Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. 2012-01-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. sausio 22 d., 11.50 valandą, Kretingos m., Žemaitės al., vairavo transporto priemonę- automobilį „Audi 90“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už administracinių teisės pažeidimų kodekse 129 straipsnyje numatytą pažeidimą ir nėra informacijos apie šios nuobaudos įvykdymą. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, punkto reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. pažeidimą.

Medicininiai dokumentai pateikti nebuvo todėl, kad jau apklausiant patį R. K. teismo posėdyje tiesiogiai, aiškiai kaktoje matėsi apie 6,5 cm susiūta žaizda. Kita vertus, teismas turėjo laikytis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. Jeigu teismui kilo abejonės dėl sužalojimo masto, tai tuomet teismas galėjo tai išsiaiškinti arba savo iniciatyva, arba tiesiog pasiūlydamas administracine tvarka traukiamam asmeniui pateikti tokius įrodymus. Tačiau teismas dėl įrodymų rinkimo nebuvo aktyvus, darė išvadas iš R. K. ir jo tėvo R. K. paaiškinimų. Teisme liudytojas minėjo, kad jis po sužalojimo bandė žaizdą apiplauti vandeniu pats, o nepavykus sustabdyti kraujavimo, buvo silpna, jautėsi prarandantis sąmonę, o sūnus – pažeidėjas R. K., pamatęs kraujuojantį ir silpstantį tėvą, natūralu, kad tuo metu greitai įvertino situaciją, jog galimai kilo pavojus tėvo sveikatai ir gyvybei. Tėvas nėra pašalinis ar svetimas žmogus. Žinoma, kad artimieji situaciją gali įvertinti kritiškai ir neadekvačiai. Akivaizdu, kad tarp tėvo ir sūnaus yra stiprūs emociniai ryšiai, dėl ko sūnus R. K. vertino, kad tėvui yra kilęs pavojus, po ko jis sprendė, jog tėvą yra būtina kuo greičiau pristatyti į ligoninę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodinėjo ne institucija, kuri surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o teismas. Esant šiai aplinkybei, galima daryti ir išvadas, kad teismas buvo šališkas, nes pažeidė rungimosi principą. Nors teismas ir nekvalifikavo, tačiau galima būtų pripažinti R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis, nors ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., siekė padėti sužalotam žmogui. Neaišku, kodėl teismas neskyrė minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos – 1 000 Lt administracinę baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams. Teismui nepateikus motyvų, kodėl gi neskirta minimali nuobauda, negalima sutikti ir su pačiu nutarimu, t. y. pripažinti, kad jis motyvuotas ir pagrįstas. Savo kaltę R. K. pripažino visiškai, dėl padarytos neteisėtos veikos nuoširdžiai gailisi, ir tai pripažino pirmosios instancijos teismas. Tačiau pažeidimas padarytas ne iš savanaudiškų paskatų, o verčiamas dėl to, kad susižalojo tėvas. Todėl jeigu administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti bei siekiant perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, tai taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Apeliantas dėl netinkamo poelgio yra padaręs išvadas, savo elgesį vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi, todėl išdėstyti duomenys duoda pagrindą manyti, kad yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir netaikyti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, jeigu teismas manys, kad nėra sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. numatytų nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. taikymo

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. apibrėžta būtinojo reikalingumo samprata. Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (ATPK 17 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010 ir kt.).

