- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 1-21-380/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00046-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- V. E.
- Kaltinamasis
- Ž. Ž., E. I.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Redai Tamošauskaitei, Audriui Kvajauskui, Jolantai Kližentytei, Danutei Klimašauskaitei,
gynėjams advokatams Mindaugui Kepeniui, Romui Kersnauskui, Jurijui Stepanovui, Alvydui Kvaščevičiui,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) 308 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija);
E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turinti vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) 308 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija);
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Ž. veikdamas kartu su asmeniu, kuriam byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, fizinį smurtą, grasinimus, įgijo, gabeno, verbavo ir laikė nelaisvėje nepilnametę V. E., gimusią (duomenys neskelbtini), žinodamas ir siekdamas nukentėjusiąją įtraukti į prostituciją ir pelnytis iš jos prostitucijos bei, panaudodamas grasinimus, psichinę prievartą, įtraukė ją į prostituciją ir turėjo pajamų iš jos prostitucijos, o būtent:
2002 metais laikotarpyje nuo birželio iki liepos mėnesių vidurio, tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos, vakare (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytu adresu, jis kartu su asmeniu, kuriam byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, iš anksto susitaręs įtraukti V. E. į prostituciją ir pelnytis iš jos prostitucijos, pasinaudodamas tuo, kad V. E. būdama nepilnamete pabėgo iš tėvų namų ir neturėjo lėšų pragyvenimui, kartu su asmeniu, kuriam byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nukentėjusiajai nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo (V. E. manant, kad ji vežama į (duomenys neskelbtini) dirbti aukle), asmeniui, kuriam byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, paėmus V. E. asmens pasą ir per jėgą ją įsodinus į tyrimo metu nenustatytą automobilį „Peugeot“, nurodžius sėdėti tyliai ir pagrasinus, kad priešingu atveju su ja bus susidorota, Ž. Ž. kartu su asmeniu, kuriam byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, prostitutės darbui, įgijo nukentėjusiąją V. E. ir prieš jos valią ją laikė automobilyje nelaisvėje. Ž. Ž. kartu su asmeniu, kuriam byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, automobilyje „Peugeot“ panaudodamas grasinimus, psichinę prievartą, tai yra pasakydamas, kad V. E. turės dirbti prostitute ir pagrasindamas jai, kad ji nebandytų bėgti iš buto, į kurį ji gabenama, nes su ja bus susidorota, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis ir užverbavo V. E. darbui prostitute. Ž. Ž. kartu su asmeniu, kuriam byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, automobiliu „Peugeot“ nugabeno V. E. iš (duomenys neskelbtini) į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiąją apgyvendino su kitomis prostitucija besiverčiančiomis merginomis. Ž. Ž., žinodamas, kad V. E. yra nepilnametė, kartu su asmeniu, kuriam byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kitą po atvykimo dieną, bute, adresu: (duomenys neskelbtini), be jokio teisėto pagrindo pasakydamas V. E., kad ji jiems skolinga 1500 litų, kuriuos ji turi atidirbti dirbant prostitute, tai yra versdamas nukentėjusiąją dirbti prostitute, pagrasindamas jai, kad ji nebandytų pabėgti iš buto ir laikydamas ją nelaisvėje nuo 2002 metų birželio, liepos mėnesių vidurio, tiksliai tyrimo nenustatytos datos iki 2002-10-31, įtraukė nepilnametę V. E. į prostituciją ir nuo 2002 metų birželio ar liepos mėnesio vidurio, tiksliai tyrimo nenustatytos datos iki 2002 metų rugpjūčio mėnesio, tiksliai tyrimo metu nenustatytos dienos turėjo pajamų iš jos prostitucijos.
Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2002 m. kokį mėnesį ir kokiomis aplinkybėmis tiksliai neprisimena, sportuodami susipažino su vaikinu, kurį vadindavo „(duomenys neskelbtini)“, kuris pasiūlė jam ir E. I. nuvažiuoti parsivežti merginą. Aplinkybių ,kaip jie išvažiavo nelabai pamena, kam mergina reikalinga nebuvo pasakyta, bet jis įsivaizdavo. Nusikaltimo tuo metu neįžvelgė. Kartu važiavo E., „(duomenys neskelbtini)“ vairavo mašiną. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet kur nelabai pamena. Buvo vakaras, atėjo mergina su rankine, kažką pakalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“. Jis sėdėjo mašinoje. Visą kelią kol važiavo, bendravo su mergina ir jokio priešiškumo tarp jų nebuvo. Ta mergina buvo V. E.. Iš išvaizdos matėsi, kad ji jauna, nors metų nežinojo, paso nežiūrėjo, nes pasą pasiėmė E.. Jis visą laiką sėdėjo mašinoje. Kai V. E. įsėdo į automobilį, tai atrodė, kad ji pati norėjo dirbti tokį darbą, kartu ir važiavo, jis jokios prievartos nenaudojo. Jis pats buvo jaunas, augęs tvarkingoje šeimoje, pats tokių metų turi sesę ir jam pasidarė baisu, kai suprato kur ją veža. Ji kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ ir su E., smulkmenų neaptarinėjo, bet jai „(duomenys neskelbtini)“ aiškino, kad dalinsis per pusę uždirbtus pinigus. Jie atvežė merginą į (duomenys neskelbtini) į vieną butą, ten V. E. pasitiko vyresnė mergina R., jie užėjo į butą atsigėrė kartu kavos. Jis anksčiau buvo buvęs tame bute. Jie ir po to atvažiuodavo į tą butą, važiuodavo su E. ir matydavo, kad paimdavo pinigus, žinojo, kad mergina atsiskaitinėja už save. Už merginos atvežimą jam pinigų nedavė niekas. Jis žinojo, kad merginos tame bute versdavosi prostitucija. Bute būdavo R. ir R.. Būdavo skambučiai joms, jos išeidavo į virtuvę, vėliau jos nesislėpdavo kuo užsiima, tik kai atvykdavo klientai, pasakydavo išeiti iš buto.
Kaltinamasis E. I. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2002 m., laiko tiksliai nepamena, buvo nuvažiavęs parsivežti merginos kartu su Ž. ir vaikinu, kurį vadino „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo iš (duomenys neskelbtini), bet jo pavardės nežino. Jie su Ž. kiemo draugai nuo vaikystės, o su „(duomenys neskelbtini)“ susipažino sporto salėje, nes turėjo mašiną, juos paimdavo iš namų ir nuveždavo į treniruotes. „(duomenys neskelbtini)“ jiems pasiūlė kartu nuvažiuoti link (duomenys neskelbtini) parsivežti merginą, kuri pabėgusi iš namų ir nori dirbti prostitute. Jie sutiko važiuoti tik dėl kompanijos. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) rajoną, prie kažkokio namo, „(duomenys neskelbtini)“ pasitiko merginą ir su ja pakalbėjo. Nors V. E., dabar teigė, kad vartojo smurtą, bet jis jokio smurto nematė, buvo patenkinta važiavimu, žinojo kur važiuoja ir ką reikės daryti. Kai ji įsėdo į mašiną visą laiką šnekėjo, jai niekas negrasino ir nieko nedarė, nes žinojo, kad gali būti pasekmės. Tos merginos pasą jis paėmė pavartyti, matė kiek V. metų. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko R., ar R., nelabai pamena. Po kurio laiko ‚(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad būna dažnai (duomenys neskelbtini) ir turi perduoti atidirbtus merginos pinigus. Jis suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti už ją. Kelis kartus buvo nuvažiavęs į tą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo palikti pinigai, 500 ar 600 Lt, kuriuos perdavė „(duomenys neskelbtini)“, o likusius šis buvo pasiėmęs. Jis pats jokios naudos iš to neturėjo.
