkamasis administracinis teisės pažeidimas. Teisės teorijoje pripažįstama, kad trunkamaisiais laikomi tokie administraciniai teisės pažeidimai, kurie prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo, trunka tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Dažniausiai trunkamieji teisės pažeidimai pasireiškia neveikimu, susijusiu su teisinės pareigos nevykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-04-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. N 2-940/2011 taip pat yra pripažinęs, kad tokio pobūdžio veiksmai, t. y. duomenų rinkimas konkrečią dieną iš VĮ „Regitra", Gyventojų registro bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, nėra trunkamojo pobūdžio. Ž. K. prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo informacinės sistemos tikslu sužinoti savo dukros S. K. gyvenamąją vietą, kadangi jos gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jungėsi konkrečią dieną (2013-06-06), todėl šis pažeidimas nėra trunkamasis. Atsižvelgiant į tai, administracinės nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2013-12-06, todėl Z. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, 2013-12-27 gavus informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, reikalingą skundo nagrinėjimui, negalėjo būti pradėta. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nesibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-04 nutarimas byloje Nr. N575-761/2010). Prašo pareiškėjos skundą atmesti (b.l.10-11).

Suinteresuotas asmuo Ž. K. paaiškino, kad pareiškėjos skundas atmestinas ir palaiko institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus. Mano, kad jo neteisėta veika buvo tinkamai kvalifikuota, jis pažeidimą pripažino, administracinį nurodymą įvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.

Nustatyta, kad institucija 2014-01-15 sprendimu nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Ž. K. atžvilgiu dėl neteisėtos pareiškėjos asmens duomenų paieškos 2013-06-06 VMI elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje, nes iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Taigi, byloje kyla ginčas dėl ATPK 35 straipsnio taikymo.

Teismas iš esmės sutinka su institucijos atsiliepime išdėstytais argumentais. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. Vienas iš administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos operatyvumas. Todėl ilgai nepaskyrus nuobaudos, ją taikyti gali būti netikslinga. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina tai, jog jeigu šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Pažymėtina ir tai, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnis). Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija).

Šioje byloje nustatyta, kad neteisėta veika padaryta 2013-06-06, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė 2013-12-06 ir ATPK 35 str.3d. nustatyta tvarka nebuvo pratęstas iki vienerių metų laiko. Todėl pagrįstas institucijos argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad Ž. K. neteisėtos veikos turėjo būti kvalifikuojamas kaip trunkamasis pažeidimas ir tokiu atveju nėra praleistas 6 mėnesių terminas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ž. K. veiksmus atliko konkrečiu laiku atliekant konkretų veiksmą, todėl nėra laikytinas trunkamuoju. Teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą.

Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką ATPK 35 str.1d. nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamajam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laiką – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (LAT 2014-01-21 nutartis Nr. 2AT-2-2014).

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja apie neteisėtą veiką padarytą 2013-06-06 institucijai pranešė 2013-11-18. 2013-06-06 trunkamasis pažeidimas buvo baigtas ir būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas šešių mėnesių terminas, kuris skundžiamo sprendimo metu buvo pasibaigęs.

Esant šiems aptartiems faktiniams ir teisiniams argumentams, institucijos sprendimas paliktinas nepakeistu, pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

nutaria:

2014-01-15 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą Nr.3R-12 (2.13-1) palikti nepakeistu, pareiškėjos R. K. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė