Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-947-919/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
1-947-919/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09237-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-947-919/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09237-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.; 2.10.2.3.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, kaltinamojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyv. vieta – Kauno m. savivaldybė, teistas

1. 2006-01-31 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 8 mėn. l. atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

2. 2007-01-31 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 8 mėn. l. atėmimu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. paskirta bausmė subendrinta su 2006-01-31 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. l. atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

3. 2010-03-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d. (2 epizodai) subendrinus su 2007-01-31 Kauno m. apylinkės teismo paskirta bausme paskirta galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. l. atėmimo,

4. 2010-03-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 3 d., 259 str. 1 d. (2 epizodai), 253 str. 1 d., (2 epizodai) subendrinus su 2010-03-24 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, 2012-11-16 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus bausmę,

5. 2013-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., galutinė bausmė 1 m. 20 d. laisvės atėmimo (2014-02-06 KAT nutartis),

6. 2013-04-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 32 p. arešto, subendrinus su 2013-07-12 – 1 m. 7 mėn. 15 d. l. atėmimo,

7. 2014-01-31 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. galutinė bausmė 2 m. 2 mėn. 15 d. l. atėmimo, 2014-04-10 nutartimi galutinė bausmė 1 m. 1 mėn. 15 d. l. atėmimo, 2014-06-06 paleistas atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, jog 2015-02-12 apie 22.30 val. Taikos prospekte, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilyje „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausančiame L. M., siekdamas papirkti valstybės tarnautoją – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5-o būrio vyresnįjį patrulį M. M., už tai, kad pastarasis nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl transporto priemonės vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo, automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros rezultatų kortelės ir išvengtų administracinės atsakomybės pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., 123 str. 1, 5 d., už padarytus LR Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų pažeidimus, davė jam 20 € vertės kyšį, pinigus padėdamas į jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių daiktų skyrių, o įspėtas dėl atsakomybės už valstybės tarnautojo papirkimą 20 € kupiūrą pasiėmė ir įsidėjo į striukės kišenę, tačiau vedamas į policijos tarnybinį automobilį pareigūnui pasiūlė eiti iki jo namų, kur žadėjo duoti dar 20 € kyšį, tokiu būdu pasiūlė policijos pareigūnui 40 € kyšį, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d.

Kaltinamasis A. B. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, suvokia, kad siekė papirkti policijos pareigūną, kad nerašytų protokolo. Jis pasiūlė pareigūnams 40 eurų už neveikimą, kad neformintų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nepagalvojo apie pasekmes. Labai gailisi dėl įvykusio.

Kaltinamajam A. B. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be A. B. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- kaltinamojo A. B. parodymais (b.l. 19).

- Kauno AVPK KTV NVRP tyrėjo Ž. Ž. 2015-02-13 tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų nusikalstamos veikos požymių ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka, kuriuo nustatyta, kad 2014-06-22 apie 11.45 val. Š. S. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, kadangi vairavo automobilį neblaivus, davė vyresniajam patruliui P. S. 200 Lt kyšį (b.l.2-4);

- Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. Š. 2015-02-12 tarnybiniu pranešimu dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus, kuriuo nustatyta, kad 2015-02-12 apie 22,30 val. buvo sustabdytas automobilis VW Golf v/n (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavęs pilietis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą palikęs namuose, pateikė tik automobilio registracijos liudijimą, vėliau nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Tada vairuotojas pasiūlė 20 eurų kyšį juos padėdamas kairės pusės durelėse, taip bandydamas išvengti administracinės atsakomybės. Vairuotojas įspėtas, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė pinigus pasiėmė ir įsidėjo juos į striukę. Paskui vairuotojas siūlė eiti iki jo namų, kur dar paims 20 eurų. Vairuotojas į perspėjimą, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė nereagavo ir toliau siūlė pinigus. Kartu su vairuotoju nuėjo iki tarnybinio automobilio ir įsėdo. Pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno Žaliakalnio PK dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus. Pristačius pilietį į Žaliakalnio PK jis pinigų, kuriuos siūlė jau neturėjo ir sakė, kad išmetė juos lauke eidamas į tarnybinį automobilį. Taikos pr. (duomenys neskelbtini) vietoje, kur sustabdytas automobilis VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) išmesti pinigai nebuvo rasti. Nustačius jo asmenybę, paaiškėjo, kad jis yra paieškomas, vengiantis administracinės atsakomybės (b.l. 8).

- Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniojo patrulio M. M. 2015-02-12 tarnybiniu pranešimu dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus nustatytos tapačios aplinkybės kaip ir patrulio L. Š. tarnybiniame pranešime (b.l. 11).

- Liudytojų L. Š. ir M. M. parodymais (b.l. 10,13);

- Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5).

BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams – papirkimas. Ši nusikalstama veika reiškiasi pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis tiesiogiai pasiūlė kyšį už pageidaujamą neveikimą valstybės tarnautojams vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigūnai jam nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo galimai padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., 123 str. 1,5d..

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresnysis patrulis M. M., kuriam buvo siūlomas kyšis, teisingai įvardintinas kaip valstybės tarnautojas. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių visumos, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. B. teistas septynis kartus, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas (b.l. 34), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje neregistruotas (b.l. 76). Priklausomybės ligų centre užregistruotas (b.l. 81), tačiau iš specialisto išvados (b.l. 84) matyti, kad A. B. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. A. B. nedirba, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis nedirba, yra teistas septynis kartus, teistumai neišnykę, todėl jam BK 227 str. 2 d. sankcijoje nurodyta bausmės rūšis – bauda, negali būti skiriama, kadangi bausmė nepasieks BK 41 str. numatytos bausmės paskirties. Kaltinamasis šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas septynis kartus, tai reiškia, kad A. B. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, kadangi naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad A. B. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Tai reiškia, kad A. B. yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tipinė bausmė recidyvistui (BK 56 str. 1 d.). Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad A. B. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje 2015-02-26 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-884, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą A. B. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-02-26 dienos sudaro 28,95 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto A. B.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,106 str.,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. B. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis