- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- e2-5565-940/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02296-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- Ž. G.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3.; 3.2.6.1.; 3.2.8.5.
2019 m. birželio 10 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti tarp jos ir Ž. G. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui jo pavardę – „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad santuokoje šalys gyveno du mėnesius, per kuriuos suprato, jog yra skirtingi, todėl gyventi kartu nenori ir nesitiki. Vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina. Ieškovė pažymi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas - (duomenys neskelbtini). Artimų ryšių su atsakovu nepalaiko, bendro ūkio neveda. Turto, nepilnamečių vaikų ir kreditorių neturi, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Prašo neskirti termino susitaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškovės ieškiniu sutinka.
Šalies argumentai
Šalys 2019 m. birželio 5 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir santuoką tarp Ž. G. ir R. G. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašo bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Turto ir kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, kiekvienas turi savo gyvenimą, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos nebenori, taikytis nenori. Ieškovė ir atsakovas sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šalys gyvendamos santuokoje vos du mėnesius, nepakankami įvertino santuokos sudarymo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad nuo santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai, tarp šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo nėra, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis, 3.55 straipsnis).
Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Taikos sutartis imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, atitinka šalių valią ir interesus, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
Šalims bylos nutraukimo pasekmės žinomos (Taikos sutarties 12 punktas). Šalims išaiškinamos taikos sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygos – patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Šalims išaiškinama, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) abu arba vienas iš šalių gali kreiptis į teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.
Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį sudarius taikos sutartį yra grąžinama 75 procentai teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Paduodant ieškinį ieškovė R. G. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl jai grąžintini 56,25 Eur. Atsižvelgiant į šalių taikos sutarties 9 punktą‚ pašto išlaidos priteistinos iš R. G. (CPK 96 straipsnis). Grąžintino žyminio mokesčio suma mažintina 3,80 Eur dydžio pašto išlaidomis ir ieškovei grąžintini 52,45 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140, 265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. G. palikti iki santuokos turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), Ž. G. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini).
Patvirtinti ieškovės R. G. ir atsakovo Ž. G. 2019 m. gegužės 8 d. sudarytą taikos sutartį, šiomis sąlygomis:
1. Šalys kompensacijų viena iš kitos nereikalauja.
2. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abi yra darbingos, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo viena kitai išlaikymo neteiks ir išlaikys save pačios.
3. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš Šalių valdomos piniginės lėšos, indėliai lieka to Šalies asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.
4. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo.
5. Šalys patvirtina, kad jokio dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi.
6. Šalys pareiškia, kad dėl santuokos nutraukimo turtinės ir neturtinės žalos viena kitos atžvilgiu neatsirado.
7. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis atitinka jų valią bei interesus, ir šalims nežinomos aplinkybės, dėl kurių ši taikos sutartis galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
8. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 293-294 straipsniuose, t. y. šalims yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į Teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
9. Šalys susitaria, kad visas bylinėjimosi išlaidas atlygina R. G..
Grąžinti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 52,45 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų ir 45 ct) žyminio mokesčio dalį.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-5565-940/2019.
Atšaukti 2019 m. birželio 27 d. 10 val. numatytą teismo posėdį.
Išaiškinti, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.