Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimo T. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –Institucija) Kauno skyriaus vyr. specialistė surašė T. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 188⁶ str. 2 d. už tai, kad jis pažeidė valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir deklaravimo tvarką, o būtent: būdamas SoDros direktoriaus pavaduotojos 2008-12-03 nutarimu Nr. 45/08 baustas administracine nuobauda pagal ATPK 188⁶ str. 1 d., nepateikė SoDrai pranešimų apie apdraustuosius (SAM) ir pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD) už 2010 m. gruodžio ir 2011 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn., nesumokėjo priskaičiuotų įmokų (18295,67 Lt) ir delspinigių (1604,38 Lt).

Administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje atsakomybėn traukiamas asmuo T. G., buvo perduota nagrinėti teismui.

Teismas administracinio teisės pažeidimo bylą 2011-07-18 raštu grąžino SoDrai be sprendimo nurodydamas administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytus trūkumus, kurie buvo kliūtis išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

SoDra 2011-08-03 raštu Nr. (2.27)10.V-8455 grąžino teismui administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjimui trūkumų nepašalinus, todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pakartotinai 2011-08-19 raštu grąžino SoDrai be sprendimo nurodydamas nepašalintus administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumus, kurie yra kliūtis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

SoDra 2011-09-21 raštu Nr. Nr. (2.39)10.V-11721 administracinio teisės pažeidimo bylą teismui atsiuntė vėl nurodytų trūkumų nepašalinus.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu vėl perdavė bylą Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymui. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byla parengta atmestinai ir nekvalifikuotai, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašytas pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, kas yra kliūtis toliau rengtis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui iš esmės, siekiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje numatytų uždavinių. Teismas nutarime išsamiai išdėstė nustatytus trūkumus, kurie trukdo toliau rengtis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui iš esmės ir grąžino bylą Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymui ir nurodytų trūkumų pašalinimui.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, Institucija apeliacine tvarka kreipiasi į apygardos teismą, prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nutarimą. Nurodo, kad Institucija teisės aktais reglamentuojamos proceso tvarkos nepažeidė. Administracinio teisės pažeidimo protokolą įteikti jo surašymo dieną T. G. galimybės nebuvo, todėl protokolas buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau grįžo neįteiktas. Nesutinkama su teismo išvada, kad pažeidėjui nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str., kadangi jo teisės ir pareigos yra išdėstomos protokole. Todėl tai, kad protokolas buvo surašytas, nedalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui (tai buvo padaryta nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos), buvo jam išsiųstas, nelaikytina trūkumu, trukdančiu nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, teismas, tik šaukimui grįžus neįteiktam, nusprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę. Teismui iškilo neaiškumas, kokiais dokumentais nustatyta tapatybė, kad teisės pažeidimą padarė būtent T. G., kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bei nurodė pateikti jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o skundžiamame nutarime nurodė kitą trūkumą – tai, kad protokolas surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymi tai, kad procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su nuoroda, jog adresatas persikraustė, kas nėra pagrindas nenagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Nepagrįsta yra teismo išvada, kad Institucijos pareigūnas neįsitikino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybe. Teismas 2011-09-30 nutarime nurodė, kad patvirtinimui, jog protokolas surašytas būtent nurodytam asmeniui ir yra jo pasirašytas, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Be to, ATPK nenumato reikalavimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu daryti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, ar to reikalauti iš asmens. Tam, kad įsitikinti, kad protokolas surašomas tinkamam asmeniui, pakanka prieš surašant protokolą patikrinti jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas negali būti laikomas kliūtimi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Institucijos tarnautojas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 43, vadovavosi Registre tvarkomais duomenimis, pagal kuriuos T. G. nuo 2008-08-01 yra UAB „V. R.“ vadovas, todėl atsakingas už jo vadovaujamos įmonės tinkamą ir savalaikį pranešimų apie apdraustuosius ir apdraustiems priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimą bei valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 43 yra nurodyti visi draudėjo UAB „V. R.“ vadovą identifikuojantys duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas. Todėl teismo padaryta išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neįsitikinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybe, yra neteisinga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarime nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam T. G. surašytas, pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus- kas yra kliūtis toliau rengtis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui iš esmės, siekiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje numatytų uždavinių. Pabrėžtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, protokole, be kitų privalomų duomenų, taip pat turi būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas. Labai svarbu yra tai, kad surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str., ir tai pažymima protokole. Šioje byloje įstatyme (ATPK 260 str. 3 d.) numatytų pagrindų, dėl kurių administracinio teisės pažeidimo protokolas galėtų būti surašomas asmeniui nedalyvaujant, nėra, tačiau protokolas surašytas T. G. nedalyvaujant. Institucija teigia, kad galimybės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą jo surašymo dieną T. G. nebuvo, todėl protokolas buvo išsiųstas registruotu laišku su įteikimo pranešimu T. G. deklaruotu adresu, iš kur grįžo neįteiktas. Tokiu būdu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. G. nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str., o tai yra vienas iš esminių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principų, numatytų ATPK 7 str., pažeidimų.

ATPK 263 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas. Jeigu teisės pažeidimo protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje ir pagal įgalioto šią bylą nagrinėti arba surašyti šioje byloje protokolą organo (pareigūno) šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti, pagal tokio organo (pareigūno) pranešimą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į minėto organo (pareigūno) buveinę. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, organas (pareigūnas) gali kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paieškos paskelbimo. Tai šioje byloje padaryta nebuvo. Nekelia abejonių, jog Institucija suvaržė T. G. teisę susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo bei pastabas dėl protokolo turinio, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir taip rengtis bylos nagrinėjimui teisme. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti trūkumai, kurie trukdo toliau rengtis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui iš esmės, yra išdėstyti apylinkės teismo nutarime ir iš naujo aptariami nebus. Skundą nagrinėjančiam teismui abejonių nekyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo dėl nepilnai parengtos teisminiam nagrinėjimui bylos. Institucija be pagrindo nesutinka su apylinkės teismo motyvais, kurie yra visiškai pagrįsti ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai administracini teisės pažeidimų bylose.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328-329; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 251-252).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą privalu laikytis įtvirtintų ATPK 259 straipsnyje reikalavimų. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui, yra besąlygiškai privalomas protokolą surašiusiam pareigūnui, kuris turi užtikrinti šio protokolo įteikimą pažeidimą padariusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Šioje byloje nepilnai nustatytas administracinio teisės pažeidimo subjektas, todėl šie ir kiti trūkumai šalintini.

Teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą privalo būti aktyvus – privalo išsiaiškinti tas aplinkybes, kurios reikalingos bylą išnagrinėti, tame tarpe ir pažeidimą padariusio asmens tapatybę, kur gyvena, dirba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo klausimu teismas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą su 2011-06-22 surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 43 pagrįstai perdavė SoDrai administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymui ir nutarime nurodytų trūkumų pašalinimui.

Be to, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą Institucija privalo aktyviai dalyvauti teismo procese, bendradarbiauti su teismu, kad būtų pasiekti įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai (ATPK 2 str.). Esamoje situacijoje Institucija surašiusi Protokolą privalo palaikyti kaltinimus nurodytus Protokole, teikti teismui trūkstamą informaciją apie asmens duomenis, gyvenamąją ir darbo vietą, imtis iniciatyvos įteikti teismo šaukimą asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad T. G. administracinio teisės pažeidimo byloje Institucija nepateikė teismo reikalaujamų T. G. asmens tapatybę patvirtinančių duomenų, nors teismas Institucijai pateiktame rašte aiškiai nurodė, kad nesant duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę, teismas neturi galimybės šios administracinės bylos išnagrinėti.

Tokiu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.