- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 1-138-659/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20890-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- S. V.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Julija Manako-Galminė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, teistas:
1. 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m., taikytas BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., taikyta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas bei 10 mėn. tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacinėse priemonėse;
2. 2012-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn.;
3. 2012-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2012-07-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir su 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu BK 64 str. 1 ir 3 d. subendrinta bausme, laisvės atėmimu 1 m. ir 9 mėn., jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.,
4. 2013-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str., 214 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirta 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., ši bausmė subendrinta su 2012-11-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė;
5. 2016-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 189 str. 1 d., 15 parų trukmės arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 10 parų trukmės arešto bausmė, bausmę atlikęs;
6. 2016-07-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 90 parų trukmės arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų trukmės arešto bausmė;
7. 2016-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d., 63 str. 4 d. – 70 parų trukmės arešto bausme, bausmę atlikęs;
8. 2016-10-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 60 parų trukmės arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų trukmės arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis S. V. 2016-05-02 apie 17.00 val., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, nenustatytam asmeniui smogus nukentėjusiajam D. B. į nosį ir pastarajam nugriuvus, S. V. priėjęs spyrė ne mažiau vieno karto gulinčiam D. B. į sėdmenis, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
Kaltinamasis S. V. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino. Parodė, kad nukentėjusįjį D. B. yra matęs mokykloje, tačiau su juo nebendrauja. Įvykio dieną su pažįstamu vardu D., su kuriuo susipažino naktiniame klube, bet jo pavardės, nei kur gyvena nežino, turėjo tik jo telefono numerį, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, sidabrinės spalvos, važinėjo po miestą, po to užvažiavo į „Iki“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) g., nusipirkti sulčių. Išeinant iš parduotuvės, sutiko pažįstamą, kuris žinojo D. B.. Trise nuvažiavo iki bendrabučio, kur gyvena nukentėjusysis, kadangi D. (vairuotojas) su pažįstamu, kurį sutiko išeinant iš parduotuvės, kažko norėjo iš D. B.. Jo pažįstamas, pamatęs iš miesto grįžtantį D. B., išlipo iš automobilio ir nuėjo prie jo. Jis ir D. (vairuotojas) liko automobilyje. Nukentėjusysis buvo su draugais. Pokalbio metu D. B. prieš jo pažįstamą pradėjo kelti ranką. Tuomet jis ir D. išlipo iš automobilio ir paklausė „kas čia vyksta“, pažįstamas pasakė „viskas normaliai vyrai“. Po ko pažįstamas pažiūrėjo kažką automobilio bagažinėje, kažkokius daiktus, o D. B. nuėjo į bendrabutį. D. B. grįžo po 5 minučių, iš bendrabučio išėjo vienas, ir davė pažįstamam 5 Eur. Tarp jų įvyko konfliktas, kadangi, kiek jam (S. V.) pasakojo pažįstamas, D. B. jam buvo skoloje 15 Eur, o atnešė tik 5 Eur. Konflikto metu iš automobilio išlipo D. (vairuotojas), tuomet tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinio pobūdžio konfliktas. Apie ką jie kalbėjo pasakyti negali, nes negirdėjo. Konflikto metu D. pastūmė D. B., o pastarajam nukritus ir susirietus į „kamuoliuką“, jį spardė iš dešinės ir kairės, iš priekio ir galo. Jis (S. V.) matė įvykį. Tuo metu stovėjo prie automobilio, kokius 3-4 metrus nuo jų. Į konfliktą nesikišo, jų raminti nemėgino, nes konfliktas kilo tarp jų, o ne jo ir nukentėjusiojo. D. B. pats sukėlė konfliktą, kuris kilo dėl pinigų. Pamatęs, kad D. B. guli ir kraujuoja, jam pasidarė jo gaila, todėl priėjo prie nukentėjusiojo, pajudino su koja ar jis yra gyvas. Dėl to, kad nepažįsta nukentėjusiojo, tai jį judino į užpakalį su kaire koja. Pajudinus nukentėjusįjį, pastarasis atsigavo. Jis (S. V.) pasakė D. B., kad keltųsi, eitų į bendrabutį. Nukentėjusysis nuėjo į bendrabutį, o jie išvažiavo. Po įvykio su pažįstamu vardu D. susitikęs nebuvo, mėgino skambinti, bet telefonas išjungtas.
