- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- e2-1929-465/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės „Registrų centras“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės „Registrų centras“ ieškinį atsakovui antstoliui A. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas valstybės įmonė „Registrų centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio A. N. ieškovo naudai 2838,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 53 kalendorines dienas, kurios sudaro 20,61 Eur, 5 procentų palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2838,44 Eur skolos, 20,61 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2859,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovas antstolis A. N. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuos patikslinęs 2021 m. gruodžio 9 d. rašytiniais paaiškinimais, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu įvertinti, ar Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr.314 „Dėl Turto arešto aktų registro reorganizavimo ir Turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Turto arešto aktų registro nuostatai) 40¹ p. normoje, galiojusioje nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., nustatytas teisinis reguliavimas šiame prašyme nurodyta apimtimi neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 str. ir 29 str. bei juose įtvirtintiems konstituciniams nuosavybės neliečiamumo bei asmenų lygiateisiškumo principams, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2209,46 Eur už prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo parengimą. Nurodo, kad ieškovas iš atsakovo reikalauja atlygio už turto arešto aktų tikslinimus pagal kitų antstolių pritaikytus ribojimus. Atrinkti duomenys yra priskirti byloms, kuriose atsakovas vykdė turto pardavimą, t.y. antstolis atlikdamas turto pardavimo veiksmus parduoda turtą iš varžytynių, o mokestis dėl kitų antstolių pritaikytų apribojimų tikslinimo/išregistravimo yra paskaičiuojamas atsakovui. Atsakovo atlikti patikslinimai bylose yra dvigubinami ir ieškovas skaičiuoja dvigubą mokestį, o duomenų, kad mokestis yra paskaičiuojamas padvigubinant, nei turto arešto aktų sistemoje, nei išrašomose sąskaitose atsakovui nėra pateikiama. Ieškovo pateiktose išrašytų sąskaitų detalizacijose fiksuotas atsakovo neva atliktų veiksmų skaičius nesutampa su faktiškai atliktais veiksmais. Neaišku, kaip ieškovas atlieka atsakovui „suteiktos paslaugos“ skaičiavimą ir už kokius konkretaus antstolio „pranešimus“ skaičiuoja atlygį, kurio reikalauja iš atsakovo. Iš ieškovo sąskaitos neaišku, kokie turto arešto aktai buvo įregistruoti/išregistruoti, kada jie pateikti, kokios bylos šalys, ar turto arešto akto įregistravimas buvo konkretaus antstolio sprendimas, vykdant teismo išduotą vykdomąjį raštą, ar vykdant teismo nutartį ar sprendimą ir pan. Antstolis vykdymo išlaidas paskaičiuoja už jau atliktus veiksmus ir jų negali skaičiuoti „avansu” už būsimus veiksmus. Turto arešto išregistravimo išlaidos tokiu būdu negali būti įtrauktos į vykdymo išlaidų apskaičiavimą kol išregistravimas nėra atliktas, o ieškovas nėra pateikęs antstoliui sąskaitos už arešto akto išregistravimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad šalių santykius reglamentuoja 2012 m. liepos 4 d. Duomenų teikimo turto arešto aktų registrui duomenų teikimo elektroniniu būdu sutartis Nr.AS1-18/12 (toliau – Sutartis), kurios 14 p. numatyta, kad turto arešto aktų, jų pakeitimo bei panaikinimo duomenys į Turto arešto aktų registrą įrašomi neatlygintinai. Sutarties 16 p. numatytų sutarties pasibaigimo pagrindų nėra, todėl sutartis galioja šalims, taigi ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginimo už turto arešto aktų įregistravimą, pakeitimą ar išregistravimą. Atsakovo veikla registruojant, keičiant ir išregistruojant turto arešto aktus patenka (turi patekti) į Įstatyme įtvirtintą išimtį, kai atlyginimas už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą, registro duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis neturėtų būti mokamas. Nei Įstatyme, nei Nuostatuose antstolių pareiga mokėti už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą, registro duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis nėra įtvirtinta (Įstatymo 25 str. 3 d. numatyta, kad už registro objekto registravimą ne turi būti, o „gali būti“ imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas). Mano, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą dėl skolos priteisimo, jei jas reikėtų aiškinti, kaip nenumatančias išimties valstybės deleguotas funkcijas vykdantiems antstoliams, prieštarauja Konstitucijai. