- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-488-42/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Virginija Gudynienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- Utenos apskrities viršininko administracijos
- Atsakovas
- P. G.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos atstovams Justinai Tauginienei ir Jonui Pilipavičiui, atsakovui P. G. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Utenos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui P. G. , trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl 9064 Lt išlaidų už savavališkai pastatytą statinį nugriovimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovo 9064 Lt už jo savavališkai pastatyto statinio – pirties, esančios (duomenys neskelbtini) nugriovimą. Nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas galiojančius įstatymus, pasistatė pirtį neleistinoje vietoje - vandens apsaugos zonoje. Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimu atsakovas įpareigotas per 6 mėnesius nugriauti pirtį, pastatytą jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovui šio įpareigojimo neįvykdžius per sprendime nustatytą terminą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo būsimas statinio nugriovimo išlaidas, nes sprendimą įvykdys ieškovė CK 4.103 str. 6 ., 6.61 str. 1 d. pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs techninės ekspertizės aktą, nustatė, jog statinio, kurį teismo sprendimu buvo nuspręsta nugriauti, nėra, nes pagal ekspertizės akto išvadas jis yra perkeltas į kitą vietą. Statinys, esantis naujoje vietoje yra naujas statinys. Dėl statinio buvimo naujoje vietoje neteisėtumo ieškovė įrodymų nepateikė, o jo atžvilgiu, kaip naujo statinio atžvilgiu, vykdyti 2004 m. birželio 3 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, nes tai yra naujas statinys, kuris pastatytas ant senų pamatų ir kurio statyba, vadovaujantis techninės ekspertizės duomenimis, yra teisėta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Utenos apskrities viršininko administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas, privalėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, neturėjo remtis vien ekspertizės aktu, kaip vieninteliu pagrindu, priimant sprendimą (LR CPK 218 str.). Be to, techninės ekspertizės akto išvados prieštarauja ne tik materialinės teisės normoms, bet ir įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Tokiu būdu, Kauno miesto apylinkės teismas, savavališkus atsakovo veiksmus pripažino teisėtais. Atsakovas, perkėlęs pastatą į kitą vietą, dar kartą pažeidė teisės aktus, nepanaikino esminių teisės aktų pažeidimų, kadangi nors pirtis esą ir perkelta 20,0-25,0 m dešiniau geografinių vakarų kryptimi ir galimai pastatyta ant senų pamatų, tačiau atstumas iki vandens telkinio kranto linijos liko tas pats - 10 metrų ir tokia statyba vandens telkinio apsaugos juostos ribose yra bet kuriuo atveju draudžiama.
2) pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog ginčo statinys, tai ,,...statinys, kuris yra pastatytas ant senų pamatų ir kurio statyba, vadovaujantis techninės ekspertizės duomenimis, yra teisėta", iš naujo sprendė statinio statybos teisėtumo klausimą ir tokiais savo veiksmais bei sprendimais viršijo nagrinėjamo klausimo ribas, t.y. nagrinėjo aplinkybes ir faktus, jau nustatytus įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir nesančius šio ieškinio dalyku. Apelianto nuomone, šioje byloje teismas turėjo spręsti tik tai, ar Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, teismo sprendimo vykdymas nesustabdytas, neatidėtas, nenutrauktas ir, ar atsakovas išties nėra tinkamai įvykdęs šio sprendimo. Be to, teismas vertino ir naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti byloje dėl statinio nugriovimo;
3) teismas nepagrįstai atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidų priteisė iš ieškovės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tokiu būdu ieškovė patirs nuostolius vien dėl to, kad vykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio teisėtumas nebegali būti kvestionuojamas, o privalo būti vykdomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, pirtis perkelta pagal Utenos rajono savivaldybės vyr. architekto suderintą pakoreguotą projektą, tai yra leidimas pirties statybai 10 metrų atstumu nuo Tauragno ežero kranto linijos. Tai pripažįsta ir Utenos apskrities viršininkas 2003-12-09 ieškininiame pareiškime (civilinės bylos Nr.2-45-02/2004, b.l. 3-5). Statybos leidimas teismo sprendimu nepanaikintas. Pagrindinis motyvas nugriauti pirtį buvo Utenos apskrities viršininko tvirtinimas, kad pirtis pastatyta ne architekto suderintoje vietoje, o šalia senų pamatų. Vykdydamas teismo sprendimą, pirtį atsakovas perkėlė į suderintą vietą pagal galiojantį statybos leidimą, ant senų pamatų. Tai užfiksuota ekspertizės išvadose. Atsakovo žemės nuosavybės dokumentuose niekada nebuvo ir pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašą nėra numatyti Nacionalinio parko ar kraštovaizdžio draustinio apribojimai ir vandens telkinio apsaugos juostos apribojimai. Šie apribojimai nenurodyti ir sklypo plane. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad perkelta pirtis pažeidžia šiuos apribojimus yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovo nuomone, ieškovės ieškinys dėl 9064 Lt priteisimo negalėtų būti patenkintas, kadangi ieškovė privalėjo vadovautis LR Viešųjų pirkimų įstatymu dėl paslaugos pirkimo. Pasiūlymas pagal sąmatą dėl pirties nugriovimo neatitinka įstatymų reikalavimų. Atsakovas prašo apeliacinį procesą nutraukti, kadangi apeliacinį skundą pasirašė neįgaliotas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2004 m. birželio 3 d. sprendimu įpareigojo atsakovą P. G. per 6 mėnesius nugriauti pirtį, pastatytą atsakovui priklausančiame žemės sklype Taurapilio km., Tauragnų sen., Utenos rajone. Tuo pačiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti pirties nugriovimą, reikiamas tam lėšas išieškant iš atsakovo.