Nukentėjusioji D. B. parodė, kad nei kaltinamojo S. V., nei vaikino vardu D. iki įvykio nepažinojo. Nors, gali būti, kad S. V. yra matęs mokykloje, bet su juo nebuvo bendravęs, jo vardo nežinojo. D. matė pirmą kartą. Įvykio dieną kartu su D. L. iš miesto grįžo į bendrabutį. Prie bendrabučio matė stovintį automobilį, kuris anksčiau ten nestovėdavo, ir jame sėdinčius du asmenis, kurie išlipo iš automobilio ir jam kažką sakė, bet nekreipdamas į juos dėmesį, nuėjo. D. L. juos matė. Atėjus į bendrabutį, į jo kambarį užėjo nepažįstamas vaikinas, kuris jam pasakė, kad jį (D. B.) kažkas kviečia išeiti į lauką. Vaikinas nenurodė, kas ir dėl ko jį kviečia. Vaikino nepažinojo. Išėjus į lauką, prie jau matytų asmenų – D. ir S. V., dar buvo ir tas, kuris buvo atėjęs į jo kambarį ir jį kvietęs išeiti, tačiau pastarasis stovėjo nuo jų toliau. Jam prie jų priėjus, D. pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Iš pradžių 5 Eur, po to 10 Eur. Jis ir D. stovėjo vienas šalia kito, o S. V. už kokio metro ar dviejų. Nedavus D. jokių pinigų, nes nei jį pažinojęs, nei jam skolingas nebuvo, pastarasis, paėmęs peilį, paėmė jam (D. B.) už rankos ir pasakė, kad papjaus. Po to nuo D. gavo smūgį į nosį, nuvirto ir tuomet jį pradėjo spardyti. Keliese jį spardė nematė, kadangi buvo užsidengęs. Smūgių buvo daug – ir iš priekio, ir iš galo. Manė, kad spardė dviese (D. ir S. V.), tačiau konkrečiai kas nematė. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino S. V., kaip jį sužalojusį asmenį, nes tuo metu manė, kad jie abu (D. ir S. V.) jį spardė, nors šio fakto patvirtinti negali. Pirmasis smūgis buvo iš D., dėl ko jam apsvaigo galva, jis nuvirto ant nugaros, persivertė ant kairiojo šono, užsidengė galvą, todėl kas spardė nematė. D., sudavęs jam smūgį į veidą, atsidūrė jam iš dešinės, t. y. iš nugaros, o S. V. iš priekio. Jam buvo suduota apie 20 smūgių, kurie suduoti iš abiejų pusių. Po konflikto grįžo į bendrabutį, kalbėjo su D. L., kuris su juo gyvena viename kambaryje. Jam papasakojo kas įvyko, kad iš jo reikalavo pinigų. Nežino ar D. L. stebėjo patį įvykį, nes pastarasis buvo kambaryje. D. L. jam pasakė, kad vienas iš tų vaikinų yra S. (S. V.). Nemano, kad D. L. būtų bendravęs su S. V.. Nežino, iš kur pastarasis žino kaltinamojo vardą. Taip pat negali pasakyti, ar tas, kuris jam buvo iš nugaros, t. y. D., galėjo vienu metu spardyti jį ir iš priekio, ir iš nugaros. Nežino, ar galėjo jį spardyti trečias asmuo, kuris jį pakvietė į lauką, nes buvo užsidengęs, nieko nematė. Nematė kiek tiksliai smūgių sudavė kaltinamasis. Galėjo būti ir taip, kad kaltinamasis jo nespardė, tačiau po įvykio pajuto spyrį su koja į užpakalį. Po ko išgirdo pasakymą „kelkis“. Atsistojęs nieko nematė, nematė šalia jo stovinčių asmenų, nes buvo užsidengęs, jam bėgo kraujas, nuėjo į bendrabutį nuleidęs galvą. Daugiau jam niekas nieko nebesakė. Grįžus į kambarį D. L. jam padėjo apsivalyti. Jam buvo sulaužyta nosis, gulėjo ligoninėje. Civilinio ieškinio nereikš.
Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad tos dienos įvykių nelabai atsimena, kaltinamojo S. V. nepamena, nors yra jį matęs mokykloje, dar kelis kartus mieste, bet su juo nebendrauja. Įvykio dieną kartu su D. B. grįžo į bendrabutį. Einant link bendrabučio , pastebėjo automobilį, kuriame sėdėjo du asmenys. Iš automobilio jokie garsai nesklido. Prie bendrabučio nieko nebuvo, jokių kitų besibūriuojančių žmonių. Į bendrabutį įėjo kartu su D. B.. Po kelių minučių, jam nuėjus į tualetą, D. B. išėjo iš kambario. Jis ir dar vienas vaikinas, kuris tą dieną buvo išvykęs, su D. B. gyvena viename kambaryje. Nežino, kur buvo išėjęs D. B.. Neatkreipė dėmesio, ar kažkas ėjo jiems iš paskos, ar kas nors buvo atėjęs į kambarį. Nežino, kas ir kodėl sumušė D. B., nes nematė, nebuvo tuo metu lauke. D. B. į kambarį grįžo stipriai sumuštas. Grįžęs D. B. apsivalė ir nuėjo miegoti. Nepamena, ką apie įvykį pasakojo D. B.. Nepamena, ar klausė D. B. kas jam nutiko. Taip pat neatsimena, ar D. B. buvo jam sakęs, kad jį sumušė kaltinamasis.
Ikiteisminio tyrimo metu S. V. parodė, kad 2016-05-02, dienos metu, laiko tiksliai neprisimena, jis kartu su pažįstamu, kurio tikslaus vardo ir pavardės nežino, visi vadina D., ir dar vienu pažįstamu, kurio jokių duomenų nežino, D. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, sidabrinės spalvos, nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, nes D. turėjo susitikti su jaunuoliu, kuris jam yra skolingas 15 Eur, ir pareikalauti, kad jis gražintų skolą. Pažįstamas, kuris važiavo kartu su jais, turėjo parodyti, kur tas jaunuolis būna. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, ten susitiko su minėtu jaunuoliu, kuris buvo skolingas D.. D. pasakė jaunuoliui atnešti 15 eurų. Jaunuolis nuėjo į bendrabutį ir po kurio laiko grįžęs padavė D. tik 5 Eur. D. susinervino, pradėjo aiškintis su jaunuoliu, kodėl jis grąžino ne visus pinigus, tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu D. sugriebė jaunuoliui už drabužių ir nustūmė jį. Jaunuolis nukrito ant žemės ir tuomet D. pradėjo jį spardyti, spyrė apie 2-3 kartus, pataikė jaunuoliui į galvą, veidą. Jaunuoliui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis spyrė jaunuoliui vieną kartą į užpakalį, kad atsistotų ir eitų į bendrabutį. Jis jokio peilio su savimi neturėjo. Ar turėjo peilį D., nežino, peilio pas jį nematė. Po to jaunuolis atsistojo ir nuėjo, o jie išvažiavo. Vėliau sužinojo, kad jie su nukentėjusiuoju jaunuoliu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Taip pat sužinojo, kad jis yra D. B.. Gailisi dėl savo poelgio. (b. l. 78-80)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2016-05-02, apie 21.00 val., paskambino savo dukrai I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), ir sužinojo, kad tą pačią dieną apie 17:00 val. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas jos sūnus D. B.. Asmenys buvo dviese, apie 18 metų amžiaus, vienas iš jų turėjo peilį, sūnus buvo tik sumuštas, jokių asmeninių daiktų nebuvo pavogta. Kaip paaiškino sūnus, vienas iš jį sumušusių asmenų mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir yra pravarde „S.“, kurio vardas ir pavardė galimai yra S. V. (S. V.), gimimo metų nežino, sūnus jai pasakė, kad jis galimai mokosi 2 kurse. 2016-05-02 sūnui buvo nustatytas nosies lūžis, lūpos sumušimai. D. B. galimai buvo užpultas dėl pinigų.