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs pareigos visais atvejais apmokestinti registro objekto registravimą, taip pat nėra uždraudęs, pavyzdžiui, diferencijuoti registrų objektų registravimo atlyginimo dydžių atskiroms asmenų kategorijoms ar susitarti su jomis dėl tam tikrų atlyginimo dydžių taikymo ar netaikymo sutartiniais pagrindais. Tai, kad antstoliai Įstatymo 25 str. 3 d. normoje nebuvo ir iki šiol nėra expressis verbis įvardinti kartu su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, savaime nereiškia, kad jie už registro objekto registravimą visais atvejais turi būti apmokestinami. Nuo pat Įstatymo įsigaliojimo 2012 m. sausio 1 d. Įstatymo redakcijos 25 str. 3 d. norma neįtvirtino imperatyvios pareigos duomenų registro duomenų teikėjui mokėti atlyginimą. Įstatymo 25 str. 3 d. buvo pakeista, nuostatą (neįtvirtinanti pareigos mokėti už turto arešto aktų registravimą, keitimą ar išregistravimą) papildant išimtimi, numatančia, kad atlygis negali būti imamas iš duomenų teikėjų, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, tik 2017 m. gruodžio 7 d. įstatymo (Pakeitimo įstatymas) 1 straipsniu. Įstatymo 25 str. 3 d. vienareikšmiškai nustatyta, kad už registro objekto registravimą, kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė gali būti imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas, išskyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Neatlygintinas Registro objektų registravimas nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Net jei Įstatymas ir būtų suprantamas kaip neprilyginantis antstolio valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, toks teisinis reglamentavimas yra nesuderinamas su Konstitucija. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad antstolis yra kita šiame Įstatyme nenurodyta institucija, kuriai paslaugos yra apmokamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Antstolis atlieka valstybės deleguotas funkcijas, atlieka viešojo administravimo funkcijas ir neturi pasirinkimo- vykdyti teismo pavedimus ar ne, tame tarpe surašyti turto arešto aktą, ar ne. Tuo atveju jei Įstatymo, Nuostatų ir Nutarimo nuostatos, įtvirtinančios pareigą mokėti už turto arešto aktų registravimą, keitimą ir išregistravimą, turi būti suprantamos kaip įtvirtinančios antstolių pareigą mokėti ieškovui atlygį už teismų sprendimų ir nutarčių vykdymą, kai itin plačiam Įstatymo 2 str. 19¹ d. įtvirtintam asmenų ratui (atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai) jos neatlygintinos, toks teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Konstitucijos 29 str. nuostatomis, įtvirtinančiomis asmenų lygybės įstatymui principą. Toks teisinis reguliavimas būtų akivaizdžiai diskriminacinis ir be pagrindo išskirtų valstybės deleguotą funkciją vykdančius antstolius (arešto aktus rengiančius pagal teismų priimtas nutartis ar sprendimus, o ne savo iniciatyva), iš kitų asmenų tarpo. 2021 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.951 Nuostatai buvo pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija, kurios 40¹ p. įtvirtintos normos neliko. Jokiame kitame nuo 2021 m. lapkričio 20 d. galiojančios Nuostatų redakcijos punkte neliko normos, įtvirtinančios atlygį už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą, registro duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis. Nuostatų pakeitimas panaikinant ieškovo teisę reikalauti atlyginimo už turto arešto aktų įregistravimą, išregistravimą ar pakeitimą, patvirtina atsakovo teiginius apie tai, kad metus galiojusi, o nuo 2021 m. lapkričio 20 d. netekusi galios Nutarimo nuostata yra galimai nesuderinama su aukštesnės galios teisės aktais.
