Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria nuteistajam J. K. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas galutine bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį visą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: a) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; b) dalyvauti elgesio pataisos programoje; b) nuo 21 iki 7 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; c) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; d) nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų; e) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, tenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą, nuteistajam J. K. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

4. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis šiuo metu dirba, grąžina valstybei skolas bei tvarkosi gyvenimą, ieško, kur artimiausiu metu „užsikoduoti“, pradės lankyti anoniminių alkoholikų kursus, domisi, ar yra galimybė bendrauti su psichologu nuotoliniu būdu, kad neprarastų darbo. Po paskutinio nusižengimo jų daugiau nepadarė, tikrai pasiryžo keistis, supranta, jog buvo duota daug galimybių, bet labai prašo suteikti dar vieną galimybę, nes nori įrodyti, jog gali pasikeisti. Šiuo metu dar nėra „užsikodavęs“, bet tikrai apsisprendęs tai padaryti, todėl prideda darbdavio charakteristiką.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo bei prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.

6. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

7. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Už probacijos sąlygų (teismo ir Probacijos įstatyme probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju J. K., Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, atidėtas dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: a) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; b) dalyvauti elgesio pataisos programoje; b) nuo 21 iki 7 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; c) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; d) nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų; e) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistasis tokius įpareigojimus vykdė tik iš dalies, atitinkamai apylinkės teismas skundžiama 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi panaikino nuteistajam J. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

9. Apygardos teismo vertinimu, žemesnysis teismas, priimdamas skundžiamą 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, pagrįstai vadovavosi Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimu yra siekiama bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tam yra būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Piktybiškai nesilaikant paskirtų įpareigojimų, nebendradarbiaujant su probacijos įstaiga, probuojamajam kylanti atsakomybė tenka jam pačiam. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas galimas tik tuo atveju, jei probacijos metu nustatomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą nebus pasiektas.

10. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visumą byloje surinktų duomenų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad J. K. piktybiškai ir sistemingai nevykdė teismo paskirto įpareigojimo (per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų), taip pat ne visada vykdė bendrąsias probuojamųjų pareigas, įtvirtintas Probacijos įstatymo 14 straipsnyje, t. y. buvo atvejų, kai jis vengė probacijos, tai yra šaukiamas neatvykdavo į probacijos skyrių tikrintis neblaivumo ar apsvaigimo. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas naikintinas ir jis siųstinas atlikti laisvės atėmimo bausmės.

11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos ir nuteistojo J. K. asmens bylos Nr. 2024-06358-P duomenų matyti, kad nuteistasis sistemingai ir piktybiškai nevykdė teismo nustatytos pareigos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, be to, nevisa apimtimi vykdė bendrąją pareigą atvykti į Probacijos tarnybą. Skundžiamoje nutartyje detaliai aprašyti visi nuteistojo padaryti minėto įpareigojimo pažeidimai, kurie kartojosi nuo pat nuteistojo priežiūros pradžios – 2024 m. birželio 12 d.

11.1. Antai, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo nustatyti septyni alkoholio vartojimo atvejai, probuojamasis J. K. nustatytu laiku tris kartus nebuvo atvykęs ir į Probacijos tarnybą pasitikrinti blaivumą, taip pažeisdamas Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pareigą. 2024 m. liepos 23 d., 21.25 val. gyvenamojoje vietoje jam nustatytas 1.43 promilės neblaivumas. Dėl šio įvykio buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi teikimas atmestas atsižvelgus į tai, kad tai buvo vienkartinis atvejis.

11.2. Vis tik jau 2024 m. rugpjūčio 30 d. 7.51 val. jam vėl nustatytas 0,63 promilės neblaivumas, 2024 m. rugsėjo 5 d. 20.51 val. nustatytas 0,86 promilės neblaivumas, 2024 m. rugsėjo 27 d. jis neatvyko į Probacijos tarnybą, 2024 m. spalio 8 d. jam nustatytas 0,06 promilės neblaivumas. Be to, tuo laikotarpiu nuteistasis nevykdė įpareigojimo tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Dėl šių įvykių Probacijos tarnyba pakartotinai kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. K., tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartimi teikimas antrą kartą atmestas, nurodant, kad 2024 m. liepos 10 d. vertinimu pagal OASys metodiką nuteistasis priskiriamas vidutinei rizikos grupei, kad jo neblaivumas visais atvejais nebuvo didelis, sprendė, jog jo veiksmai nebuvo piktybiški, nesukėlė visuomenei didelės grėsmės.

11.3. Nepaisant palankių ankstesnių teismų sprendimų, nuteistajam J. K. 2024 m. lapkričio 25 d. 21.04 val. nustatytas 0,12 promilės neblaivumas, 2024 m. gruodžio 9 d. 23.06 val. nustatytas 0,06 promilės neblaivumas, be to, minimu laikotarpiu buvo atvejų, kai su juo susisiekti nepavyko telefonu, kartu jis vengė įsidarbinti. Dėl to Probacijos tarnyba vėl kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. K., tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi teikimas trečią kartą netenkintas pažymėjus, kad po paskutinio svarstymo nustatyti tik du neblaivumo atvejai ir neblaivumo laipsnis nebuvo didelis.

11.4. Vos po trijų dienų nuo minėtos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo, t. y. 2024 m. gruodžio 23 d. nuteistajam J. K. atliktas apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų patikrinimas, kurio metu buvo gautas teigiamas rezultatas, jo organizme radus narkotinių medžiagų, t. y. MDMA ir MET. Be to, nuteistasis J. K. 2025 m. sausio 29 d. atsisakė atlikti patikrinimą apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų nustatyti, tačiau jam nustatytas 1,03 promilės neblaivumas. Dėl šių aplinkybių ketvirtą kartą buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartimi teikimas netenkintas, vis tik nuteistajam skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo pradėti gydytis priklausomybės ligas.