(b. l. 25)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2016-05-02 apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., prie bendrabučio, automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“, iš jo išlipo du asmenys, maždaug 18 metų, jis jų nepažįsta, vienas buvo neaukšto ūgio, trumpų plaukų, lieso kūno sudėjimo, kaip apsirengęs neįsiminė, kitas buvo su nuo saulės akiniais, apie 190 cm lieso kūno sudėjimo. Priėję prie jo, vienas iš vaikinų griebė jam už rankos, dešinėje rankoje turėjo peilį, kuris buvo aprūdijęs, peilio galas buvo nulaužtas, bukas, sakydamas „Ar nori aš tave nudursiu?“. Jis bandė ištrūkti, tada pajuto smūgį į galvą, nukrito ant žemės, abu vaikinai jį spardė į įvairias kūno vietas, vienas iš nugaros, kitas iš priekio, nežino, kaip ilgai spardė, atsitokėjo, atsistojo, kraujas bėgo iš nosies, skaudėjo. 2016-05-04 nuėjo pas savo mokyklos direktorių, papasakojo apie įvykį, apibūdino, iš kokio automobilio išlipo vaikinai, tada direktorius parodė vieno iš vaikinų nuotrauką, kurioje jis atpažino jį sužalojusį asmenį, tačiau ne jis turėjo peilį ir ne jis grasino, kad sužalos. Tai buvo S. V., gimimo metų nežino, direktorius minėjo, kad šis vaikinas yra iš Kauno miesto. Iš jo įvykio metu nieko nepavogė, yra sulaužyta nosis. (b. l. 37-38)
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2016-05-02 apie 17.00 val., kartu su draugu D. L. grįžo į bendrabutį. Matė, kad prie bendrabučio, automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo sidabrinės spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir prie jo stovėjo du nepažįstami jaunuoliai, iš kurių vienas, kaip vėliau sužinojo S. V. (S. V.). Jie su D. užėjo į bendrabutį ir po kurio laiko į jų kambarį kažkas užėjo, kas tiksliai neprisimena, ir pasakė, kad ji kviečia į lauką. D. kambaryje tuo metu nebuvo, nes buvo nuėjęs į tualetą. Išėjęs į lauką, prie jo priėjo minėti jaunuoliai, kurie stovėjo prie sidabrinio „(duomenys neskelbtini)“, t. y. S. V. su nepažįstamu jaunuoliu. Nepažįstamas liepė jam atnešti 5 Eur, kuriuos anot jo buvo pasiskolinęs. Pasakė, kad nieko iš jo nesiskolino ir neturi 5 Eur. Tada tas nepažįstamas griebė jam už rankos, dešinėje rankoje turėjo peilį, sakydamas „Ar nori aš tave nudursiu?“. Jis bandė ištrūkti, pasilenkė ir tada pajuto smūgį į galvą, nukrito ant žemės, kas sudavė smūgį į galvą, nematė. Gulint ant žemės abu jaunuoliai pradėjo spardyti kojomis jam į įvairias kūno vietas. Spardė ir S. V., ir nepažįstamas jaunuolis, kadangi spyriai buvo ir iš nugaros ir iš priekio, kiek kartų spyrė kiekvienas, negali pasakyti, nežino, buvo užsidengęs rankomis galvą. Kaip ilgai spardė, neatsimena, bet kada jie baigė, kraujas bėgo iš nosies, skaudėjo. Tada atsistojo ir nuėjo į bendrabutį, po to pats važiavo į ligoninę. Ką toliau darė S. V. su draugu ir kur jie nuėjo, nematė. Ligoninėje nustatė nosies kaulų lūžį. Pasakė gydytojui, kad skauda šonkauliai, bet gydytojas apžiūrėjęs neužfiksavo ant kūno kraujosruvų, padarė rentgenogramą, tačiau šonkaulių lūžio nenustatė. Ar kas nors matė, kaip sumušė S. V. su nepažįstamu, nežino, atrodo tuo metu prie bendrabučio žmonių nebuvo. D. buvo bendrabutyje, mano, kad jis nematė kaip jį mušė ir spardė. (b. l. 43-44)
Iš L. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-05-02 apie 17.00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas jos sūnus D. B.. Sumušę asmenys buvo dviese apie 18 metų amžiaus. Vienas iš jį sumušusių asmenų yra pravarde „S.“, kurio vardas ir pavardė galimai S. V. (S. V.). (b. l. 1)
Iš asmens parodymo atpažinti metu D. B. atpažino S. V. kaip asmenį, sumušusį jį (b. l. 68-69).
