Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-10, 15.10 val. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigose nuo 2007-10-08 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2007-10-08 įsakymą atlieka kasininkė Ž. G.. Darbo sutartis su Ž. G. nesudaryta, kasininko pareigas atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Kasininkė Ž. G., vykdydama kasininko pareigas, priima į kasą ir iš kasos išmoka grynuosius pinigus bendrovėje dirbantiems darbuotojams, atskaitingiems bei juridiniams asmenims bei kasos atliktas operacijas suregistruoja bendrovės kasos knygoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatomis, kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas paskirtas atlikti kasos operacijas. Pranešimas prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl Ž. G. nepateiktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. D., leisdamas Ž. G. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke nuo 2011-10-04 iki patikrinimo pabaigos (2013-07-19), nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie Ž. G. darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir nesudarydamas rašytinės darbo sutarties pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. D. pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad įmonės reorganizacija vyko 2007 metais. Direktoriaus pareigas užima nuo 2010 m., gali būti ir nuo 2008 m. Apskaitai atlikti „(duomenys neskelbtini)“ samdo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį. Apskaitą visada vedė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kas apskaitą tvarkė iki 2012-07-01, nežino, bet turėtų būti sutartis. Mokesčių inspekcija pakvietė pokalbiui, parodė įsakymą apie kasos aparatų dokumentų pildymą, kad tai daryti gali tik įmonėje dirbantys asmenys. Iš to suprato, kad gali būti padarytas toks pažeidimas. Pažeidimo dėl nelegalaus darbo nėra, todėl ir nesutinka. Patikrinimas įmonėje buvo kompleksinis, bet jis buvo atliekamas ir ankščiau, ir tai niekam neužkliuvo. Atlyginimą V. G. moka įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ moka už paslaugas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterė gali dirbti ir visą dieną. Įmonė tvarko ir trečios įmonės apskaitą. Visos trys įmonės yra tuo pačiu adresu, tik skirtinguose aukštuose. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra pirmame pastato aukšte, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ – antrame. Su Ž. G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jokių piniginių santykių nėra. Pagrindinės buhalterės „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje yra V. R. ir V. D.. Ž. G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ atlieka apskaitininkės funkcijas, suveda įplaukas, atlieka pavedimus. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra jo (D. D.) tėvas. Nurodymus Ž. G. duoda G. D.. Nurodymai yra samdomos įmonės direktoriui. Ž. G. jokių tiesioginių nurodymų nėra davęs. Kaltinimas yra dėl to, kad atliekant apskaitą ant išlaidų ir pajamų orderių Ž. G. dėjo savo parašą, dėl kurio ir išplaukia nelegalus darbas, bet tai yra buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas. Apie 2007 m. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą nežino, nėra susipažinęs. Tarp įmonių buvo sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo. Ž. G. į patalpas neateina, grynų pinigų paėmimą išduodu jis – direktorius, o dokumentus pildo Ž. G.. Jei yra buvę atvejų dėl išimamų grynų pinigų, tai viskas vyko su jo žinia. Atskiro asmens atlikti kasos operacijas įmonėje nėra.