Nukentėjusioji V. E. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, 2002 metais birželio mėn., tikslios datos neprisimena, kaltinamieji ir dar vienas asmuo buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini) jos paimti. Ž. Ž. atpažino 2004 metais, jį matydavo bute, be to matė, kai buvo atvažiavęs jos paimti. 2002 metais buvo pabėgusi iš namų, buvo apsistojusi pas draugę S. (duomenys neskelbtini), kuri jai pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini) dirbti aukle. S. susiskambino su pažįstamu, jo vardo ir pavardes neprisimena, kiek suprato su kaltinamaisiais Ž. ir E.. Su jais buvo atvažiavęs dar vienas vaikinas, ji to vaikino neprisimena. Ją atvežė į (duomenys neskelbtini), į butą (duomenys neskelbtini) g. dirbti prostitute. Ją pasitiko R. K. lauke, o R. P. buvo bute. Tame bute buvo dar dvi merginos ir ją ten paliko. Visus pinigus turėjo R. P., iš pradžių ji turėjo grąžinti skolą 1500 litų kaltinamiesiems. Po to pusę uždirbtų pinigų turėjo atiduoti. Dokumentus paėmė kaltinamieji, jie žinojo, kiek jai yra metų. Jai tuo metu buvo 16 metų ir ji nebandė nieko sakyti, nebandė bėgti. Kartu dar gyveno 3 merginos, su kuriomis nelabai gerai elgėsi, merginos buvo mušamos. Jos (duomenys neskelbtini) g. bute nemušė, neteko nukentėti. Po to buvo apgyvendintos bute (duomenys neskelbtini) g., ten R. buvo sumušta ir apdeginta, tai padarė kiti vaikinai, kurie gyveno tame bute, tai buvo ne kaltinamieji. Buvo atvažiavusi jos pažįstama G. N., kurios tėvai pradėjo ieškoti, todėl šią išvežė namo, o ją į (duomenys neskelbtini). D. G. buvo pasakyta, kur važiuoja, bet ši pati norėjo su ja važiuoti, kadangi norėjo pabėgti iš namų, nes tėvai nuolat girtavo. Kai buvo grįžusi namo, jos tėvai kategoriškai atsisakė priimti į namus. Todėl ji savo noru atvyko į butą (duomenys neskelbtini) g., o iš buto (duomenys neskelbtini) g. jos niekas neišleisdavo vienos. Ji galėdavo išeiti tik su R. P. arba R., rakto nuo buto ji neturėjo, tai truko apie du mėnesius, iki to įvykio su R.. Į butą (duomenys neskelbtini) g. Ž. atvažiuodavo kiekvieną savaitę, po kelis kartus. R. P. kaltinamiesiems paduodavo pinigus. Visus pinigus rinkdavo R..
Liudytoja G. N. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, pažįsta tik V. E.. 2002 m. spalio mėn., tuo metu jai buvo 14 metų su V. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). V. pažinojo iš mokyklos laikų, ėjo į vieną klasę. V. jai pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pabūti ir jos važiavo. Be V. E. niekas kitas jai nesiūlė tapti prostitute. Ji tik atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) suprato, kad dirbs prostitute. Jai ikiteisminio tyrimo metu rodė nuotraukas, atpažino R. P..
Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, bet jokių bendrų reikalų neturėjo. Jis bendravo tik su R. P., o V. E. neprisimena. Merginos pačios dirbo bute (duomenys neskelbtini) g., 3 aukšte, pačios priiminėjo klientus, iš jų niekas pasų, dokumentų neatiminėdavo, niekas neiškodavo. Jos visos ateidavo dirbti savo noru. Niekas jų neskriaudė, nesmurtavo, jų niekas neužrakindavo. Jei per televiziją parodydavo, kad yra pabėgusios iš globos namų ar iš tėvų ir yra paieškomos, vyresniajai buvo pasakyta, kad tokią reikia išvaryti ar išvežti namo, kad nekiltų problemų. Buvo G. N. pabėgusi iš namų. Jis liepė išvežti į kaimą, kai G. N. buvo parodyta per televiziją, kad yra nepilnametė. Tikrai neatsimena kaip atsirado ta mergina, gal iš tų pačių merginų kažkas atvežė. Joms patikdavo toks darbas, laisvi pinigai, laisvė, taip ir dirbo. Jis buvo pasakęs, kad jei bus problemų, tada mokės baudas.
Liudytojas V. K. parodė, kad 1998-1999 metais bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. gyveno kelis mėnesius išsinuomojęs vaikinas vardu V.. Kada tai buvo neprisimena, bet žino, kad per Jūros šventę, rugpjūčio mėn. pas jį į namus ryte atvažiavo policijos pareigūnai. Prašė atrakinti butą (duomenys neskelbtini) g., jis pasakė, kad bute gyvena nuomininkas ir pareigūnams atidavė to vaikino paso kopiją. Pareigūnai sakė, kad jų neįsileidžia į vidų, klausė ar jis turi raktą. Jis atrakino minėtą butą, o policijos pareigūnai įėjo į vidų, bet jo neįleido. Jis visada darydavo nuomininkų paso kopijas, kad galima būtų surasti, kai iškyla kažkokių problemų. Jis visų smulkmenų nežino, bet V. bute nebuvo, buvo sulaikyti kiti asmenys. Pareigūnai patikrino butą, jis porą savaičių nieko negalėjo bute daryti. Sužinojo tik iš spaudos, kad norėjo išvežti merginą.