Ieškovas Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė teismo tenkinti ieškinį ir netenkinti atsakovo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Nurodė, kad Turto arešto aktų registro duomenų teikimo registrui programoje antstolis mato turto arešto akto identifikacinį numerį, teikiamo dokumento numerį, dokumento surašymo datą ir laiką, dokumento rūšį, asmenį, kurio turtas areštuotas, dokumento perdavimo datą, registravimo būseną. Turto arešto akytas iš registro išregistruojamas remiantis turto pardavimo (perdavimo išieškotojui) akto duomenimis, kai turtas parduotas (perduotas išieškotojui) CPK nustatyta tvarka. Atlyginimas mokamas už turto arešto aktų registre įregistravimą/išregistravimą/duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis. Atsakovui pateikus duomenis (dokumentus) apie turto pardavimo/perdavimo aktą ir jų pagrindu atlikus turto arešto aktų registre įregistravimą/išregistravimą/duomenų pakeitimo įrašymą, jam pagrįstai bei teisėtai buvo apskaičiuotas mokestis už suteiktą paslaugą. Ieškovas tinkamai ir pagrįstai skaičiuoja mokesčius už suteiktas paslaugas, gali pagrįsti suteiktų paslaugų kiekius. Dėl atsakovo atliktų veiksmų kiekio neatitikimo tarp ieškovo detalizacijos ir faktiškai atliktų veiksmų, nurodė, kad ieškovas į teismą kreipėsi dėl 2020 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2021 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais atsakovui išrašytų ir jo neapmokėtų sąskaitų ir nėra pateikęs į bylą 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros serija RC Nr.11427613, kurioje nurodytas antstolio lapkritį atliktų veiksmų skaičius 99, o ne 83 kaip nurodo antstolis, ir kuri nėra ginčo objektas. Nurodė, kad 2012 m. liepos 4 d. tarp atsakovo ir valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos pasirašyta Duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui elektroniniu būdu sutartis Nr. AS1-18(12) buvo sudaryta vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Iki įsigaliojant Nutarimui, neatlygintinas TAAR objektų registravimas buvo nustatytas Nuostatuose, tačiau vadovaujantis Išteklių valdymo įstatymo 25 str. 3 d., Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 14 str., Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-01-10 nutarimu Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatomis, Nuostatai buvo papildyti 40¹ punktu, nustatant, kad už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą ir TAAR duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, išskyrus Išteklių valdymo įstatyme nurodytus atvejus, todėl pagrindas antstoliams teikti apmokestintas paslaugas už turto arešto akto įregistravimą / išregistravimą / pakeitimą atsirado tik nuo 2020 m. spalio 1 d. Ieškovas negali savo iniciatyva nustatyti nei atskirų subjektų (paslaugų gavėjų) kategorijų, kuriems paslaugos būtų teikiamos neatlygintinai, nei atskirų paslaugų, kurios gali būti suteikiamos neatlygintinai, jei to nenustato įstatymų leidėjas. Jam nesuteikta teisė vertinti teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl įstatymų leidėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius, kad atlyginimas negali būti imamas tik kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, jis negalėjo savo nuožiūra nustatytą išimtį taikyti ir antstoliams. Pažymėjo, kad grupės pareiškėjų, tarp jų ir atsakovo, ieškinys dėl Nutarimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, iki dabar teismui nėra pateiktas. Lietuvos apeliacinis teismas netenkino grupės pareiškėjų, tarp jų ir atsakovo, prašymo laikinai uždrausti ieškovui antstoliams teikiamas paslaugas apmokestinti Nutarime nustatytais įkainiais, todėl akivaizdu, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikė ieškovo veiksmus pagrįstais ir teisėtais. Į Nutarimo reguliavimo sritį nepatenka subjektų, kuriems yra taikomas konkretus atlyginimo dydis, nustatymas. Šie subjektai yra nustatyti Išteklių valdymo įstatymo 25 str. 3 d., taip pat Išteklių valdymo įstatymo 29 str. 1 ir 2 d. (kituose įstatymuose ar atitinkamo registro nuostatuose). Neatlygintinas Registro objektų registravimas nustatytas išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), tačiau antstoliai