Iš akistatos protokolo, akistaton suvesti nukentėjusysis D. B. ir kaltinamasis S. V., matyti, jog nukentėjusysis D. B. ir kaltinamasis S. V. pasiliko prie savo parodymų (b. l. 68-69)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. nustatytas nosies kaulų lūžis, padarytas sumušus nosį buku daiktu, galimai suduodant kumščiu vieną smūgį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 54).
Iš 2016-12-15 nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus, matyti, kad tyrimas nenustatyto asmens atžvilgiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išskirtas į atskirą tyrimą (b. l. 18).
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Tai gi, kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne kuriais nors atskirai paimtais įrodymais, o visų byloje ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiu, prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų nebuvimu ir skirtingų įrodymų sutapimu patvirtinant tas pačias bylai reikšmingas aplinkybes.
Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą
Teismas konstatuoja, jog kaltinimas S. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nepasitvirtino.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo įsitikinęs, jog jį sumušė du asmenys, kurie automobiliu buvo atvykę prie bendrabučio. Vienas iš jų jam nepažįstamas vaikinas, jo atžvilgiu tyrimas išskirtas, o kitas – S. V.. Nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti metu atpažino S. V. kaip asmenį, dalyvavusį nagrinėjamame įvykyje. Liudytojas D. L. patvirtino, kad prie bendrabučio stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo du žmonės. Kaltinamasis neneigia tos aplinkybės, kad 2016-05-02 apie 17.00 val. kartu su nenustatytu asmeniu buvo atvykęs prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, tačiau neigia sumušęs nukentėjusįjį. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pirmas smūgis buvo iš nenustatyto asmens, kuris jam smogė į nosį, dėl ko jam apsvaigo galva, jis nuvirto ant nugaros, persivertė ant kairiojo šono, užsidengė galvą rankomis. Smūgių buvo daug, tiek iš priekio, tiek iš nugaros, tačiau kas tiksliai juos sudavė nurodyti negalėjo, nes nematė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis atpažino S. V. kaip jį sužalojusį asmenį, nes tuo metu kaltinamasis buvo netoliese, todėl manė, kad jį spardė tiek S. V., tiek nenustatytas asmuo, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu, kokius konkrečiai veiksmus atliko S. V., nurodyti negali. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti to fakto, kad kaltinamasis būtų jį spardęs, kadangi buvo užsidengęs galvą ir nieko nematė, tačiau patvirtino tai, kad po daugelio smūgių buvo dar vienas smūgis su koja jam į sėdmenis, po ko jam buvo pasakyta keltis. Kaltinamasis patvirtino, kad spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į sėdmenis, sakydamas, kad pastarasis keltųsi, nes kaltinamajam jo pagailo. Liudytojas D. L. muštynių nematė, matė tik grįžusį stipriai sumuštą nukentėjusįjį. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas nurodė, kad prie bendrabučio nieko nebuvo, jokių kitų besibūriuojančių žmonių.
Įvertinus visa, kas buvo aptrata, teismas konstatuoja, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, kad S. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus , konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad S. V. dalyvavo darant minėtą nusikalstamą veiką, todėl jis yra išteisintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu.
Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
Šioje byloje prokuroras kaip viešosios tvarkos pažeidimą įvertino tai, kad kaltinamasis S. V. savo įžūliu elgesiu, pažemino viešoje vietoje nukentėjusįjį, suduodamas gulinčiam D. B. smūgį iš kojos į sėdmenis.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-164-976/2015). Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.
Byloje nustatyta, kad apie 17.00 val. Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuriuo atžvilgiu tyrimas išskirtas, sudavė nukentėjusiajam D. B. smūgį į nosį, o šiam nukritus ant nugaros, persivertus ant kairiojo šono ir užsidengus galvą rankomis, pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Po to, po daugelio smūgių, kaltinamasis sudavė gulinčiam nukentėjusiajam iš kojos į sėdmenis. Kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. B., nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos, o tik norėjo padėti nukentėjusiajam, kad jis atsikeltų ir nueitų į bendrabutį. Pabrėžtina, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011). Be to, viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo versijos, kad jo veiksmų tikslas buvo ne sutrikdyti viešąją ar visuomenės tvarką ir rimtį, nesukelti fizinį skausmą D. B., o padėti nukentėjusiajam atsistoti, nes jam pasidarė gaila nukentėjusiojo, kadangi pastarasis gulėjo kruvinas, nepatvirtina byloje esantys duomenys. Priešingai – byloje nustatyta, kad S. V. matė, jog jo pažįstamas (nenustatytas asmuo) naudoja fizinį smurtą prieš D. B., S. V. nenutraukė tokių neteisėtų savo pažįstamo veiksmų, o po to pats, be jokios priežasties, sudavė gulinčiam nukentėjusiajam iš kojos į sėdmenis, taip prisidėdamas prie nenustatyto asmens vykdomos nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis S. V. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju S. V., matydamas ir suvokdamas akivaizdžiai neteisėtus pažįstamo (nenustatyto asmens) veiksmus, prisijungė prie jų, suprasdamas, kad ir pats elgiasi neteisėtai, ir norėdamas taip elgtis.
Taigi, nors kaip ir nurodė nukentėjusysis D. B. ir liudytojas D. L., kad prie bendrabučio nieko nebuvo, jokių kitų besibūriuojančių žmonių, kurie galėjo matyti įvykį, tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. V. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir dėl aukščiau įvardintų veiksmų, viešoje vietoje be jokios priežasties, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo S. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, t.y. turėdamas neišnykusį teistumą.
Kaltinamasis S. V., teistumui neišnykus, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teisiamas devintą kartą, pagrinde buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, nors kaltės nepripažino, tačiau padėjo ikiteisminiam tyrimui, nurodydamas jam žinomas įvykio aplinkybes, duomenis apie tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuriuo atžvilgiu tyrimas išskirtas. Byloje nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, duomenų apie naujas nusikalstamas veikas byloje nėra. Įvertinęs visus tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam S. V. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijose numatytą bausmę – baudą, didesnę BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytai šios bausmės minimumo ribai.
Nustatytinas 20 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 292,43 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (b. l. 58-60). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad S. V. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, todėl jis, šioje kaltinimo dalyje, yra išteisintinas. Esant nurodytam, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, yra atmestinas. Pažymėtina, jog civilinis ieškinys gali būti pareikštas atskirtoje ikiteisminio tyrimo byloje dėl 2016-05-02 D. B. sumušimo.
Dėl advokato darbo apmokėjimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo valstybės naudai iš kaltinamojo S. V. priteisti 96,46 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 199). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Nors kaltinamasis S. V. pagal kaltinimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, išteisintinas, tačiau pagal BK 284 straipsnio 1 dalį traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tai turėtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo S. V. valstybės naudai.
Dėl daiktinių įrodymų
Kompaktinė plokštelė su fotonuotrauka iš ligoninės, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
S. V. (S. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 30 MGL (1129,88 Eur) dydžio bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 20 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) (įmonės kodas 188659752), surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą būtina pateikti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinę (211 kabinetas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 292,43 Eur – atlyginimo, atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Išieškoti iš kaltinamojo S. V. valstybės naudai 96,46 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.
Kompaktinę plokštelę su fotonuotrauka, saugomą baudžiamojoje byloje, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.