Liudytoja R. P. parodė, kad V. E. pavardė jai girdėta, bet tiksliai pasakyti negali, kuriame bute pas ją ši mergina dirbo. Ji tuo metu vertėsi prostitucija ir turėjo nelegalų verslą, buvo teista už sąvadavimą ir atliko už tai bausmę. Tokia mergina galėjo pas ją tuo metu būti. Dauguma merginų pas ją ateidavo savo noru, ji dėdavo reklamas į laikraščius. Skelbdavosi, kad ieško panelių, suteikia gyvenamą būstą ir jos savo noru visos ateidavo į pokalbį ir joms būdavo pasakoma ką jos turės daryti. Jeigu sutikdavo, tai pasilikdavo. Per prievartą pas ją nei viena mergina nedirbo. Dokumentų iš jų niekada neprašydavo, pasakydavo savo amžių 18-20 metų, o sužinojus, kad nepilnametė, būdavo išsiunčiama namo. Pati lankydavosi šventėse taip susipažino su kaltinamaisiais. Iš jų daugiau pažinojo E. I.. Jis turėjo draugą, kurio pravardė buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir jie dažniausiai kartu būdavo. E. buvo atvežęs merginą, kuri dirbo pas ją, bet vardo nepamena. Kitą kaltinamąjį Ž. yra mačiusi kartu su E., bet mažai. Nepamena ar jis buvo kokią merginą atvežęs, nes ji daugiau su E. bendravo. (duomenys neskelbtini), išnuomotame bute su ja gyveno ir užsiiminėjo prostitucija L., Ž., o kitų merginų vardų nepamena. Tame bute jos buvo sulaikytos. Sulaikė 5-6 merginas. Viena mergina apie 18-20 metų amžiaus, tik buvo atvežta ir palikta, kuri atvažiavo su E. ir „(duomenys neskelbtini)“, daugiau atvežtų merginų nebuvo. Jos visos savo noru ateidavo ir savo noru išeidavo. Buvo mergina, kurios ieškojo kaip dingusios be žinios, ji su drauge buvo atvažiavusi. Merginos paslaugas teikdavo ir bute ir išvažiuodavo. Už merginą ji pinigų niekam nemokėjo. Iš klientų gautų pinigus merginos dalį sau pasilikdavo, o dalį paimdavo ji sumokėti už butą ir patarnavimus.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. E. atpažino E. I. kaip asmenį, kuris kartu su Ž. ją iš (duomenys neskelbtini) atvežė į (duomenys neskelbtini), kuris kartu su Ž. pasakė V. E., kad ji turės atidirbti 1500 litų. (t.1., b.l. 66-69).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. E. atpažino Ž. Ž. kaip asmenį, kuris kartu su E. I. ir trečiuoju draugu V. E. iš (duomenys neskelbtini) atvežė į (duomenys neskelbtini), ir kuris kartu su E. I. pasakė V. E., kad ji turės atidirbti 1500 litų. (t.1., b.l. 62-65).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. E. atpažino R. K., kaip asmenį, kuri ją pasitiko prie (duomenys neskelbtini) namo, kur ją iš (duomenys neskelbtini) atvežė E. I., Ž. Ž. ir trečias jų draugas. R. K. V. E. nuvedė į butą Nr.6, kuriame buvo R. P.. (t.1., b.l. 57-61).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. E. atpažino R. S., kaip asmenį, kuris pasak R. P. yra „stogas“ ir saugas jas nuo problemų. Jis V. E. iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ nuvežė į (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 52-56).
Registrų centro duomenimis V. K. ir L. K. butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuo 1999-03-02 (t.2., b.l.131-132, 135).
Registrų centro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1992-08-13 iki 2003-05-28 priklausė B. Ž., nuo 2003-05-28 N. D. ir A. D. (t.2., 131-134).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja G. N. atpažino A. K., kaip asmenį, kuris jai grasino fiziniu susidorojimu, jei ji pabėgs iš buto (duomenys neskelbtini). A. norėjo ją išvežti į užsienį ir ten priversti dirbti prostitute (t.1., b.l. 127-130).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja G. N. atpažino R. P., kaip asmenį, kuri bute (duomenys neskelbtini), vadovavo merginoms, užsiiminėjusioms prostitucija. (t.1., b.l. 131-134).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja G. N. atpažino D. D., kurią pažįsta R. vardu. D. D. gyveno bute (duomenys neskelbtini), ir užsiėmė prostitucija. (t.1., b.l. 135-138).