negali būti priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat negali būti laikomi viešojo administravimo subjektais, kaip tai numato Išteklių valdymo įstatymo 2 str. 19¹ d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) parengė ir 2021-10-05 pateikė derinti Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą antstoliai, valstybės įgalioti atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, areštavę skolininko turtą ir turto arešto aktą perdavę TAAR, privalo sumokėti atlyginimą už turto arešto aktų registravimą. Priėmus Įstatymo projektą, antstoliams, atliekantiems valstybės pavestas funkcijas, bus sudaryta galimybė neatlygintinai teikti duomenis TAAR objektams registruoti, o registro tvarkytojui bus užtikrintas dėl tokio neatlygintino registro objektų registravimo patirtų sąnaudų kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų. Visi duomenys apie tai, kokie turto arešto aktai buvo įregistruoti / išregistruoti / pakeisti, kokios bylos šalys, koks turto arešto akto įregistravimo / išregistravimo / pakeitimo pagrindas, atsakovui, kaip šių duomenų teikėjui, yra žinomi. Atsakovas yra duomenų teikėjas ir jam yra siunčiami elektroniniai pranešimai, informuojantys apie turto arešto akto įregistravimą / išregistravimą / pakeitimą. Iš 2021 m. spalio 25 d. Pažymos apie antstoliui A. N. suteiktų paslaugų kiekius Nr. BT-4904 (1.4 E) turinio matomas detalus atsakovo pateiktų pranešimų, pagal kuriuos buvo suteiktos apmokestintos ieškovo paslaugos, skaičius, kuris sutampa su atsakovo neapmokėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais suteiktų paslaugų kiekiais.
Nurodė, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp jų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks vienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Antstoliai negali būti priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat negali būti laikomi viešojo administravimo subjektais, kaip tai numato Išteklių valdymo įstatymo 2 str. 19¹ d., todėl Išteklių valdymo įstatymo 25 str. 3 d. numatyta išimtis negali būti jiems taikoma ir toks teisinis reguliavimas nepaneigia asmenų lygiateisiškumo principo. Dėl Nuostatų 40¹ p. normos (galiojusios nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.) prieštaravimo Įstatymo 25 str. 3 d. normai nurodė, kad nuostata dėl atlygintino paslaugų teikimo už turto arešto aktų įregistravimą, išregistravimą ir Turto arešto aktų registro duomenų pakeitimo įrašymą įtvirtinta Išteklių valdymo įstatymo, Turto arešto aktų įstatymo ir Nutarimo nuostatose, taigi įstatymų leidėjas imperatyviu įstatyminiu lygmeniu yra įtvirtinęs registravimo veiksmų apmokestinimą. Dėl Nuostatų 40¹ p. normos (galiojusios nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.) prieštaravimo Konstitucijos 23 str. bei jame įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui nurodė, kad teisės aktuose įtvirtintas vykdymo išlaidų finansavimo modelis ir nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai užtikrina galimybę antstoliams vykdyti profesinę veiklą, sumokėti mokesčius, įskaitant teisės aktuose nustatytus mokesčius už registro objektų registravimą Registrų centro tvarkomuose registruose, o vėliau šias išlaidas išieškoti iš skolininko, kurio atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla, todėl Nuostatų 40¹ p. prieštaravimo nuosavybės neliečiamumo principui nėra. Dėl Nuostatų 40¹ p. normos (galiojusios nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.) prieštaravimo Konstitucijos 29 str. bei jame įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui nurodė, kad antstoliai negali būti priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat negali būti laikomi viešojo administravimo subjektais, kaip tai numato Įstatymo 2 str. 19¹ d., todėl Įstatymo 25 str. 3 d. numatyta išimtis jiems negali būti taikoma ir toks teisinis reguliavimas nepaneigia asmenų lygiateisiškumo principo.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 430 str. 6 d. 1 p.), ieškinys tenkintinas.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai ir įstatymams. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje: Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).
Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Atsakovas savo prieštaravimuose nurodo, jog jeigu antstolis atlieka valstybės deleguotas funkcijas, atlieka viešojo administravimo funkcijas ir neturi pasirinkimo- vykdyti teismo pavedimus ar ne, tame tarpe surašyti turto arešto aktą, ar ne, tai konstatuotina, jog iškyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, Turto arešto aktų registro nuostatų 40¹ p., ir Nutarimo nuostatų, įtvirtinančios antstolių pareigą mokėti ieškovui atlygį už turto arešto aktų registravimą, pakeitimą ir išregistravimą, atitikties Konstitucijai, jos 29 straipsniui, kuriame įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos būtų akivaizdžiai diskriminacinės ir be pagrindo išskirtų valstybės deleguotą funkciją vykdančius antstolius (arešto aktus rengiančius pagal teismų priimtas nutartis ar sprendimus, o ne savo iniciatyva), iš kitų asmenų, numatytų Išteklių valdymo įstatymo 2 str. 19¹ d., tarpo. Atsakovas teigia, jog toks aukščiau minėtų normų teisinis reguliavimas, reikštų tų normų prieštaravimą Konstitucijos 29 straipsniui ir būtinumą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų atitikties Konstitucijai. Ieškovui nuo 2020 m. spalio 1 d. Nuostatų 40¹ punkto pagrindu pradėjus taikyti atsakovui ir kitiems antstoliams Vyriausybės nustatytus įkainius už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą bei turto arešto aktų registro duomenų pakeitimo įrašymą, atsakovas ir kiti antstoliai tokiais kaip aukščiau nurodytais atvejais būtų priversti savo nuosavybės sąskaita padengti tokias vykdant valstybės pavestas funkcijas patirtas išlaidas, kas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms bei Konstitucinio Teismo formuojamai jų aiškinimo praktikai. Teismas laiko, kad ieškovo nurodyti argumentai nėra pakankami abejoti, kad egzistuoja aukščiau nurodytų teisės normų neatitikimas Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir nuosavybės neliečiamumo principams. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad antstoliai negali būti priskiriami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat negali būti laikomi viešojo administravimo subjektais, kaip tai numato įstatymo 2 str. 19¹ d., todėl Įstatymo 25 str. 3 d. numatyta išimtis jiems negali būti taikoma ir toks teisinis reglamentavimas nepaneigia lygiateisiškumo principo. Šiuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta vykdymo procesas iš esmės vyksta skolininko sąskaita, kadangi antstolis visas vykdymo išlaidas, patirtas už valstybės deleguotas funkcijų vykdymą, turi teisę išsiieškoti iš skolininko, kurio atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla, todėl Nuostatų 40¹ p. nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 23 str. įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Teisės akto išdėstymas nauja redakcija, kurioje nebeliko Nuostatų 40¹ p., savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl galimo jos nekonstitucingumo normos galiojimo laikotarpiu.
