- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- E1-2712-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00185-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro prašymą dėl A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir jos vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau ir – Pamatinis sprendimas) pagrindu Latvijos Respublikos kompetentinga institucija – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuras, atsakinga už sprendimų dėl piniginių sankcijų paskyrimo administracinį perdavimą, prašo pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu byloje Nr. GA19975537, kuris tapo galutiniu sprendimu 2021 m. rugsėjo 15 d., A. P. paskirtą 240 Eur dydžio piniginę sankciją už tai, kad 2021 m. liepos 27 d., 01.18 val., kelio atkarpoje (Autoceš Riga (Baltezers) Igaunijas robeža (Ainaži) (A1), 73,1 km), kurioje leistinas važiavimo greitis negali viršyti 90 km/h, A. P. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo 150 km/h greičiu. Nestabdant transporto priemonės, greitį užfiksavo greičio matavimo prietaisas „Gatso“. Taikant leistiną matavimo prietaiso paklaidą, faktinis užfiksuotas greitis buvo 145 km/h, todėl leistinas važiavimo greitis buvo viršytas 55 km/h (b. l. 2).
Asmuo, kuriam paskirta piniginė sankcija, – A. P. nurodė, kad automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), davė asmeniui V. K. (V. K.), kadangi užsiima trumpalaike automobilių nuoma. Pats tuo metu buvo išvykęs į pajūrį – Nidą, Palangą. Latvijos buvo informuotas, kad buvo išrašytos trys baudos. Žinojo, kad Latvijoje užfiksuotas pažeidimas. Iš Latvijos buvo gavęs laišką lietuvių kalba, kad jam reikia sumokėti baudą. Iš karto jiems nusiuntė duomenis, kas vairavo automobilį. Jie pusę metų tylėjo, vėliau paprašė informacijos, kur tas asmuo gyvena. Jis to nežino. Žino tik asmens kodą. Latvijos institucijos gali pačios užklausti tokių duomenų ir nustatyti, kur asmuo gyvena. Parašė jiems, kad asmuo dirba Lietuvoje, logistikos įmonėje. Birželį sužinojo, kad jam reikia atvykti į teismą Lietuvoje. Gavo Latvijos sprendimą, kad jam yra paskirta 240 Eur bauda. Bet juk jis nusiuntė Latvijai duomenis, kas pažeidimo metu vairavo automobilį. To asmens dar prašė atsiųsti savo leidimo gyventi Lietuvoje kopiją, šis sakė, kai gaus, atsiųs, bet taip ir neatsiuntė. Nelogiška mokėti baudą, kai toje vietoje jis nė nebuvo. Latvijos sprendimo neskundė. Galvojo, kad užteks jo nusiųstų duomenų. Asmuo, kuris vairavo automobilį, kaip ir sutinka, kad padarė pažeidimą. Rašė jam, kai jei jis atsiųstų pinigus, sumokėtų baudą savo vardu. Bet šis atrašė, kad pinigų neturi. Nori, kad baudą mokėtų asmuo, kuris padarė pažeidimą. Latvijai siuntė to asmens paso kopiją, nurodė vardą, pavardę, nurodė, kur jis dirba. Bet teismas neatsižvelgia, kas kaltas dėl pažeidimo, kad nukenčia nekaltas asmuo. Jam nebuvo parašyta, kur skųsti Latvijos sprendimą. Prašo nepripažinti piniginės sankcijos.
Prokurorė nurodė, kad asmuo pagal pateiktus duomenis buvo nubaustas už greičio viršijimą. Jam buvo žinoma, kad jei pažeidimo metu automobilį vairavo ne jis, turėjo pateikti duomenis asmens, kuris vairavo automobilį. To nepadarė. Todėl piniginė sankcija pripažintina ir vykdytina.
Motyvuojamoji dalis
Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 365¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. A. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, todėl teikimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Pamatinis sprendimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas įgyvendinus BPK 365¹ ir 365² straipsniuose. Užsienio valstybės teismo paskirta piniginė sankcija pripažįstama, jeigu teismas, nagrinėjantis prašymą, nenustato atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindų, numatytų BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje. Teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą bausmę, nevertina tokio sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto ar nuteisto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-153-579/2019).
Teismui Latvijos Respublikos kompetentinga institucija pateikė liudijimą su priedais, kuris patvirtina, jog Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu byloje Nr. GA19975537 A. P. yra paskirta 240 Eur dydžio piniginė bauda. Liudijimą išduodančios institucijos žiniomis, sprendimą vykdančioje valstybėje tam pačiam asmeniui nebuvo priimtas sprendimas dėl tų pačių veikų ir toks sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje, išskyrus sprendimą priėmusią valstybę ar sprendimą vykdančią valstybę, nebuvo įvykdytas, byla buvo nagrinėta pagal rašytinę procedūrą, tačiau asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. Skirta piniginė sankcija liudijimo išdavimo dienai nesumokėta.
Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijimas atitinka Pamatinio sprendimo keliamus reikalavimus. Veikų, už kurias paskirtos baudos ir kurios yra nurodytos Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje, dvigubas baudžiamumas netikrinamas. Tarp minėtų veikų yra nurodytas ir elgesys, pažeidžiantis kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus. Vadinasi, sprendime nurodyta veika patenka į Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalį ir jos baudžiamumas pagal Lietuvos Respublikos teisę netikrintinas.