Liudytoja L. G. teisme parodė, kad yra mokesčių inspekcijos pareigūnė, su D. D. konfliktų nėra. 2013 m. birželio 10 d. ji pradėjo patikrinimą. Tikrino įmonės kasą, PVM sąskaitas, buhalterinius dokumentus. Jai susirgus, ilgokai buvo nedarbingume ir patikrinimą tęsė kitas asmuo. Birželio 10 d. atlikta grynųjų pinigų kasoje apskaita, kuriuos skaičiavo Ž. G., įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Surašė aktą, buvo užpildytas grynųjų pinigų klausimynas, ant kurių parašus padėjo kasininkė. Kasos dokumentuose buvo parašai kaip kasininkės. Kadangi trūko informacijos, buvo inicijuotas priešpriešinis įmonių patikrinimas, kurį atliko kolegė D. S.. Šį patikrinimą toliau vykdė G. V.. Pagal teisės aktus kasininkas turi būti įmonės darbuotojas. Tą reglamentuoja Vyriausybės 2000-02-17 nutarimas Nr. 179. Grynųjų pinigų apskaita yra griežtai reglamentuota, kad būtų darbuotojas materialiai atsakingas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnis nurodo pagal sutarties apskaitos tvarkymo sąlygas. Kasininkė gali pilnai suteikti informaciją, reikalingą patikrinimui, veda pirminius kasos dokumentus, kurie yra griežtai reglamentuoti. Nutarime aiškiai yra parašytos aplinkybės dėl kasininko pareigų. Vyr. buhalterio pareigas reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Įmonėje kasininkės darbo vieta buvo, ji buvo kasdien darbo vietoje, teikė dokumentus. Kasos knygą ištraukė iš asmeninio kompiuterio, iš darbo vietos. Kadangi neturėjo sutarties, dėl atlyginimo, mokamo Ž. G., buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas.

Liudytojas M. R. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. D. D. nematytas, santykiai neutralūs. Dalyvavo 2013 m. birželio 15 d. patikrinime, tik kitu klausimu. Dėl nelegalaus darbo nieko reikšmingo negali pasakyti.

Liudytoja G. V. teisme parodė, kad D. D. yra matytas, santykiai su juo neutralūs. Su įmone konfliktų nėra. Buvo apklausta kasininkė Ž. G.. Apklausta moteris sakė, kad dirba valandą laiko, tuomet prašė nurodyti darbo patalpas ir atsakyti į klausimus. Laiko pati nenurodė, tik prašė jį įvardinti. Paklausta moteris, kur jos darbo kabinetas, ji nurodė, kad dirba kabinete pastato pirmame aukšte nuo 9.00-10.00 val. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, atlyginimas 100 Lt. Pagal buhalterinius dokumentus atlyginimo išskirto nėra. Kasininke dirba ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Ji Ž. G. paklausė „ar gaunate atlyginimą“, pastaroji atsakė „gal gaunu, gal ne“. Pasakė „jei gaunate tai parašykite, jei ne – ne“. Ž. G. parašė 100 Lt. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ moka 100 Lt kaip priedą. Kasininkė apklausos metu įmones atskyrė, bendravo normaliai, atsakinėjo į klausimus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra buhalterines paslaugas teikianti įmonė. Ji kasininko pareigose dirbo pagal 2007-10-08 įsakymą. Pateikė tokį dokumentą, tačiau kasininkas turi būti ūkio subjekto darbuotojas. Oficialiai kasininkė dirba tik įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kasininkės pareigų, teisės neįgyja pagal paslaugų teikimo sutartį. Jei sutartyje būtų nurodyta kasos sąlygos, teisės tvarkyti įmonės kasą ji neįgyja. Vyriausybės nutarimas aiškiai pasako, kad kasininku dirbti negali ne įmonės asmuo. Visus kasos pirminius dokumentus tvarkė ir pasirašė Ž. G.. Direktoriaus paklausus, jis sakė nežinojo, kad kasininkas turi būti įdarbintas. Priešpriešinį įmonių patikrinimą atliko kiti darbuotojai. Dėl kasininkės buvo nustatyta pagal įmonėje esamus dokumentus. D. D. sakė, kad nežinojo, kad kasininko pareigas turi atlikti ūkio subjektas.