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, Išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, Turto arešto aktų registro nuostatų 40¹ p., ir Nutarimo nuostatose, įtvirtinančiose antstolių pareigą mokėti ieškovui atlygį už turto arešto aktų registravimą, pakeitimą ir išregistravimą įtvirtintą teisinį reglamentavimą, bylos procesinių dokumentų argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog Išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, Turto arešto aktų registro nuostatų 40¹ p., ir Nutarimo nuostatos, įtvirtinančios antstolių pareigą mokėti ieškovui atlygį už turto arešto aktų registravimą, pakeitimą ir išregistravimą prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo bei asmenų lygiateisiškumo principams. Taigi, teismui nagrinėjamoje byloje nekilus pagrįstų abejonių dėl Išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, Turto arešto aktų registro nuostatų 40¹ p, ir Nutarimo nuostatos, įtvirtinančios antstolių pareigą mokėti ieškovui atlygį už turto arešto aktų registravimą, pakeitimą ir išregistravimą konstitucingumo, pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nagrinėjamu atveju buvimas nenustatytas (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 3 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 314 „Dėl turto arešto aktų registro reorganizavimo ir turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo“ 40¹ p. (redakcija galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.), jog už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą, Registro duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, taip pat, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ 21.1.1 p. p. atsakovui išrašė tokias PVM sąskaitas – faktūras: 2020-10-30 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 9912016 – suma 173,84 Eur; 2020-10-30 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 9912017 – suma 164,02 Eur; 2020-10-30 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 9912018 – suma 209,92 Eur; 2020-11-30 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 9992328 – suma 500,18 Eur; 2020-12-31 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 10171252 – suma 355,36 Eur; 2021-01-29 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 10267180 – suma 401,78 Eur; 2021-02-26 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 10371833 – suma 323,28 Eur; 2021-03-31 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 10444707 – suma 236,22 Eur; 2021-04-30 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 10589504 – suma 242,84 Eur; 2021-05-31 PVM sąskaita faktūra Serija RC Nr. 10701104 – suma 231,00 Eur, iš viso 2 838,44 Eur sumai. Iš PVM sąskaitų – faktūrų turinio nustatyta, jog minėtos sąskaitos išrašytos už turto arešto aktų įregistravimus pagal duomenų teikėjo pranešimus; turto arešto aktų išregistravimus pagal duomenų teikėjo pranešimus; turto arešto aktų registro duomenų pakeitimo įrašymus pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis. Nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų mokėjimo terminai yra suėję. 2021 m. liepos 14 d. ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją dėl skolos apmokėjimo Nr. S-80888, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas skolą sumokėjo.
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 str. 5 d. nustatyta, kad atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydis apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-05 nutarimu Nr. 314 „Dėl turto arešto aktų registro reorganizavimo ir turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo“ 40¹ p. (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.) nustatyta, kad už turto arešto akto įregistravimą, išregistravimą, Registro duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nurodytus atvejus. Atlyginimo mokėjimo tvarką nustato Registro tvarkytojas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-07-08 nutarimo Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ (aktualioje redakcijoje) 21.1.1 p. p. nustatyta, kad už turto arešto akto įregistravimą ar išregistravimą pagal duomenų teikėjo pranešimą mokėtinas 3,28 Eur atlyginimas, 21.1.2 p. p. nustatyta, kad už turto arešto aktų registro duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus duomenis mokėtina 2,78 Eur atlyginimas VĮ „Registrų centras“.
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (aktualios redakcijos) 25 str. 3 d. nustatyta, kad už registro objekto registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka gali būti imama valstybės rinkliava (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės institucija ar įstaiga) arba Vyriausybės nustatytas atlyginimas (kai registro tvarkytojas, registruojantis registro objektą, yra valstybės įmonė), kuriam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostatos, išskyrus atvejus, kai duomenis, reikalingus registro objektui registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas. Dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, mutatis mutandis taikant šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką.
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 str. 19¹ d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos tai atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 str. 3 d. 1-3 p. nustatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami: fiziniams asmenims, kai registre tvarkomi duomenys apie šiuos asmenis kartą per kalendorinius metus pagal prašymą; perduodami susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms registro duomenys pagal sutartis, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį; teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (toliau – savo funkcijų).
