- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2-1159-451/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12837-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- VGC „Pastogė“
- Advokatai
- Vladislovas Mikša, Lionė Užubalienė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant ieškovei K. A., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, atsakovo R. B. atstovei advokatei Lionei Užubalienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei, nedalyvaujant atsakovui R. B., Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, trečiajam asmeniui VGC „Pastogė“ , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui R. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo , ir atsakovo R. B. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią E. B. bendravimo tvarką su jos tėvu R. B. : Vasaros atostogų metu E. B. pusantro mėnesio bendrauja su tėvu R. B. , žiemos atostogų metu – dvi savaites E. B. bendrauja su tėvu R. B. , kitu laiku tėvo ir dukros susitikimai vyktų kartą per mėnesį antrą mėnesio savaitgalį motinos gyvenamojoje vietoje.
Atsakovas R. B. priešieškiniu prašė pakeisti E. B. gyvenamąją vietą, kuri yra nustatyta 2007-11-22 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu , ir nustatyti dukros E. B. gyvenamąją vietą su tėvu R. B. bei priteisti dukrai išlaikymą po 250 litų iš jos motinos K. A. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl bendravimo tvarkos atsakovas reikalavimo nereiškė.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas bendraudamas su dukra nesilaiko grafiko, dukrą nuteikinėja prieš motiną, tarp tėvų kyla pastovūs konfliktai dėl bendravimo su dukra. Dukra išreiškė norą gyventi su tėvu. Ieškovė nurodo, jog atsakovo sugyventinė daro neigiamą įtaką E. B., tarp jų kyla konfliktai, vieno jų metu mergaitė buvo patalpinta į vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir patikslino, jog ji sutinkanti, kad dukra pas tėvą lankytųsi kas antrą (neporinį) mėnesio savaitgalį, bei ieškinyje nurodytą atostogų laiką. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji sutinkanti apmokėti dukros kelionę į Raseinius, o kelionę atgal į Kauną privalo apmokėti atsakovas R. B.. Ieškovė taip pat nurodė, jog jeigu dukra pasimatymo su tėvu savaitgalį serga, tai susitikimo laikas nukeliamas į sekantį savaitgalį, kai dukra pasveiks.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti pilnoje apimtyje o priešieškinį atmesti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko , byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė dukros E. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu R. B. ir priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai po du šimtus penkiasdešimt litų per mėnesį iki dukros pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atstovė nurodė, jog teismas turi atsižvelgti į vaiko norą gyventi su tėvu.
Kauno miesto savivaldybės VTAS atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog turi būti patenkintas ieškovės ieškinys, o atsakovo priešieškinys atmestas. Atstovė nurodė, jog mergaitė yra sudarytos visos sąlygos mokytis, tobulėti, ko negalima pasakyti apie atsakovą. Atstovė nurodė, jog mergaitės tėvas dėl savo ligos pobūdžio negali tinkamai pasirūpinti dukros auklėjimu, jos gyvenimu bei sveikata.
Atsiliepimas
Raseinių rajono savivaldybės VTAS savo atsiliepime konkrečios išvados nepateikė, nurodė, jog abu tėvai privalo rūpintis vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime.
2013-02-28 teismo posėdžio metu apklausta šalių nepilnametė dukra E. B. paaiškino, kad šiuo metu ji gyvena pas mamą. Nurodė, jog nori gyventi pas tėtį, nes ten yra geresnės sąlygos. Paaiškino, jog šiuo metu santykiai su mama gerėja, jos abi kalbasi kaip mama ir dukra. Paaiškino, jog ji labai pyksta, kai mama rėkia ant sesės. Nurodo, jog gyvenant su mama norėtų daugiau ramybės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog E. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas – R. B., motina – K. B.( b.l. 6). 2007-11-22 dienos Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp šalių buvo nutraukta dėl atsakovo R. B. kaltės, dukros E. B. gyvenamoji vieta nustatyta su mama (ieškove šioje civilinėje byloje), (b.l.7-9). Teismo sprendimu tėvo bendravimo tvarka su dukra nustatyta nebuvo. Byloje pateiktas santuokos liudijimas (b.l.10), kuris patvirtina, jog ieškovė pakeitė pavardę – dabar jos pavardė A.. Byloje pateikta Kauno miesto savivaldybės VTAS išvada (b.l.12-13), patvirtinanti aplinkybes, jog mergaitės tėvai konfliktuoja dėl bendravimo su ja, todėl bendravimo tvarka turi būti nustatyta. Byloje pateiktas ieškovės K. A. skundas (b.l.13), patvirtinantis, jog konfliktas vykstas ne tik su mergaitės tėvu, bet ir su jo sugyventine, ko pasekoje E. B. buvo patalpinta į vaikų gerovės centrą „Pastogė“ (b.l.15-16). 2012-08-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, E. B. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, o jos rūpintoju paskirta vaikų gerovės centras „Pastogė“ (b.l.17). Byloje pateikti VTAS paaiškinimai (b.l.18-20), patvirtinantys ieškovės santykius su dukra. Byloje atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą su priedais, kad jis E. B. perveda pinigų, kurių suma nuo 2011-07-18 iki 2012-06-19 sudaro 755(septynis šimtus penkiasdešimt penkis litus (b.l.35-47). Byloje pateikta pažyma (b.l.63), jog R. B. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadoje (b.l.79-80) pažymėta, jog laikinai nustatyti E. B. gyvenamąją vietą su tėvu netikslinga. Byloje esanti SODROS pažyma (b.l.88) patvirtina, jog ieškovė dirba Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės VĮ Kauno klinikose, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. SODROS pažyma apie R. B. (b.l.89), patvirtina, jog atsakovas auginą vaiką iki trejų metų. Byloje pateiktas E. B. psichologinio tyrimo rezultatų aprašymas (b.l.98), jos nuomonė dėl gyvenimo su mama arba tėčiu. Byloje pateikta E. B. charakteristika (b.l.100), patvirtinanti kad mama rūpinasi dukra, domisi jos elgesiu ir mokymosi rezultatais. Byloje pateikta antstolės Eurika Rulienės pažyma (b.l.125), patvirtinanti, jog atsakovas išlaikymo dukrai nemoka. Mergaitė išlaikymą gauna iš vaikų išlaikymo fondo (b.l.126-127). Byloje pateiktos laikraščių iškarpos , patvirtinančios atsakovo ir jo šeimos gyvenimo sąlygas (b.l.142-144). Byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-17 dienos įsakymas dėl laikinosios rūpybos panaikinimo E. B.(b.l.152) bei ieškovės šeimos aplankymo aktas (b.l.15-154). Byloje pateiktas atsakovo R. B. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b.l.155) bei šeimos aplankymo aktas (b.l.156). Byloje pateikta Vaikų gerovės centro medžiaga (b.l. 161-172) patvirtinanti aplinkybes dėl E. B. grąžinimo motinai. Byloje taip pat pateikta medžiaga apie E. B. gydimąsi ir jos sveikatos būklę.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Raseinių rajono apylinkės teismas 2007-11-22 sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovo kaltės ir E. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. A. ( b.l. 7-9). Toks teismo sprendimas yra galutinis, todėl jam įsiteisėjus, įgyjo res judicata galią. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu išspręstų klausimų. Kartu teisės norma, įtvirtinta LR CK 3.169 str., kurios 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
LR CK 3.169 str. 1 d. nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (LR CK 3.169 str. 1 d. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nagrinėjant iš naujo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, privalo išsiaiškinti ar atsirado aplinkybės, kurios yra įtvirtintos LR CK 3.169 str. 3 d.. Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nustatomos ir bylos nagrinėjimo ribos, įrodinėjimo pareigos byloje, nustatant, kad šame ginče atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su atsakovu. Teismui šioje byloje svarbu nustatyti, ar esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.
Atsakovas priešieškinį pareiškė remdamasis tuo, kad ieškovė nesirūpina dukra , su ja elgiasi grubiai, be to pati mergaitė nori gyventi su tėvu ir jo šeima. Atsakovas nurodo, kad dukra ne kartą išreiškė norą gyventi su juo ir nurodė, kad dukra mamos bijo.