Ieškovė Utenos apskrities viršininko administracija ieškinyje nurodė, kad atsakovas paminėto įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdė, todėl prašė priteisti 9064 Lt išlaidų reikalingų statinio nugriovimui, kurių dydį grindė G. Kalyčio tyrinėjimų ir projektavimo įmonės atlikta suvestine kainos skaičiavimo sąmata.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 185 str, 329 str.1 d.)
Apylinkės teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą techninės ekspertizės aktą, nustatė, kad statinys - pirtis, kuris teismo sprendimu turėjo būti nugriautas, yra perkeltas į kitą vietą ir esąs naujas statinys, todėl vykdyti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Tačiau teisėjų kolegija tokią teismo išvadą laiko nepagrįsta, nes atsakovo atstovės pateiktas „techninės ekspertizės aktu“ įvardytas dokumentas negali būti laikomas nei eksperto išvada, nei oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią ir patvirtinančiu neteisėtai pastatytos pirties nugriovimą. Eksperto išvada, kaip įrodymas civiliniame procese yra tuomet, kai iškeltoje civilinėje byloje, teismo nutartimi paskiriamas specialių žinių reikalaujantis tyrimas, ir ekspertas, atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, pateikia atitinkamas išvadas į jam užduotus klausimus (CPK 177 str.2 d.). Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne teismo iniciatyva, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme.
Iš atsakovo atstovės pateikto techninės ekspertizės akto (t.2, b. l. 3-6) matyti, kad tyrimas buvo atliktas ne teismo pavedimu, be to, toks aktas negali būti laikomas ir oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, kaip kad nurodoma teismo sprendime, nes oficialūs rašytiniai įrodymai CPK 197 str.2 d. prasme yra dokumentai, kurie išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Paminėtą ekspertizę atliko UAB „Ekspertika“, todėl toks įrodymas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu paminėto įstatymo prasme, be to, jis nepatvirtina neteisėtai pastatytos pirties nugriovimą ir aplinkos sutvarkymą.
Iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikto 2008 03 21 patikrinimo akto matyti, kad atsakovas P. G. Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimo neįvykdė ir savavališkai pastatyto statinio – pirties per teismo sprendimu nustatytą terminą nenugriovė ir aplinkos nesutvarkė. Todėl Utenos apskrities viršininko administracija, kaip specializuotas subjektas, kuriam valstybė yra delegavusi funkcijas, susijusias su statinių statyba apskrities teritorijoje ir savavališkų statybų padarinių likvidavimu (Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 5 punktas), turi teisę reikalauti, kad statytojas(atsakovas) avansu sumokėtų savavališkai pastatyto statinio nugriovimo darbams atlikti reikalingas sumas (CK 6.61 str. 1 d.).
Ieškovė, siekiant nustatyti savavališkai pastatytos pirties nugriovimo darbų kainą, organizavo griovimo darbų sąmatos sudarymo paslaugų pirkimo supaprastinto pirkimo būdu konkursą, taikant įprastą komercinę praktiką. Laimėjusia pripažinta G. Kalyčio tyrinėjimų ir projektavimo įmonė, kurios kvalifikuoti specialistai rinkos duomenų pagrindu atliko suvestinę kainos skaičiavimo sąmatą, todėl nugriovimo darbų ir aplinkos sutvarkymo kaina laikytina pagrįsta.
Atsakovo pateiktas 2008 m. kovo 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0090/08/09 nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu savavališkai pastatyto statinio nugriovimo faktą ir tuo pačiu Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimo įvykdymą.
Laikytina, kad apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės teismas normas ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendė bylą, todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, o ieškinys tenkintinas (CPK 326 str.1 d. 2 p., 329 str.1 d.)
Priteistina iš atsakovo valstybei žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 88 str.1 d.4 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti. Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo P. G. a/k (duomenys neskelbtini) Utenos apskrities viršininko administracijai, kodas 288625740, Aušros g.22, Utena, atsisk. sąsk. (duomenys neskelbtini) 9064 Lt (devynis tūkstančius šešiasdešimt keturis litus) savavališkai pastatytos pirties, esančios (duomenys neskelbtini) nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo darbams atlikti bei 815,76 (aštuonis šimtus penkiolika litų 76 ct.) žyminio mokesčio ir 185,40 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus 40 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.