Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys: E. M., K. M., D. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę A. M., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų E. M. ir K. M.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2019 m. gruodžio 27 d. raštą ir 2019 m. gruodžio 19 d. pagalbos planą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę A. M. iš jos tėvų E. M. ir K. M., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

12. VTAPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

13. CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 3 dalį bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 5 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

14. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas, Aprašas neteko galios 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 nuo 2020 m. sausio 1 d.) 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (Aprašo 4 punktas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo pateikė 2019 m. gruodžio 3 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą Nr. 4GL-3546, iš kurios matyti, kad grėsmės A. M. lygio vertinimo metu buvo nustatyta, jog abu tėvai nesirūpina vaiku, jo neaugina; motina gyvena su sugyventiniu (duomenys neskelbtini), neprisideda prie vaiko išlaikymo (gaunamą išlaikymą išleidžia savo reikmėms); tėvas taip pat dukros neaugina, paskutinį kartą su dukra bendravo prieš 1,5 metų; motina dukros nematė nuo 2019 m. sausio mėnesio; A. M. reikalinga specialioji ugdymo pagalba, (duomenys neskelbtini) negali gauti poreikių nustatymo dokumentų ir pradėti teikti mergaitei pagalbą, kadangi (duomenys neskelbtini) švietimo pagalbos tarnyba dokumentus gali įteikti tik įstatyminiam atstovui, kurio šiuo atveju nėra; 2019 m. lapkričio 26 d. gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kad šiuo metu gydoma E. M., kuri laukiasi, nesirūpina savo ir būsimo kūdikio sveikata nėštumo metu, negauna pajamų; tėvas K. M. turi neįgalumą ((duomenys neskelbtini)), negeba įvertinti mergaitės poreikių, tėvas baigęs (duomenys neskelbtini), išsilavinimas (duomenys neskelbtini); E. M. neturi gyvenamosios vietos, kol kas su draugu V. J. gyvena pas jo motiną Z. J. (duomenys neskelbtini), tačiau, gimus vaikui, negalės ten gyventi dėl netinkamų sąlygų, E. M. ir V. J. ieško nuomojamo būsto, tačiau kol kas nepavyko jo rasti už prieinamą kainą; tėvas K. M. gyvena kartu su savo tėvu V. M., kuris vartoja alkoholį, jo sugyventine, šeimos gyvenamajame būste nėra patogumų.

16. Nustatyti rizikos veiksniai priskirtini rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko atstovais, vaiko atstovų bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais, socialine aplinka, pagal Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pateiktus kriterijus jie pareiškėjos darbuotojams sudarė pagrindą nustatyti antrąjį grėsmės vaikui lygį ir laikinai paimti vaiką iš jo tėvų. 2019 m. gruodžio 3 d. vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akte Nr. 4NA-689 nurodyta ši vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos sąlyga – atstovas (ar turimas vienintelis iš atstovų) laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad nėra pateikta duomenų, jog dabartinėje vaiko gyvenamojoje aplinkoje jam būtų nesaugu, kiltų pavojus jo sveikatai ir gyvybei, nėra nustatyta tiesiogiai nukreiptos rizikos vaiko atžvilgiu iš tėvų, skyrium gyvenančių nuo vaiko, todėl atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

18. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės įvertintos netinkamai, neatsižvelgta, kad dėl tėvų veiksmų (neveikimo) ir jų gyvenimo sąlygų iškilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pareiškėjos atskirojo skundo argumentais.