Teismas nustatė, kad po santuokos tarp šalių nutraukimo iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. šalių dukra E. B. gyveno su ieškove K. A.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2012-08-14 tarp ieškovės ir atsakovo gyvenimo draugės kilo konfliktas, ko pasekoje E. B. buvo apgyvendinta Vaikų gerovės centre „Pastogė“, o 2012-08-21 dieną mergaitei buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoji paskirtas Vaikų gerovės centras „Pastogė“. Byloje pateiktas 2012-08-27 dienos mergaitės apklausos protokolas, kuriame ji nurodo, jog nori gyventi su tėvu, tačiau konkreti priežastis nėra nurodyta. Mergaitė apklausoje patvirtino, jog ant mamos pyksta, mama sukūrė naują šeimą, ji turi mažą sesutę. Ernesta nurodė, jog mama ant jos šaukia, liepia prižiūrėti sesutę. Kitų priežasčių mergaitė nenurodė. Byloje pateiktas 2012-12-17 dienos įsakymas patvirtina, jog mergaitei yra panaikinta laikinoji rūpyba. Kaip matyti iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ pateikto E. B. laikinosios globos plano peržiūrai Nr. 1, nustatyta, kas ieškovė bendradarbiavo su socialine darbuotoja, rodė iniciatyva susigrąžinti dukrą, reguliariai ją lankė, domėjosi jos ugdymu ir sveikata, lankė psichologo konsultacijas, tėvystės įgūdžių grupę, turi pajamas, geras gyvenimo ir buities sąlygas. Atsakovas R. B. keletą kartų paskambino telefonu, išreiškiant priekaištus dėl mergaitės bendravimo su mama. Tai patvirtina, jog net ir nustačius laikinąją rūpybą, atsakovas nedėjo pastangų tinkamai rūpintis vaiku, dalyvauti jos auklėjime, tobulėjime. LR CK3.164 straipsnis numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Svarbi aplinkybė, kuri nustatyta 2013-02-28 dienos teismo posėdžio metu apklausiant E. B., jog jos nuomonė dėl gyvenimo su tėvu nėra tokia kategoriška, ji paaiškino, jog su mama santykiai gerėja, ji galinti su mama kalbėtis, nurodo, jog nori mokytis ir tobulėti. Mergaitė nurodė tik vieną aplinkybę, dėl ko ji norėtų gyventi su tėvu, t.y. , kad pas tėtį yra šilčiau. Atsakovas pateikiant ieškinį ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje nepateikė įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, kad E. B. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu. Kaip vieną iš esminių argumentų atsakovas nurodo mergaitės norą gyventi su tėvu. Aukščiau išdėstyti motyvai paneigia ir šią atsakovo nurodytą aplinkybę, kadangi mergaitė tokios nuomonės kategoriškai nereiškė teismo posėdžio metu. Svarbu pažymėti ir tai, jog kaip nurodo pats atsakovas jis serga liga, dėl kurios negali išvykti iš namų, todėl jo tinkamas rūpinimasis vaiku yra ribojamas. Teismas laiko neginčijamai įrodytu, jog pagrindo keisti E. B. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu nėra jokio teisinio pagrindo, atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kurie patvirtintų pasikeitusias esmines aplinkybes, todėl atsakovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta medžiaga suteikia pagrindą daryti išvadą, kad pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra, nėra duomenų, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės kurios buvo nustatytos 2007-11-22 dienos Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu, tinkamas sąlygas dukrai augti sudaro ieškovė, kurios gyvenamoji aplinka yra saugi. Teismo vertinimu, gyvenimas su motina K. A. labiausiai atitiks vaiko E. B. interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo
Atmetus atsakovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai E. B. po 250 litų kiekvieną mėnesį nuo dukters perdavimo tėvui dienos.
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.
Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.