Atsižvelgiant į nurodytą konstatuotina, kad antstoliui netaikytinos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme numatytos išimtys neatlygintinai gauti VĮ „Registrų centras“ paslaugas – turto arešto akto įregistravimas, išregistravimas bei duomenų pakeitimo įrašymas. Atsakovas ginčija ieškovo suteiktų paslaugų kiekį ir jų pagrįstumą, nurodydamas, kad ieškovas reikalauja atlygio už turto arešto aktų tikslinimus pagal kitų antstolių pritaikytus ribojimus ir pateikė lentelę (rašytinių paaiškinimų 7 p.) bei nurodė, kad atrinkti duomenys yra priskirti byloms, kuriose atsakovas vykdė turto pardavimą, o mokestis dėl kitų antstolių pritaikytų apribojimų tikslinimo/išregistravimo priskaičiuotas atsakovui. Turto arešto aktų registro nuostatų (redakcija galiojusi 2020-10-01 – 2021-11-19) 34.2 papunktyje nurodyta, kad turto arešto aktas iš Registro išregistruojamas remiantis turto pardavimo (perdavimo išieškotojui) akto duomenimis, kai turtas parduotas (perduotas išieškotojui) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Areštuotą turtą realizavus, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išregistruojami visi Registre įregistruoti tokio
turto areštai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-07-08 nutarime Nr. 763 „Dėl atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) nustatyta, kad atlyginimas mokamas už turto arešto aktų registre įregistravimą / išregistravimą / duomenų pakeitimo įrašymą pagal duomenų teikėjo pateiktus
duomenis. Iš atsakovo rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1 pateiktų pranešimų (žr. pranešimų 2 p.) matyti, jog turto arešto akto pakeitimo duomenys įregistruoti vadovaujantis atsakovo pateiktais dokumentais. Taigi, atsakovui pateikus duomenis (dokumentus) apie turto pardavimo/perdavimo aktą ir jų pagrindu atlikus turto arešto aktų registre įregistravimą /išregistravimą / duomenų pakeitimo įrašymą, sutiktina su ieškovu, kad atsakovui pagrįstai bei teisėtai buvo apskaičiuotas mokestis už suteiktą paslaugą.
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovo pateiktoje Pažymoje pastebėjo 7 įrašus, susijusius su turto arešto akto, kurio identifikacinis kodas 2021009040, pakeitimais, už kuriuos ieškovas atsakovui pritaikė mokestį. Atsakovas pažymėjo, kad prisijungus prie Turto arešto aktų registro duomenų teikimo registrui programos matomi 4 antstolio atlikti veiksmai. Atsakovo nuomone, jo atlikti patikslinimai bylose yra dvigubinami ir ieškovas skaičiuoja dvigubą mokestį. Pažymoje pateikiama informacija apie 9 turto arešto akto, kurio identifikacinis kodas 2021009040, pakeitimus pagal atsakovo pateiktus duomenis (dokumentus). Iš pateikto rašytinių paaiškinimų priedo Nr. 2 matyti, jog atsakovas atrinko tik vieną iš pateiktų dokumentų formą – Turto aprašą, tačiau jis teikė duomenis ir pagal kitus dokumentus – Patvarkymus. Iš ieškovo patiektos lentelės matyti visi 9 turto arešto akto, kurio identifikacinis kodas 2021009040, duomenų pakeitimo įrašymai (detalizuoti atsiliepime į atsakovo rašytinius paaiškinimus), todėl teigti, kad ieškovas netinkamai ir nepagrįstai skaičiuoja mokesčius už suteiktas paslaugas, nėra pagrindo.
Atsakovas taip pat ginčija ieškovo reikalavimą teigdamas, kad 2021-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija RC Nr. 11427613 nurodyta, jog atsakovas atliko 99 veiksmus, tuo tarpu prisijungus prie Turto arešto aktų registro duomenų teikimo registrui programos, atsakovas pastebėjo, kad antstolio kontoros atliktų veiksmų skaičius 2021 m. lapkričio mėnesį - 83 vienetai. Kadangi minėta sąskaita faktūra šioje byloje nėra grindžiamas ieškovo reikalavimas, teismas nevertina šių atsakovo pareiškimų, kaip reikšmingų ieškinio reikalavimo pagrįstumui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą skolos susidarymo metu, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 2838,44 Eur skolos.
Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Remiantis CK 6.261 straipsniu, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379- 969/2017). Ieškovas prašo priteisti įstatymų nustatytas 5 procentų metines palūkanas nuo 2021 m. liepos 28 d. (nuo pretenzijoje nurodyto skolos sumokėjimo termino) už 53 kalendorines dienas, už kurias palūkanų suma sudaro 20,61 Eur. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo įsipareigojimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo prašomos palūkanos – 20,61 Eur (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, CK 6.261 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ir ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2859,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 23 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 32 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu.
nusprendžia:
Atmesti atsakovo antstolio A. N. prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistu.
Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.