Telšių rajono policijos komisariato 2004-06-23 raštu pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad 2002-10-28 nutarimu buvo paskelbta G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), paieška. Nutarime nurodyta, kad G. N. iš namų išėjo 2002-10-19 d. apie 18 val. ir dingo be žinios. 2002-11-01 nutarimu G. N. paieška nutraukta. Nutarime nurodyta, kad G. N. grįžo namo. (t.1., b.l. 143-166).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. K. atpažino R. K., kuri buvo buto (duomenys neskelbtini) g. vyresniąja. R. K. ir R. P. mokėjo A. K. pinigus už problemų šalinimą prostitucijos versle. (t.2., b.l. 69-72, 85).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. S. atpažino V. E., kurią jis A. K. prašymu vežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 2., b.l. 113-115, 124).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. S. atpažino R. P., kuri surinkdavo iš merginų pinigus ir juos perduodavo suteneriui A. K. (t. 2., b.l. 116-119, 125).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. S. atpažino R. K., kuri kartu su R. P. imdavo pinigus iš prostitučių ir juos atiduodavo A. K. (t. 2., b.l. 120-124)
Visais šiais surinktais įrodymais nustatyta, kad Ž. Ž. veikdamas su asmeniu, kuriam suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, fizinį smurtą, grasinimus, įgijo, gabeno, verbavo ir laikė nelaisvėje nepilnametę V. E., gimusią (duomenys neskelbtini), žinodamas ir siekdamas nukentėjusiąją įtraukti į prostituciją ir pelnytis iš jos prostitucijos bei, panaudodamas grasinimus, psichinę prievartą, įtraukė ją į prostituciją ir turėjo pajamų iš jos prostitucijos. Kaltinamasis Ž. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymus patvirtino kaltinamasis E. I.. Nukentėjusioji V. E. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad ji galvojo važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini) aukle, o supratusi, kad turės dirbti prostitute, nenorėjo važiuoti kartu su kaltinamaisiais, bet buvo jėga įsodinta į automobilį, iš jos buvo paimtas pasas, ji buvo prievarta laikoma bute, buvo verčiama užsiimti prostitucija, dalį jos tokiu būdu uždirbtų pinigų pasiėmė kaltinamieji. Nukentėjusiosios parodymus, kad bute į kurį ji buvo atvežta, merginos užsiiminėjo prostitucija patvirtino liudytojai R. P., G. N., V. K.. Nors liudytoja R. P. teigė, kad nepilnamečių tame bute nebuvo, merginos ateidavo savo noru, tačiau tokius jos parodymus galima pateisinti, nes ji pati buvo teista už sąvadavimą. Be to ikiteisminio tyrimo metu V. E. atpažino E. I. ir Ž. Ž., kaip asmenis, kurie iš (duomenys neskelbtini) ją atvežė į (duomenys neskelbtini), kuriems turėjo atidirbti 1500 litų. Nukentėjusioji taip pat atpažino R. K., kuri ją pasitiko prie (duomenys neskelbtini) namo, kai ją iš (duomenys neskelbtini) atvežė E. I., Ž. Ž. ir trečias jų draugas. Todėl nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Nors kaltinamasis Ž. Ž. tvirtino, kad nukentėjusiajai negrąsino ir prievartos nenaudojo, tačiau jis pritarė kitų asmenų daromiems veiksmams, suprato, kad V. E. yra nepilnametė, kad vežama dirbti prostitute, matė, kaip ji buvo įsodinta į automobilį ir žinojo apie gautus už tai pinigus. Be to jis ateidavo į butą (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusioji buvo verčiama užsiimti prostitucija ir žinojo apie gaunamas pajamas iš tokios veiklos. Nukentėjusiosios V. E. asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią apgaule, nes jai buvo pažadėtas auklės darbas (duomenys neskelbtini), po to ji prievarta buvo įsodinta į automobilį, iš jos buvo paimtas pasas ir jai buvo grasinama susidorojimu, jeigu bandys bėgti. Todėl galima teigti, kad su nukentėjusiąja buvo elgiamasis, kaip su daiktu. Ji buvo įbauginta, nes buvo girdėjusi apie smurtą patyrusias merginas, kurios bandė pabėgti iš to buto. Nėra jokio pagrindo manyti, kad nepilnametė, kuri niekada tuo nesivertė, pati apsisprendė užsiiminėti prostitucija.