Ieškovė ieškiniu neprašė padidinti išlaikymą dukrai iš tėvo R. B., todėl teismas dėl išlaikymo dydžio nepasisako. Svarbi aplinkybė , kurią teismas nustatė yra ir tai, jog atsakovas , net ir pateikdamas priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nuo vaikui priteisto išlaikymo dienos, šio išlaikymo nemoka, E. B. šį išlaikymą gauna iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l.125-127). Tai patvirtina neginčijamą aplinkybę, jog tėvas nesirūpina vaiku, neteikia jai išlaikymo, t.y. nevykdo savo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti dukros E. B. bendravimo tvarką su tėvu R. B., kadangi 2007-11-22 dienos Raseinių rajono apylinkės teismo sprendime tokia tvarka nustatyta nebuvo , todėl kyla pastovūs konfliktai dėl bendravimo tvarkos.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką:
Vasaros atostogų metu E. B. pusantro mėnesio bendrauja su tėvu R. B. , žiemos atostogų metu – dvi savaites E. B. bendrauja su tėvu R. B. , kitu laiku tėvo ir dukros susitikimai vyktų kartą per mėnesį antrą mėnesio savaitgalį motinos gyvenamojoje vietoje. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir patikslino, jog ji sutinkanti, kad dukra pas tėvą lankytųsi kas antrą (neporinį) mėnesio savaitgalį, bei ieškinyje nurodytą atostogų laiką. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji sutinkanti apmokėti dukros kelionę į Raseinius, o kelionę atgal į Kauną privalo apmokėti atsakovas R. B.. Ieškovė taip pat nurodė, jog jeigu dukra pasimatymo su tėvu savaitgalį serga, tai susitikimo laikas nukeliamas į sekantį savaitgalį, kai dukra pasveiks. Ieškovė taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog vasaros atostogų metu dukra E. B. galėtų bendrauti su tėvu pasibaigus mokslo metams ir iki rugpjūčio pirmos dienos, kadangi ieškovė norinti pati vasarą pabendrauti su dukra, be to mergaitę reikia paruošti mokyklai, superkant jai būtiniausias mokymosi priemones iki rugsėjo pirmosios dienos.
Atsakovas pateikdamas priešieškinį neprašė nustatyti ieškovės bendravimo tvarkos su dukra E. B..
Ieškovė siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri iš esmės nesiskiria nuo tos bendravimo tvarkos, pagal kurią šalių sutarimu, tėvas bendrauja su dukra. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ginčas kyla dėl apmokėjimo už kelionę, kadangi atsakovas dėl savo ligos negali atvykti bendrauti su dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, jog mergaitė gali vykti pas tėvą į jo namus. Teismas laiko, jog mergaitė yra penkiolikos metų amžiaus, ji gali vykti pas tėvą ir toks bedravimo būdas geriausiai atitiks vaiko interesus , tėvui bus sudarytos tinkamiausios sąlygos bendrauti su dukra. Tam, kad išvengti konfliktų ateityje, teismas nustato apmokėjimo už kelionę į Raseinius ir grįžimo į Kauną tvarką. Ieškovės pasiūlyta apmokėjimo tvarka yra priimtinausia, kadangi apmokėjimą už kelionę tėvai pasidalija lygiomis dalimis ir tai atitinka įstatymo normą, kad tėvai turi lygią pareigą išlaikyti savo vaikus ar kitaip juos remti. Teismui nėra žinoma atsakovo pozicija dėl ieškovės nurodytos E. B. bendravimo tvarkos su tėvu R. B.. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, atsakovo rašytinius paaiškinimus pateiktus į bylą, surinktus rašytinius įrodymus, išklausius E. B., bei susipažinus su Raseinių rajono VTAS išvada byloje bei išklausius Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS specialisto išvadą duotą teismo posėdžio . laiko jog ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo tvarka su dukra E. B., iš dalies teismui ją išplėtus, yra tinkama ir tenkintina. Teismo vertinimu, pagal šią bendravimo tvarką tėvui bus suteiktos galimybės maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, kiek tai objektyviai yra įmanoma dukrai ir tėvui gyvenant skirtinguose miestuose, bei mergaitės tėvui turint rimtų sveikatos sutrikimų, kurie neleidžia atsakovui išvykti iš jo gyvenamosios vietos. Todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei ir atsakovui yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistinos (LR CPK 96 str.4 d. ).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti , priešieškinį atmesti.
Nustatyti kad R. B. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra E. B., gim. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:
Vasaros atostogų metu E. B. pusantro mėnesio bendrauja su tėvu R. B. iš karto pasibaigus mokslo metams iki rugpjūčio pirmos dienos, žiemos atostogų metu – dvi savaites E. B. bendrauja su tėvu R. B..
Kitu laiku tėvo ir dukros susitikimai vyksta kas antrą (neporinį) mėnesio savaitgalį: penktadienį po pamokų dukra vyksta pas tėvą , o sekmadienį iki 16 valandos grįžta pas mamą. K. A. apmoka dukros kelionę į Raseinius, o kelionę atgal į Kauną apmoka R. B.. Jeigu dukra pasimatymo su tėvu savaitgalį serga, tai susitikimo laikas nukeliamas į sekantį savaitgalį, kai dukra pasveiks.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.