11.5. Vis tik, 2025 m. vasario 3 d. atlikus apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų patikrinimą, jo metu buvo gautas teigiamas rezultatas, nuteistojo J. K. organizme radus narkotinių medžiagų, t. y. MDMA ir MET. 2025 m. kovo 20 d. 21.15 val. nuteistajam J. K. nustatytas 0,76 promilės neblaivumas. Be to, nuteistasis ankstesniu laikotarpiu tris kartus neatvyko į Probacijos tarnybą pasitikrinti blaivumo ar apsvaigimo. Pažymėtina, kad aptariamu laikotarpiu, t. y. 2025 m. kovo 31 d. buvo atliktas nuteistojo J. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką, buvo nustatyta, kad probuojamasis tebepriklauso vidutinės pakartotinio teistumo rizikos grupei (pastaba: rizikos vertinimo rezultatas buvo 94 svertiniai balai iš 168), kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Kartu buvo nustatyta ir aukšta didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems, o rizika didžiausia, asmeniui toliau vartojant alkoholį. Numatytos rizikos valdymo priemonės: skatinti įgyti darbą ir siekti jį išlaikyti, taip užtikrinant stabilias pajamas, taikyti resocializacijos priemones, kurios padėtų suvokti savo nederamą mąstymą, elgesį, nusikalstamą gyvenimo būdą bei lavinti problemų sprendimo įgūdžius, skatinti nevartoti alkoholio, medžiagų, esant galimybei, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir/arba psichologo konsultacijose. Probacijos tarnyba penktą kartą kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. K., tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi teikimas atmestas.

11.6. Nepaisant to, vos po penkių dienų po nutarties priėmimo, t. y. 2025 m. balandžio 14 d. 21.02 val. nuteistajam J. K. vėl nustatytas 0,48 promilės neblaivumas, 2025 m. balandžio 28 d. 21.53 val. nustatytas 0,72 promilės neblaivumas, 2025 m. gegužės 12 d. 21.12 nustatytas 0,71 promilės neblaivumas, 2025 m. gegužės 14 d. 21.50 val. nustatytas 0,56 promilės neblaivumas, o per mėnesį nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties, kuria jam paskirta pareiga pradėti gydytis priklausomybės ligas, jis to daryti nesiėmė. Dėl šių aplinkybių Probacijos tarnyba šeštą kartą kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir teismas skundžiama nutartimi šį teikimą tenkino. Pažymėtina, kad pirmiau aptartų jo padarytų pažeidimų nuteistasis J. K. skundu neginčija.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks pirmiau aptartas pasikartojantis, sistemingas ir aiškiai piktybiškas nuteistojo J. K. elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistajam pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra efektyvus BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams užtikrinti, todėl jis turi būti panaikintas. Nors nuteistasis pateiktame skunde nurodo, kad šiuo metu dirba, grąžina valstybei skolas bei tvarkosi gyvenimą, ieško, kur artimiausiu metu „užsikoduoti“, pradės lankyti anoniminių alkoholikų kursus, domisi, ar yra galimybė bendrauti su kokiu nors psichologu nuotoliniu būdu, kad neprarastų darbo, po paskutinio nusižengimo jų daugiau nepadarė, tikrai pasiryžo keistis, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo tikėti tokiais skundo teiginiais, o pateikta charakteristika nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis keičia savo elgesį ta apimtimi, kiek tai susiję su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Pažymėtina, kad nuteistajam J. K. buvo sudarytos visos sąlygos keisti savo elgesį ir laikytis nustatytų įpareigojimų, tačiau jis šiomis galimybėmis nepasinaudojo, nenustojo vartoti alkoholio, nesiėmė gydytis priklausomybės ligų. Net ir pateikdamas skundą aukštesniajam teismui nuteistasis J. K. tik deklaruoja ieškantis, kur artimiausiu metu „užsikoduoti“, pradėsiantis lankyti anoniminių alkoholikų kursus, besidomintis, ar yra galimybė bendrauti su kokiu nors psichologu nuotoliniu būdu, tačiau jokių realius jo žingsnius patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikia. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės tokius pats siekius jis dėstė ir ankstesnių teikimų nagrinėjimo metu, tačiau objektyviai jų įgyvendinti tinkama apimtimi taip ir nesiėmė. Aukštesnysis teismas, atmesdamas nuteistojo J. K. skundo argumentus kaip nepagrįstus, daro išvadą, kad nuteistasis piktybiškai nevykdė probacijos sąlygų, ignoravo jam parodytą teismo pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, o probacijos vykdymo metu Probacijos tarnybos nustatyta nuteistojo J. K. aukšta didelės žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems, kuri didžiausia jam toliau vartojant alkoholį, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).

13. Atkreiptinas nuteistojo J. K. dėmesys ir į tai, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui skiriama bausme yra siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, sulaikyti juos nuo pakartotinio nusikalstamumo, auklėti laikytis įstatymų bei gerbti bendro gyvenimo taisykles, kas lemia, jog tik nuteistojo interesus ir norus tenkinančios bausmės paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrįstumo. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad jis savo valios pastangomis gali keisti savo elgesį būdamas laisvėje. Aukštesnysis teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties asmens pastangos, kurių šiuo atveju nuteistasis neparodė. Nustatytų pareigų nevykdymas be pateisinamų priežasčių lemia, kad dėl to kylančios pasekmės – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas – tenka pačiam nuteistajam, nes ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas tinkamu ir nepriekaištingu probacijos sąlygų vykdymu.

14. Atsižvelgęs į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo J. K. skundą jame išdėstytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.