Liudytoja Ž. G. teisme parodė, kad D. D. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba buhaltere. D. D. pažįsta daug metų, jis yra direktoriaus sūnus. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 1996 m. Pradėjo dirbti apskaitininke, šiuo metu dirba buhaltere kasininke. Kasininkė įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ yra ji viena. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kad atliktų buhalterines paslaugas. Paaiškinimas teisingas, tik jį parašyti taip patarė mokesčių inspekcijos darbuotoja, liepė kaip geriau. Įmonėje darė, ką liepė daryti jos direktorius G. D.. Atlyginimą moka įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Algą gauna tik įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ 1 200 Lt. Dėl 100 Lt jai (Ž. G.) patarė parašyti inspekcijoje, sakė, kad negali be užmokesčio dirbti. Pirminiame paaiškinime dėl 100 Lt yra nurodyta netiesa, taip parašyti patarė inspektorė. Buvo pasakyta, kad negali taip dirbti „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, t. y. buvo daromas spaudimas iš G. V.. Atlyginimas vienas už abi įmones. Yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė. „(duomenys neskelbtini)“ dirba pagal paslaugų sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ įmone. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ yra analogiška sutartis. Visas kasos operacijas atlieka ji, įmonei reorganizavus darbą, tęsia taip pat, tik yra atskiri įmonių segtuvai. Su įsakymu dėl kasininkės pareigų susipažino. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties nebuvo. Inspektorė pasiūlė parašyti 100 Lt. Su inspektore ankščiau susitikusios nebuvo, matė ją pirmą kartą. Dėl 100 Lt netiesa, buvo išprovokuota taip parašyti. Inspektore pasitikėjo. Tokią sumą pasiūlė parašyti inspektorė ir net valandas. Paslaugas atlieka nuo įmonės reorganizacijos. Nuo 1996 m. dirba tokį patį darbą direktoriaus G. D. paliepimu.

Liudytojas G. D. teisme parodė, kad D. D. yra jo sūnus. Yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sūnus yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ž. G. niekada nedirbo „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įskaidyta į tris įmones. Kad nepadidinti kaštų, buvo nuspręsta, kad viena buhalterija tvarkys įmonių apskaitą pagal sutartį. Buvo surašyta paslaugų teikimo sutartis. 2007 metų įsakymas yra surašytas prieš dvi ar tris savaites, nes jų paprašė pateikti įsakymą, o kadangi jo nerado, jį naujai atstatė. Ž. G. buvo duodami jo pavedimai atlikti darbus. Ž. G. dokumentus tvarkė 2012-07-01 sutarties pagrindu, o iki tol - nepamena. Sutartys įmonėje turi būti saugomos. Iki 2010 m. buvo direktorius ir sutarčių rašymas tarpusavyje tarp įmonių yra formalumas. Nežino, kodėl Ž. G. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu nėra susipažinęs. Mano, kad sudaryta sutartis leido Ž. G. atlikti tą darbą. Visos trys įmonės susijusios, pagrindinis akcininkas yra jis (G. D.). Normalu, kad su grynais pinigais dirbo Ž. G.. Nežino, ar įmonėje yra ankstesnė paslaugų teikimo sutartis, bet ji turėjo būti.

Teismas, nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad D. D. pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 Lt iki 10 000 Lt. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; dirbamas trečiosios šalies piliečių, nesilaikant, DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 93 str. įtvirtinta nuostata, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, tame tarpe - darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties; teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir ištyręs joje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad D. D. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo pažyma, darbo sutartimi Nr. 26, sudaryta tarp Ž. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymais, Ž. G. rašytiniu paaiškinimu, liudytojų L. G., G. V., iš dalies liudytojos Ž. G. teisme duotais parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Netikėti liudytojų L. G., G. V. parodymais nėra pagrindo, nes jos anksčiau iki šio įvykio su D. D. konfliktų jokių neturėjo, santykiai neutralūs, tad pagrindo jo apkalbėti nėra. Minėti įrodymai atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. D. veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja Ž. G. dirba D. D. tėvo G. D. įmonėje, ją su G. D. tarpusavyje sieja darbiniai santykiai, o G. D. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvas bei jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, t. y. juos sieja šeimyniniai bei tuo pačiu iš dalies darbiniai santykiai, be to Ž. G. parodymai dėl kai kurių aplinkybių yra nenuoseklūs, todėl liudytojų Ž. G. ir G. D. parodymus, duotus teisme, teismas vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad tarp D. D. iš vienos pusės ir iš kitos pusės Ž. G. buvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai.