Motyvuojamoji dalis
Ž. Ž. padaryta veika atitinka tiek senojoje, tiek ir naujojoje įstatymo redakcijoje nustatytus jam inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymius. Nusikaltimų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija už prekybą žmonėmis ir nepilnamečio įtraukimą į prostituciją numatė žymiai griežtesnes laisvės atėmimo bausmes. Nors 2005 m. birželio 23 d. baudžiamojo įstatymo pakeitimai ir papildymai BK 147 straipsnio sudėtį susiaurino, tačiau buvo sugriežtinta bausmė už šį nusikaltimą, t. y. naujoji redakcija įtvirtino griežtesnę – nuo dvejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, todėl taikytina BK 147 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija.
Ž. Ž. nusikalstama veika, dėl prekybos žmonėmis kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), veika dėl įtraukimo nepilnamečio asmens į prostituciją kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 308 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).
E. I. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje kartu su Ž. Ž., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, fizinį smurtą, grasinimus, įgijo, gabeno, verbavo ir laikė nelaisvėje nepilnametę V. E., gimusią (duomenys neskelbtini), žinodamas ir siekdamas nukentėjusiąją įtraukti į prostituciją ir pelnytis iš jos prostitucijos bei, panaudodamas grasinimus, psichinę prievartą, įtraukė ją į prostituciją ir turėjo pajamų iš jos prostitucijos, o būtent:
2002 metais laikotarpyje nuo birželio iki liepos mėnesių vidurio, tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos, vakare (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytu adresu, jis, kartu su Ž. Ž. iš anksto susitarę įtraukti V. E. į prostituciją ir penytis iš jos prostitucijos, pasinaudodamas tuo, kad V. E. būdama nepilnamete pabėgo iš tėvų namų ir neturėjo lėšų pragyvenimui, kartu su Ž. Ž. nukentėjusiajai nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo (V. E. manant, kad ji vežama į (duomenys neskelbtini) dirbti aukle), E. I., paimdamas V. E. asmens pasą ir per jėgą ją įsodindamas į tyrimo metu nenustatytą automobilį „Peugeot“, nurodydamas sėdėti tyliai ir pagrasindamas, kad priešingu atveju su ja bus susidorota, kartu su Ž. Ž., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos prostitutės darbui, įgijo nukentėjusiąją V. E. ir prieš jos valią ją laikė automobilyje nelaisvėje. E. I. kartu su Ž. Ž., automobilyje „Peugeot“ panaudodamas grasinimus, psichinę prievartą, tai yra pasakydamas, kad V. E. turės dirbti prostitute ir pagrasindamas jai, kad ji nebandytų bėgti iš buto į kurį ji gabenama, nes su ja bus susidorota, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis ir užverbavo V. E. darbui prostitute. E. I. kartu su Ž. Ž. automobiliu „Peugeot“ nugabeno V. E. iš (duomenys neskelbtini) į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame nukentėjusiąją apgyvendino su kitomis prostitucija besiverčiančiomis merginomis. E. I., žinodamas, kad V. E. yra nepilnametė, kartu su Ž. Ž. kitą po atvykimo dieną, bute, adresu: (duomenys neskelbtini), be jokio teisėto pagrindo pasakydamas V. E., kad ji jiems skolinga 1500 litų, kuriuos ji turi atidirbti dirbant prostitute, tai yra versdamas nukentėjusiąją dirbti prostitute, pagrasindamas jai, kad ji nebandytų pabėgti iš buto ir laikydamas ją nelaisvėje nuo 2002 metų birželio, liepos mėnesių vidurio, tiksliai tyrimo nenustatytos datos iki 2002-10-31 įtraukė nepilnametę V. E. į prostituciją ir nuo 2002 metų birželio, liepos mėnesių vidurio, tiksliai tyrimo nenustatytos datos iki 2002 metų rugpjūčio mėnesio, tiksliai tyrimo metu nenustatytos dienos turėjo pajamų iš jos prostitucijos.
BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK yra grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011). BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Be to, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis (2004 m liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta, padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Taigi senatis, užkertanti kelią patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, dėl nusikaltimų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, nesvarbu, ar tai idealioji, ar realioji sutaptis, gali sueiti skirtingu laiku (Kasacinės nutartys 2K–692/2007; 2K–P–100 /2008; 2K–143/2008).
Pagal BK 95 straipsnio 4 ir 7 dalis (2004 m liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Taip pat pažymėtina tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino trukmė priklauso ir nuo nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo) ir sunkumo laipsnio.
E. I. inkriminuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) 308 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) numatyti nusikaltimai priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Dėl sunkių nusikaltimų BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktyje (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), kaip ir nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (1961 m. BK 49 str. 1 d. 4 p.) nustatytas dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
Šioje byloje E. I. kaltinamas padaręs nusikaltimus 2002 metais nuo birželio iki liepos mėnesių vidurio, po to kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl jam apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti priimtas, kadangi suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nebekyla jokių baudžiamųjų teisinių santykių. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad senaties termino suėjimas paaiškėjo tik nuosprendžio priėmimo metu, dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) 308 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) E. I. byla nutraukiama vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p. tuo pačiu procesiniu dokumentu nuosprendžiu, kuriuo sprendžiamas kaltinamojo Ž. Ž. kaltės klausimas. Nors Ž. Ž. kaltinamas padaręs nusikaltimus tuo pačiu metu 2002 metais nuo birželio iki liepos vidurio, bet jis buvo teistas 2004-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. 6 MGL (750 litų) dydžio bauda; 2005-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 245 str. 6 MGL (750 litų) dydžio bauda; 2005-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 245 str. 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda; 2005-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 245 str. 40 parų areštu, todėl senaties eiga nutrūko ir šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nesuėjo, nes senaties eiga pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Teismas, skirdamas bausmę Ž. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010).
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.
Kaltinamojo Ž. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Ž. Ž. padarė nusikaltimus, kurie pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kuriuos numatytas laisvės atėmimas daugiau kaip 6 metai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis Ž. Ž. nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, ikiteisminis bylos tyrimas vyko nepateisinamai ilgai, nors tyrimas šioje byloje pradėtas 2004-05-19, bet kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui tik 2012-05-29 (3 t. b. l.1, 127). Ž. Ž. buvo teistas už nesunkų nusikaltimą ir baudžiamuosius nusižengimus, teistumas šiuo metu yra išnykęs, be to po šių nusikalstamų veikų padarymo jau praėjo daugiau kaip aštuoneri metai, nėra jokių duomenų apie jo padarytus naujus teisės pažeidimus. Ž. Ž. dirba, teigiamai charakterizuojamas išlaiko šeimą, augina du vaikus (4 t. b. l. 32-33, 5 t. b. l. 47-52).
Kaltinamojo socialinė, šeiminė padėtis taip pat patvirtina, jog jis nėra toks pavojingas, kad reikėtų taikyti sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Civilinis ieškinys nepareikštas. Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad paskiriant Ž. Ž. BK sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes būtų aiškiai prieštaraujama teisingumo principui. Todėl yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skiriant už nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), 308 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) baudas. Nustatant baudos dydį taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame numatyta už sunkų nusikaltimą bauda iki 300 MGL dydžio (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), ir 1 MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu 125 Lt. Teismo manymu tokios bausmės skyrimas labiausiai atitiktų kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę.
Išmokėtos kelionės išlaidos nukentėjusiajai V. E. 82,60 Lt ir 104 Lt (4 t. b. l. 17, 5 t. b. l. 46), liudytojai R. P. 28,80 Lt (4 t. b. l. 18), G. N. 47,50 Lt (4 t. b. l. 135) pripažintinos proceso išlaidomis. Išieškotinos iš kaltinamojo Ž. Ž. proceso išlaidas valstybei – 262,90 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), 308 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), pritaikius BK 54 str. 3 d., bauda 100 MGL (12500 Lt) dydžio;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 308 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) pritaikius BK 54 str. 3 d., bauda 100 MGL (12500 Lt) dydžio.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti Ž. Ž. galutinę subendrintą bausmę baudą 120 MGL (15000 Lt) dydžio.
Kardomąją priemonę Ž. Ž. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuteistasis paskirtą baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
E. I. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) 308 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. redakcija) nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Kardomąją priemonę E. I. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išieškoti iš kaltinamojo Ž. Ž. proceso išlaidas valstybei – 262,90 Lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.