19. Pareiškėja vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos būtinybę grindė tuo, kad E. M. ir K. M. neaugina dukters, ja nesirūpina, todėl šiuo metu ji yra prižiūrima senelės, kuri nebūdama vaiko įstatyminė atstovė, negali tinkamai užtikrinti vaiko teisės į ugdymą, sveikatos priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad realiai vaikui nėra iškilęs pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, nes jį augina ne tėvai, o senelė, todėl pareiškėja nepagrįstai nustatė antrą grėsmės vaikui lygį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. gruodžio 3 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenis, sprendžia, kad pareiškėja pagrįstai nustatė vieną aukštos rizikos veiksnį, susijusį su vaiko atstovais (2.9 punktas), vieną aukštos rizikos veiksnį, susijusį su vaiko atstovų bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais (3.2 punktas), vieną aukštos rizikos veiksnį, susijusį su socialine aplinka (4.2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad vaikui jo gyvenamojoje aplinkoje yra saugu, neįvertino, kad saugią gyvenamąją aplinką, kurioje nekyla pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, jam užtikrina ne vaiko įstatyminiai atstovai, t. y. tėvai, o kitas asmuo – jo senelė. Kaip nurodė pareiškėja Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos 2.9 punkte, vaiko įstatyminiai atstovai nesirūpina vaiku, jo neaugina, motina gyvena su sugyventiniu (duomenys neskelbtini), neprisideda prie vaiko išlaikymo (gaunamą išlaikymą išleidžia savo reikmėms), tėvas taip pat dukros neaugina, paskutinį kartą su dukra bendravo prieš 1,5 metų, motina dukros nematė nuo 2019 m. sausio mėnesio. Nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip A. M. įstatyminių atstovų tinkamas rūpinimasis dukra, jos priežiūra, išlaikymu, globa ir ugdymu. Aplinkybė, kad šiuos veiksmus už juos atlieka mergaitės senelė (pastaroji negali tinkamai rūpintis mažametės ugdymu, sveikatos priežiūra, nes nėra jos įstatyminė atstovė), nesudaro pagrindo spręsti, kad nurodytų veiksmų nereikia atlikti A. M. tėvams ar jie juos atlieka. Taigi pareiškėja pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja 2.9 punkte nurodytas aukštos rizikos veiksnys. Taip pat vertintinas ir Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos 3.2 punktas, pagal kurį A. M. reikalinga spacialioji ugdymo pagalba, tačiau dėl tėvų nusišalinimo nuo mergaitės priežiūros ši pagalba mergaitei negali būti teikiama, nes su mergaitės poreikių nustatymu susiję dokumentai gali būti įteikiami tik jos įstatyminiams atstovams. Vaikui, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai, iš aukštos rizikos veiksnių turi būti nustatyti ne mažiau nei du rizikos veiksniai. Kadangi šiuo atveju grėsmės vaikui lygio nustatymo metu vaikui nustatyti ne mažiau kaip du aukštos rizikos veiksniai, pareiškėja pagrįstai sprendė esant pagrindą paimti vaiką iš šeimos. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų nustatyta, kad nei E. M., nei K. M. šiuo metu neturi tinkamų buitinių sąlygų, taip pat įgūdžių ir žinių auginti dukrą A. M. (Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos 4.2 punkte nurodyta, kad E. M. neturi gyvenamosios vietos, 4.5 punkte pažymėta, kad K. M. gyvena su tėvu ir jo sugyventine gyvenamajame būste be patogumų, 2019 m. gruodžio 19 d. pagalbos plane nurodyta, kad šiuo metu abiem mergaitės tėvams reikalinga pagalba, nė vienas iš jų šiuo metu nesugebėtų auginti mergaitės). Nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra realaus vaikui iškilusio pavojaus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, yra nepagrįsta, kadangi, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko tėvai nesiima jokių reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, o geranoriškas senelės rūpinimasis mergaite nesudaro pagrindo spręsti, jog mergaitės tėvai tinkamai rūpinasi mergaitę ir dėl to jai nekyla jokios grėsmės iš jų pusės.

20. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai tėvų valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog tėvai keltų realų pavojų nepilnamečio vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja pagrįstai nustatė, jog vaiko tėvai nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, taip pat pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį, išsprendžia klausimą iš esmės ir patenkina pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Patenkinti pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą ir leisti paimti nepilnametę A. M., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. M., gimusio (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.