Taigi pirmoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gresiantis pavojus. Nagrinėjamu aspektu svarbu tai, ar iš tikrųjų realiai grėsė pavojus vienam iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. įvardintų saugomų teisinių gėriui – pažeidėjo tėvo sveikatai, ar galimai gyvybei. Apeliantas pirmosios instancijos teisme parodė, kad grįžęs pamatė, kaip tėvas vonioje bando tvarkytis žaizdą. Jis jo paklausė, kas nutiko, šis atsakė, kad paslydo kieme ir susižeidė galvą. Kai jam pradėjo darytis silpna, bloga, jis (tėvas) paprašė, kad nuvežtų į ligoninės priimamąjį. Jis labai išsigando, pasimetė ir nieko negalvodamas vežė jį į ligoninę (b. l. 31). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo realaus gresiančio pavojaus. Faktas, kad pažeidėjo tėvas po patirtos traumos pats grižo namo ir vonioje tvarkėsi žaizdą, leidžia teigti, jog sužeidimas nebuvo toks pavojingas, sudarantis realaus gresiančio pavojaus sąlygą. Be to, pats pažeidėjas apylinkės teisme atsakydamas į teisėjo klausimą paaiškino, kad „...į ligoninę vyko ne iš karto. Gal šiek tiek laiko praėjo, kol jis išvairavo automobilį iš garažo...“ (b. l. 31). Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, kad apeliantas nebuvo, kaip nurodo, tokioje panikoje, taip pasimetęs, kadangi priešingu atveju būtų kvietęs arba greitąją pagalbą ar taksi automobilį. Tačiau matydamas, kaip nurodo apeliaciniame skunde, kraujuojantį ir silpstantį tėvą, dar skyrė laiko automobilio išvarymui iš garažo, bet ne operatyvesniems veiksmams. Taip pat pažymėtina, kad paties pažeidėjo tėvas R. K. teisme atsakydamas į teisėjos klausimą, nurodė, kad „kodėl nekvietė greitosios pagalbos, nežino“ (b. l. 32). Be to, iš pažeidėjo parodymų matyti, kad tuo metu namuose dar buvo pažeidėjo sugyventinė, todėl ir ji galėjo imtis alternatyvių veiksmų: iškviesti greitąją pagalbą ar Taxi automobilį, kad pažeidėjo tėvas būtų nugabentas į ligoninę.

Antroji ir trečioji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos – gresiantis pavojus turi būti realus ir akivaizdus. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį apie 11.50 val., jo tėvas R. K. susižalojo kaktą iki 11 val. Todėl darytina išvada, kad po patirto sužalojimo į sveikatos priežiūros įstaigą iš karto nebuvo vežamas. Priešingai iš apelianto bei jo tėvo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad tėvas vonioje pats bandė tvarkytis žaizdą. Ne mažiau svarbu tai, kad privažiavus prie ligoninės pažeidėjo tėvas pats išlipo iš automobilio ir be niekieno pagalbos nuėjo į ligoninės priimamąjį, bei iš karto po jam suteiktos medikų pagalbos pats pėsčiomis parėjo namo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šios sąlygos taip pat nebuvo išpildytos.

Ketvirtoji sąlyga – pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Dėl anksčiau išvardytų motyvų teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pavojus tikrai galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, t. y. iškviečiant greitąją medicinos pagalbą ar vykstant taksi automobiliu. Taigi įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nebuvo patenkinta ir ketvirtoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga. Galiausiai penktoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga reikalauja, kad padarytoji žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teismas pažymi, kad apeliantas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus R. K. kėlė didelį pavojų visuomenės ir eismo saugumui. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto veiksmai neatitinka ir penktosios būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad apelianto atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. nuostatas ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nėra pagrindo. Todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatų taikymo

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. K. prižintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir jam paskirta nuobaudą – 1 200 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metus ir 3 mėnesius. Apeliantas prašo taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. priimti naują nutarimą – skirti 1 000 Lt administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjui paskyrė nuobaudą, kuri savo dydžiu artima Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijos vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. pažeidėjui skirti administracinę nuobaudą visiškai neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra pagrindo. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatas pateiktame atsiliepime pagrįstai nurodo, kad veika, kai vairuojama apsvaigus nuo alkoholio, kelia didelį pavojų ir grėsmę kitiems eismo dalyviams, todėl reikalauja griežčiausių sankcijų skyrimo. Per vairavimo stažą R. K. yra 8 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių jau 2 kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus (b. l. 14-17).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas pažeidimą padarė vedinas žmogiškų jausmų bei esant socialiai reikšmingoms aplinkybėms, t. y. būdamas susijaudinęs, matydamas kraujuojantį tėvą, kurį norėjo greičiau pristatyti į ligoninės priimamąjį. Todėl teismas daro išvadą, kad apeliantui yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. Be to, apeliantas neneigė, kad buvo išgėręs alaus, savo kaltę dėl to pripažino.

Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėti administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui tik su pinigine bauda kartu paskyrus ir terminuotą, nors ir mažesnės trukmės nei numatytą straipsnio sankcijoje, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Dėl išvardytų motyvų R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – R. K. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. pagrindu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymą, paskirta administracinės nuobaudos dalis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams mažintina iki 9 (devynių) mėnesių.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarimas keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarimą pakeisti.

Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir R. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymą, paskirtą administracinės nuobaudos dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams sumažinti iki 9 (devynių) mėnesių.

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarimo dalį dėl paskirtos baudos (1 200 Lt) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.