Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, mokosi Tauragės profesinio rengimo centre, gyvena, teistas 2011-02-14 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 286 str., 290 str., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 21 d. apie 23 val. Tauragės mieste, Gedimino gatvėje, V. M., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkto reikalavimus bei nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusio A. B., tuo pažeisdamas KET 35 punkto reikalavimus, jį partrenkė ir mirtinai sužalojo. Š. V. M. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jo pasekmėmis, tai yra A. B. mirė nuo stipraus jo kūno sumušimo, ko pasekoje gavosi atviras skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžimas, plyšo dešinio kelio raiščiais, gavosi įplyšimai kepenų medžiagoje, lūžo dešinės pusės šonkauliai, kurių fragmentai pradūrė plaučio audinį, dėl ko išsivystė kraujavimas į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes.

Kaltinamasis V. M. kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 21 d. apie 23 val. automobiliu Peugeot važiavo Gedimino gatve. Jo automobilio greitis buvo apie 50 km/h. Gatvėje nedegė šviesos, buvo tamsu, todėl nepastebėjo, kaip Gedimino – Žemaitės gatvių sankryžoje, iš kairės pusės į pėsčiųjų perėją išėjo žmogus. Jis važiavo pirma eismo juosta, pėstįjį pamatė, kai antra eismo juosta pravažiavo kitas automobilis. Nespėjo sustabdyti automobilio, partrenkė pėstįjį ir mirtinai jį sužalojo. Eismo įvykio metus buvo blaivus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai 1800 Lt laidojimo išlaidų, kitą dalį išlaidų atlygino draudimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažino, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. V. parodė, kad 2011-08-21 eismo įvykio metu žuvo brolis A. B.. Apie eismo įvykį jai telefonu pranešė pažįstamas T. S., kuris matė avariją. Brolis dažnai vartodavo alkoholį. Įvykio vakarą buvo atėjęs pas ją į namus, pasiėmė 20 litų ir išėjo, nepastebėjo, kad būtų neblaivus. Ji palaidojo brolį. Iš valstybės gavo 1040 litų vienkartinę laidojimo pašalpą. Dalį laidojimo išlaidų, tai yra, 1800 Lt atlygino kaltinamasis. Draudimas jai atlygino kitą dalį turtinės bei neturtinę žalą, viso 7276 Lt. Kadangi žala atlyginta, atsisako civilinio ieškinio. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido.

Liudytojas T. S. parodė, kad jis matė eismo įvykį, kurio metu kaltinamojo vairuojamas automobilis partrenkė pažįstamą A. B., einantį per pėsčiųjų perėją ir mirtinai jį sužalojo.

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos, vaizdo lentelių nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Tauragės mieste, Gedimino gatvėje, pėsčiųjų perėjoje (b.l. 5-16).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tauragės poskyrio Specialisto išvados NrM90/11(11) nustatyta, kad A. B. mirė nuo stipraus jo kūno sumušimo, ko pasekoje gavosi atviras skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžimas, plyšo dešinio kelio raiščiais, gavosi įplyšimai kepenų medžiagoje, lūžo dešinės pusės šonkauliai, kurių fragmentai pradūrė plaučio audinį, dėl ko išsivystė kraujavimas į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. A. B. buvo traumuotas būdamas vertikalioje padėtyje, dešine kūno puse pasisukęs į jį traumavusią transporto priemonę. Nustatyta, kad A. B. eismo įvykio metu buvo neblaivus (3,23 promilės) (b.l. 25-28).

Iš 2012-02-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-483 (11) nustatyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu yra vairuotojo V. M. veiksmai, kuris artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido į jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies pusę įžengusio ir per važiuojamąją kelio dalį ėjusio pėsčiojo A. B. bei jį partrenkė ( b. l. 54-59 ).

Iš alkotesterio parodymų ir specialisto išvados nustatyta, kad V. M. eismo įvykio metu buvo blaivus (b.l. 60, 62).

Aptartų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad V. M. įvykio metu vairuodamas automobilį pažeidė KET 35 ir 133 punkto reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusio A. B. ir jį partrenkė. V. M. kalti veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tai yra, dėl jo sukelto eismo įvykio žuvo A. B.. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 5d.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str.1d.2p., 3p.). Kaltinamasis teistas vieną kartą, nusikaltimą padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (b.l. 73-74). Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.). Kadangi V. M. veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Paskirta bausmė bendrintina su 2011-02-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant (BK 64 str.).

Nors V. M. nusikaltimą padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad padarė neatsargų nusikaltimą, išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, neigiamai, savikritiškai vertina savo poelgį, po nusikaltimo įvykdymo nepadarė naujų teisės pažeidimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.). Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas - be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nors nusikaltimą V. M. padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise, jam neskirtina, nes kaltinamasis eismo įvykį padarė blaivus, nėra duomenų, kad jis sistemingai, šiurkščiai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles.

Nustatytina, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinė ieškovė L. V. atsisakė nuo civilinio ieškinio dėl 7139 Lt turtinės ir neturinės žalos priteisimo iš kaltinamojo V. M. ir draudiko „BTA I. C.“ SE, nes žala jai atlyginta. Tuo pagrindu procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 5d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1d. 3d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2011-02-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2d., atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviems) metams, 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nustatyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. gegužės 17d.

Nutraukti procesą dėl L. V. civilinio ieškinio, kaltinamajam bei draudikui „BTA I. C.“ SE savanoriškai atlyginus nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Nekeisti V. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.