D. D. teigė, kad apskaitai atlikti „(duomenys neskelbtini)“ samdo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį; apskaitą visada vedė įmonė „(duomenys neskelbtini)“; atlyginimą V. G. moka įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ moka už paslaugas įmonei „(duomenys neskelbtini)“; buhalterė gali dirbti ir visą dieną; įmonė tvarko ir trečios įmonės apskaitą; visos trys įmonės yra tuo pačiu adresu, tik skirtinguose aukštuose; tarp įmonių buvo sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo. Pastebėtina, kad D. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 2011-10-04, tačiau apklaustas teisme teigė, kad kas apskaitą tvarkė iki 2012-07-01 nežino, turėtų būti sutartis.

Teismų praktikoje pažymima, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti, sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis – privalo vadovautis Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009). Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra ta, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio mėn. 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp Ž. G. ir D. D. siejo tęstinio pobūdžio darbo santykiai, Ž. G. realiai dirbo kasininkės darbą, t. y. tam tikros kvalifikacijos darbą ir iš esmės pakluso nurodytai darbo tvarkai. D. D. suteikė darbą, aprūpino darbo priemonėmis, t. y. D. D. davė raktus nuo bendrovės kasos; Ž. G. savo darbo vietoje iš bendrovės darbuotojų priėmė grynuosius pinigus, išrašydama pajamų orderius ir išduodama grynuosius pinigus bendrovės darbuotojams, kurie vyksta į komandiruotes, atskaitingiems asmenims bei juridiniams asmenims, t. y. disponavo kasoje esančiais pinigais. Nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie Ž. G. įdarbinimą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

D. D. teisme teigė, kad jei yra buvę atvejų dėl išimamų grynų pinigų, tai viskas vyko su jo žinia; atskiro asmens atlikti kasos operacijas įmonėje nėra. Tai įrodo, kad apie esamą situaciją ir Ž. G. atliekamą darbą jis gerai žinojo. Be to, pačios Ž. G. rašytiniame paaiškinime (7 b. l.) nurodyta, kad ji nuo 2007-10-08 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, darbo sutartis nesudaryta, dirba kasdien nuo 9 iki 10 val., pirmame aukšte darbo kabinete. Be to, Ž. G. teisme taip pat parodė, kad visas kasos operacijas atlieka ji, įmonei reorganizavus darbą tęsia ji, tik yra atskiri įmonių segtuvai; su įmone „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties nebuvo. Teisme apklausta liudytoja L. G. parodė, kad įmonėje kasininkės darbo vieta buvo, ji (Ž. G.) kasdien buvo darbo vietoje, teikė dokumentus; kasos knygą ištraukė iš asmeninio kompiuterio, t. y. iš darbo vietos.

Būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvusis požymis – atlygintinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Iš teismų praktikos matyti, kad veika draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant natūra, įskaitant skolą ir kt. Byloje nustatyta, kad už darbą buvo atlyginama. Pirminiame savo paaiškinime (7 b. l.) Ž. G. aiškiai nurodė, kad už kasininkės pareigų atlikimą kas mėnesį gauna po 100 Lt kartu su pagrindinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamu atlyginimu. Teisme apklausta liudytoja G. V. parodė, kad paklausta kur jos darbo kabinetas, Ž. G. nurodė, kad dirba kabinete pastato pirmame aukšte nuo 09.00-10.00 val. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, atlyginimas 100 Lt; pagal buhalterinius dokumentus atlyginimo išskirto nėra. Teisme liudytoja Ž. G. jau nurodė kiek kitas įvykio aplinkybes, t. y. teigė, kad paaiškinimas teisingas, tik jį parašyti taip patarė mokesčių inspekcijos darbuotoja, liepė kaip geriau; įmonėje darė, ką liepė daryti jos direktorius G. D.; atlyginimą moka įmonė „(duomenys neskelbtini)“; algą gauna tik įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ 1 200 Lt; dėl 100 Lt jai patarė parašyti inspekcijoje, sakė, kad negali be užmokesčio dirbti; pirminiame paaiškinime dėl 100 Lt yra nurodyta netiesa, taip parašyti patarė inspektorė; buvo daromas spaudimas iš G. V.; atlyginimas vienas už abi įmones; su įmone „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties nebuvo; inspektorė pasiūlė parašyti 100 Lt. Teismas nenustatė, kad mokesčių inspekcijos darbuotoja G. V. būtų turėjusi priešiškumų ar nesutarimų nei su Ž. G., nei su D. D. ir tokiu būdu turėtų pagrindo apkalbėti juos. Be to, G. V. teisme teigė, kad su įmone konfliktų nėra; moteris (Ž. G.) sakė „dirbu valandą laiko“, tad prašė nurodyti darbo patalpas ir atsakyti į klausimus; laiko nenurodė, tik prašė jį įvardinti. Iš tokių nurodytų aplinkybių matyti, kad Ž. G. iš mokesčių inspekcijos darbuotojų nebuvo daromas spaudimas.

Teismas pažymi, jog tai, kad byloje nepateikta duomenų apie konkretaus atlyginimo sumokėjimą už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tik teigiama, kad kartu su pagrindine alga sumokamas papildomas mokestis už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011).

Atkreiptinas dėmesys, jog D. D. savo pirminiame rašytiniame paaiškinime nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įdarbinusi Ž. G., nes nežinojo, kad ji turi būti įdarbinta, kadangi įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, o įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. G. yra įdarbinta (6 b. l.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas, o taisyklių 25 p. įtvirtinta nuostata, kad „ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis“. Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. D. 2007-10-08 įsakymas (19 b. l.), kuriame nurodyta, kad nuo 2007-10-08 Ž. G. yra skiriama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke. Įsakymas yra priimtas, tačiau priimtas ne tos įmonės vadovo (įsakymas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. D., o skiriama dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“). Nors teisme Ž. G. teigė, kad su įsakymu dėl kasininkės pareigų susipažinusi, tačiau iš teismui pateiktos įsakymo kopijos nėra matyti, kad Ž. G. būtų susipažinusi su šiuo įsakymu. Be to, liudytojas G. D. teise parodė, kad 2007 metų įsakymas yra surašytas prieš dvi ar tris savaites, nes jų buvo paprašyta pateikti įsakymą, kadangi jo nerado, jį atstatė. D. D. teisme parodė, kad apie 2007 m. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą nežino, nesusipažinęs. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, o 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą užimamos vadovo pareigos įpareigoja prisiimti atsakomybę už bendrovės vykdomą tiek kasdieninę veiklą, tiek dirbančius darbuotojus įmonėje.

D. D. teisme pateiktos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą bei jo nurodytos aplinkybės, kad anksčiau jokių pažeidimų kas liečia nelegalų darbą nebuvo rasta, šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Remiantis anksčiau aptartais įrodymais, teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas ir D. D. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad D. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vadovu paskirtas nuo 2011-10-04, tikslintinas kaltinimas nurodant, kad „<...> UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. D., leisdamas Ž. G. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke nuo 2011-10-04 iki patikrinimo pabaigos (2013-07-19), nepranešęs <...>“. Pastebėtina, kad kaltinimo tikslinimas nekeičia veikos teisinės kvalifikacijos ir neblogina D. D. teisinės padėties.

D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ATPK 31 str., 32 str.) nenustatyta.

Skirdamas D. D. administracinę nuobaudą už padarytą teisės pažeidimą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į tai, kad į tai, jog nelegaliai asmuo pradėjo dirbti dar D. D. nebūnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi; pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, D. D. padarė pirmą kartą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už nelegaliai dirbantį asmenį skirtina minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalimi, 30 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

D. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.