Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-18 · Civilinė byla Nr. e2VP-42128-925/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
e2VP-42128-925/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Skolininkas
O. N.-T.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2019 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkė – O. N.-T., skolininkės sutuoktinis – J. T., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkei O. N.-T. priklauso ½ jos sutuoktinio J. T. gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ksyriaus pensijų skyriaus 4-ojo poskyrio, ½ sutuoktinio turimų piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose bei ½ dalis nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turo. Nurodė, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės O. N.-T. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Išieškotojas gavo antstolio Roberto Vasiliausko siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 150,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo pareiškėjo naudai. Antstolis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių, 2019 m. kovo 18 d. patvarkymu Nr. S-19-179-5914 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Antstolis 2019 m. lapkričio 7 d. patvarkymu Nr. S-19-179-30911 pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Minėtame patvarkyme nurodė, kad skolininkė yra santuokoje su J. T. ir turi turto, kuris skolininkei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodė, kad skolininkės sutuoktinis gauna draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ksyriaus pensijų skyriaus 4-ojo poskyrio. Antstolis 2019 m. liepos 2 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 31 d. Turto arešto aktu buvo areštuotos skolininkės turtinės teisės į pensijų kaupimo bendrovėje sukauptas pinigines lėšas. Antstolis 2019 m. balandžio 8 d. pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) patvarkymą areštuoti lėšas skolininkės ir skolininkės sutuoktinio turimose sąskaitose 314,82 Eur sumai, ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis nustatė, kad skolininkė yra santuokoje su J. T., kuris dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias arba joms priligintas pajamas bei gauna bei gauna valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ksyriaus pensijų skyriaus 4-ojo poskyrio 256,57 Eur. Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkė ir jo sutuoktinis vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių sudarę nėra. Antstolis 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-19-179-32577 nutarė areštuoti skolininkės sutuoktinio gaunamdarbo užmokestį ir nurodė išskaičiuoti pinigines lėšas. Antstolis 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė užklausą bei nustatė, jog nuo 2019 m. spalio 1 d. skolininkė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias pajamas.

2019 m. lapkričio 7 d. antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo iš esmės nurodydamas tik tai, jog skolininkė yra santuokoje ir turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko prievoles išieškotojui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininkės sutuoktinio asmeninio turto, o iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininko prievolė yra asmeninė (atsiradusi iš teisminio ginčo dėl išlaikymo iki gyvos galvos), todėl svarbu pažymėti, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog skolininkė dirba ir gauna pakankamas pajamas, o antstolio išieškoma suma nėra didelė (314,82 Eur). Pažymėtina, jog, pateiktoje vykdomosios bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio išieškojimas negalimas arba jo nepakanka skolai išieškoti, byloje tokių įrodymų taip pat nėra. Be to, atsižvelgiant į išieškomos skolos dydį, skolos išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra galimas, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, darytina išvada, jog nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo prašymui dėl skolininko turto dalies tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-292, 593, 666, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė