Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-05 · Civilinė byla Nr. 2S-396-259/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-05
Bylos Nr.
2S-396-259/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės M
Ieškovas
K.
Civilinė byla Nr.2S-396-259/2008
pirmos instancijos teismo teisėja Valentina ŠčerbakovaProcesinio dokumento kategorija 99.1.1, 99.4, 121.14, 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Kauno miesto savivaldybės M. V. ir M. V. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1838-249/2007, kuria ieškovai K. A. , V. A. ir T. A. įpareigoti sumokėti 1 000 Lt žyminį mokestį, nuo kitos žyminio mokesčio dalies (8 684 Lt) mokėjimo ieškovus atleidus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi įpareigojo ieškovus K. A. , V. A. , T. A. per 7 dienas sumokėti 1 000 Lt žyminį mokestį. Nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo teismas ieškovus atleido.

Teismas nustatė, kad ieškovai 2007-06-08 pateikė teismui ieškinį dėl administracinių aktų ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Ieškinys buvo priimtas. Tačiau, priėmęs ieškinį, teismas nustatė, kad ieškovų ieškininis pareiškimas susideda iš kelių reikalavimų, kurių vienas – dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu yra turtinis ginčas, todėl, vadovaujantis, CPK 85 str. 1 d. 9 p.80 str. 1 d. 1 p., turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Teismas nustatė, kad pagal ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovas M. V. paveldėjo 73/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune. Kadangi šio pastato 73/100 dalies rinkos vertė yra 568 414 Lt (b.1.18-21), teismas konstatavo, jog ieškovai, paduodami ieškinį, privalėjo sumokėti 9 684 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d.). Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad žyminis mokestis yra itin didelis ieškovų šeimai, teismas atleido ieškovus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigodamas juos sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio.

Atskiruoju skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį pakeisti ir įpareigoti ieškovus K. A. , V. A. ir T. A. sumokėti 9 684 Lt žyminį mokestį. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias ieškovų atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 str.), kadangi ieškovai nagrinėjamoje byloje nepateikė jokio prašymo dėl atleidimo nuo dalies ar viso žyminio mokesčio, taip pat jokių įrodymų, kurie atspindėtų ieškovų turtinę padėtį (gaunamas pajamas) bei pagrįstų aplinkybę, jog ieškovai negali sumokėti viso 9 684 Lt žyminio mokesčio.

Atskiruoju skundu atsakovas M. V. ir tretysis asmuo M. V. nesutiko su teismo nutartimi, prašė Kauno apygardos teismą įpareigoti ieškovus sumokėti 30 000 Lt žyminio mokesčio arba panaikinti 2007-12-10 nutartį ir grąžinti šį klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, dėl šių motyvų:

1) teismas netinkamai pritaikė CPK normas, reglamentuojančias ieškovo atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nutartis nepagrįsta, kadangi ieškovai nepateikė teismui jokio prašymo sumažinti ar atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie atspindėtų sunkią ieškovų turtinę padėtį. Be to, atsakovo nuomone, ieškovai sąmoningai siekė nuslėpti nuo teismo tai, kad K. A. turi verslo liudijimą, užsiima brangių lengvųjų automobilių pardavimu ir iš to gauna dideles pajamas bei tai, kad ieškovai turi brangų nekilnojamąjį turtą Kauno mieste;

2) teismas neteisingai paskaičiavo žyminio mokesčio dydį nuo atsakovo M. V. paveldėtos 73/100 gyv. namo dalies Aukštaičių g. 21, kadangi vadovavosi pasenusiu 1993 m. šios dalies įkainavimu, kuris neatitinka realios namo dalies rinkos kainos. Teismas turėjo namo dalies rinkos vertę nustatyti, atsižvelgdamas į 2007 m. – 2008 m. rinkos kainas, ir tik tada paskaičiuoti žyminį mokestį. Pagal 1993 m. atliktą įkainavimą M. V. 73/100 gyv. namo dalies vertė yra 568 414 Lt. Tačiau 2006 m. VĮ Registrų centras 85 kv.m butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, įkainavo 412 000 Lt (412 000 Lt : 85 kv.m = 4 847 Lt/kv.m). Šią sumą Kauno miesto savivaldybė išmokėjo buto nuomininkei kaip kompensaciją, vykdant LR Vyriausybės programą. Todėl akivaizdu, kad nuo 1993 m. iki 2006 m. namo kaina pakilo 6 kartus. M. V. paveldėjo 73/100 namo, kas sudaro 700 kv. m. namo ploto. Todėl šios namo dalies vertė yra apie 3 392 900 Lt (700 kv.m. x 4 847 Lt /kv.m = 3 392 900 Lt). Nuo šios sumos vienas procentas sudaro 33 929 Lt + 7 000 Lt. Todėl ieškovai turėjo sumokėti 40 929 Lt žyminio mokesčio, tačiau, pritaikius CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatytą reikalavimą, ieškovai už ieškinį turėjo sumokėti 30 000 Lt žyminio mokesčio.

Atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą ieškovai K. A. , V. A. ir T. A. su atskiruoju skundu nesutiko, nurodė, jog teismo nutartis, kuria teismas nusprendė, jog žyminis mokestis yra per didelis ieškovams ir iš dalies atleido ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta. Ieškovų vertinimu, atleisti nuo žyminio mokesčio yra teismo diskrecijos teisė, kuri šalių negali būti ginčijama ar įtakojama. Iš proceso teisės normų matyti, kad, sprendžiant žyminio mokesčio klausimą, teismas neišklauso kitų asmenų nuomonės, todėl tai yra tiek išimtinė teismo pareiga, tiek išimtinė teismo teisė. Iš ieškovų teismui pateiktų dokumentų matyti, jog V. A. gaunama alga yra apie 900 Lt (b.l.123), o K. A. - pensija - 176 Lt (b.l.124-125), jam suteikta invalidumo grupė. Šeimoje yra mažametė mergaitė. Be to, 1 000 Lt žyminį mokestį ieškovai jau sumokėjo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, jog teismo nutartis kuria šalis atleidžiama nuo dalies žyminio mokesčio byloje sumokėjimo (LR CPK 83 str. 3 d.) kitų dalyvaujančių byloje asmenų apeliacine tvarka negali būti skundžiama, nes to nenumato įstatymas (LR CPK 100 str. 2 d.) ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (LR CPK 77 straipsnio 1 dalis, 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Vadovaujantis LR CPK 338 str., atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus LR CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad atskiraisiais skundais apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu, t.y. pagal įstatymus negali būti apeliacinio skundo objektas. Atskirieji skundai pirmosios instancijos teismo turėjo būti nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (LR CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis procesas šioje byloje nutrauktinas (LR CPK 315 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 331 str., 338 str.,

nuta r i a:

apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2S-396-259/2008 nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRūta Palubinskaitė