Bylos nagrinėjimo metu A. P. nesutiko su piniginės sankcijos pripažinimu ir vykdymu, teigdamas, kad ne jis vairavo transporto priemonę ir padarė nurodytą dokumentuose kelių eismo taisyklių pažeidimą, duomenys apie tai, kas vairavo transporto priemonę, buvo pateikti Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai. Pateikė jų tiek, kiek turėjo pats. Nežinojo tik vairuotojo adreso.
Pagal Latvijos Respublikos Administracinės atsakomybės įstatymo (toliau ir – AAL) 162 straipsnio nuostatas, jei pažeidimas užfiksuotas techninėmis priemonėmis nesustabdžius transporto priemonės, už pažeidimą skiriama nuobauda Valstybiniame transporto priemonių ir jų vairuotojų registre nurodytam turėtojui arba, jei turėtojas nenurodytas ar transporto priemonė išbraukta iš registro – transporto priemonės savininkui ar valdytojui. AAL 163 punktas numato, kad jei transporto priemonės savininkas nėra vairavęs transporto priemonės nusižengimo padarymo metu, jis skunde aukštesniam pareigūnui privalo nurodyti asmenį, nusižengimo metu vairavusį transporto priemonę. Šiuo atveju skunde nurodomi atitinkamo asmens identifikaciniai duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, o užsieniečio atveju – ir gyvenamosios vietos adresas, vairuotojo pažymėjimo numeris, jo išdavimo data ir vieta, vairuotojo pažymėjimą išdavusi valstybė). Visos šios Latvijos Respublikos įstatymo nuostatos buvo detaliai išaiškintos antroje A. P. atžvilgiu priimto sprendimo pusėje (b. l. 2). Tiek Latvijos, tiek Lietuvos įstatymai numato transporto priemonės savininko pareigą žinoti, kam jis perduoda naudoti savo transporto priemonę, ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo atveju jį tiriančiai institucijai pateikti baigtinį įstatymų leidėjo numatytų duomenų apie transporto priemonės vairuotoją sąrašą. Transporto priemonės savininkas negali šios pareigos vykdyti iš dalies, reikalaujamus duomenis teikdamas pasirinktinai ar ribotai. Nepateikiant reikalaujamų duomenų, atsakomybė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo tenka transporto priemonės savininkui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. pateikė pažeidimą tiriančiai Latvijos kompetentingai institucijai duomenis apie jam priklausančią transporto priemonę vairavusį asmenį, tačiau adresas nepilnas (jame nėra jokio namo ar buto numerio) (b. l. 54-56), paso kopija neryški ir joje nurodytas adresas greičiausiai yra ne gyvenamasis, o gimimo vietos adresas. Pažymėtina, kad iš A. P. paaiškinimų išeina, kad jam buvo žinoma, kad Latvijos kompetentinga institucija nepripažino jo pateiktų duomenų tinkamais. Jei jis nesutiko su jo atžvilgiu priimtu sprendimu ir paskirta bauda, jis turėjo teisę skųsti Latvijos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą, ko nedarė. Pažymėtina, kad sprendimo apskundimo tvarka buvo detaliai išaiškinta lietuvių kalba antrojoje sprendimo pusėje.
Kaip minėta, Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktame Liudijime yra nurodoma, jog sprendimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, tačiau asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. Neapskundus sprendimo ir tinkamai neatlikus AAL 163 punkte numatytos procedūros, šis įsiteisėjo ir pareiga mokėti baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą tenka transporto priemonės savininkui A. P.
Teismas pažymi, kad pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnio nuostatas teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą nuobaudą, nevertina tokio sprendimo turinio, nereikalauja jokių papildomų formalumų, pripažįsta perduotą sprendimą ir nedelsdamas imasi priemonių, kad jis būtų vykdomas, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatyti atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindai (analogiški nurodyti Pamatiniame sprendime). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas teismo sprendimo pripažinimo klausimą, tik patikrina, ar nėra BPK 365¹ straipsnyje numatytų atsisakymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą pagrindų, bet nenagrinėja bylos, kurioje priimtas sprendimas, iš naujo, nevertina tokio sprendimo pagrįstumo, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir pan. Valstybės narės pasitiki viena kitos teisine sistema, ir preziumuoja, kad teismo sprendimas užsienio valstybėje buvo priimtas laikantis visuotinai priimtinų žmogaus teisių apsaugos standartų, todėl pripažindamos kitos valstybės kompetentingos institucijos teismo sprendimą, neatlieka faktinių pažeidimo aplinkybių tyrimo.
Susipažinęs su Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktais dokumentais dėl Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo byloje Nr. GA19975537 pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, teismas daro išvadą, kad nėra jokių pagrindų, numatytų BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje, dėl kurių būtų pagrindas teismui atsisakyti pripažinti piniginę sankciją ir nevykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimto sprendimo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog A. P. būtų sumokėjęs jam paskirtą baudą, to teismui nenurodė ir pats A. P..
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas byloje Nr. GA19975537 dėl A. P. paskirtos piniginės sankcijos – 240 Eur dydžio baudos pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, A. P. nustatytinas 2 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, per kurį asmuo privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ ir 365² straipsniais,
nutaria:
pripažinti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus inspektorės 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu byloje Nr. GA19975537 A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paskirtą 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio piniginę sankciją ir ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Įpareigoti A. P. 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) piniginę sankciją sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763 – AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300 – AB bankas Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB „Šiaulių bankas“; LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Išaiškinti, kad baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Nepristačius mokėjimą patvirtinančio dokumento, piniginė sankcija bus išieškoma priverstinai.
Apie priimtą sprendimą informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biurą.
Apie piniginės sankcijos įvykdymą, visišką ar dalinį neįvykdymą raštu informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją – Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biurą.
Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.