- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- eI3-485-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02647-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. Č. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2021-09-22 įsakymą Nr. 20-TE-727 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Č.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas paaiškino, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra neteistas ir nepagrįstas. Nurodė, kad Kauno AVPK viršininko 2021-07-16 pavedimu pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės A. Č. nutarimą iškelti drausmės bylą Nr. RD-15, Kauno AVPK Imuniteto valdyboje Vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas ir atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje 2021-09-21 konstatuota, jog pareiškėja, žinodama apie jos žinioje esančioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje atliktą neatidėliotiną kratą, nesiėmė aktyvių ir savalaikių veiksmų kratos teisėtumui patvirtinti ir per tris dienas neįsitikino dėl priemonės teisėtumo patvirtinimo. Kauno AVPK viršininkas ginčijamu įsakymu skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Nurodė, jog 2021-06-14 tyrėjai R. Č. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu (2021-06-14) Kauno AVPK pareigūnai atliko neatideliotiną kratą įtariamojo E. Ž. gyvenamojoje vietoje.
Tyrėja R. Č. iš savo tarnybinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančia ir organizuojančia Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurore A. Č. jos darbo telefonu (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu buvo aptartos bylos aplinkybės, tyrėja informavo prokurorę apie Kauno AVPK pareigūnų įtariamojo E. Ž. gyvenamojoje vietoje atliktą neatidėliotiną kratą. Taip pat tyrėja informavo prokurorę, kokie daiktai buvo paimti kratos metu ir kur jie yra saugomi bei priminė, kad reikalinga kreiptis į teismą dėl kratos teisėtumo patvirtinimo. Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) buvo įkeltas nutarimas dėl kratos atlikimo, tyrėja prokurorę A. Č. informavo apie tai telefonu, todėl papildomai kurti užduotį IBPS nebuvo pagrindo.
Šalies argumentai
Įtariamasis E. Ž. 2021-06-18 pateikė prašymą grąžinti kratos metu paimtus daiktus. Prašymą tyrėja R. Č. įkėlė į IBPS su nuoroda prokurorei „prašome spręsti“. Prokurorė A. Č. 2021-06-18 IBPS sukūrė užduotį, nurodydama apklausti liudytojais E. Ž. prašyme dėl daiktų grąžinimo nurodytus asmenis.
Prokurorė A. Č. 2021-07-07 IBPS sukūrė užduotį - pateikti tarnybinį pranešimą, dėl kokių priežasčių nebuvo kreiptasi dėl neatidėliotinai atliktos kratos pas E. Ž. teisėtumo patvirtinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 160¹ straipsnio reikalavimus. Pareiškėja šią užduotį IBPS pamatė grįžusi iš kasmetinių atostogų ir nedelsiant paskambino prokurorei A. Č. telefonu ir paklausė, kodėl ji nesikreipė dėl kratos patvirtinimo, nors apie tai jai buvo priminta telefonu.
Pažymėjo, jog IBPS buvo įkelti ir suvesti visi ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, taip pat ir nutarimas dėl neatidėliotinos kratos atlikimo E. Ž. gyvenamojoje vietoje. Pareiga prokurorui kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kratos patvirtinimo yra numatyta BPK. Nutarimas dėl kratos atlikimo ir kratos protokolas buvo įkelti į IBPS 2021-06-14. Akivaizdu, kad prokurorė, prisijungusi prie IBPS ir susipažinusi su pateiktais dokumentais, turėjo suprasti, kokius veiksmus ji privalo atlikti (kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kratos teisėtumo patvirtinimo).
Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėja aplaidžiai vykdė savo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą, todėl ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog nuobauda pareiškėjai buvo paskirta atsižvelgiant į Kauno AVPK 2021-09-21 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-50 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Č. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą“ (toliau - ir Išvada).
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, žinodama apie jos žinioje esančioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-06-14 atliktą neatidėliotiną kratą ir suprasdama, kad per tris dienas turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, nesiėmė aktyvių veiksmų ir savalaikių priemonių šios kratos teisėtumui patvirtinti (nesurašė tarnybinio pranešimo dėl kratos, IBPS nesukūrė užduoties prokurorei A. Č.) bei per tris dienas neįsitikino ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo patvirtinimo. Šiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr. I-40 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam“ (toliau – ir Rekomendacijos) 14.2 ir 14.2 punktuose, Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2020-12-11 įsakymu Nr. 20-V-607 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.2 ir 6.9 punktuose numatytus reikalavimus. Pareiškėja dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko nebuvo patvirtintas 2021-06-14 atliktos kratos teisėtumas, kratos metu paimti daiktai buvo grąžinti įtariamajam, kas turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo metu įrodinėjant įtariamojo kaltę.
Skundo motyvas, jog pareiškėja tinkamai informavo ikiteisminį tyrimą kontroliuojančią prokurorę apie būtinybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl atliktos kratos teisėtumo patvirtinimo 2021-06-14 paskambinusi jai telefonu, yra nepagrįstas, kadangi teisės aktai nereglamentuoja, kaip tokiose situacijose turi būti informuojamas prokuroras. Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-01-29 įsakymu Nr. 1V-67/I-31 „Dėl Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 32 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais tarpusavyje paprastai susižino pateikdami užduotis IBPS. Ši nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų suderinamumą ir atsekamumą, ko neužtikrina informacijos pateikimas telefonu.
Net ir pripažinus, kad prokurorė buvo informuota telefonu ir toks informavimo būdas buvo tinkamas, pareiškėja, būdama asmeniškai atsakinga už neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, privalėjo domėtis, ar patvirtintas kratos teisėtumas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakovo vertinimu, tarnybinė nuobauda - papeikimas, šiuo atveju buvo paskirta laikantis minėtų Vidaus tarnybos statuto nuostatų ir nėra per griežta. Prašė skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Kauno AVPK viršininko 2021-09-22 įsakymo Nr. 20-TE-727 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Č.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos tarnybinio pažeidimo pradėtas Kauno AVPK viršininko 2021-07-16 pavedimu Nr. 20-G-34862 Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje pagal gautą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės A. Č. 2021-07-15 nutarimą Nr. RD-15 iškelti drausmės bylą Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau - Kauno m. Santakos PK) Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai R. Č. dėl aplaidaus pareigų vykdymo, kadangi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesikreipė į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą su prašymų dėl procesinės prievartos priemonės, t. y. kratos sankcionavimo.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2021-06-14 Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK VS vyriausiosios tyrėjos D. J. 2021-06-14 rezoliucija ikiteisminį tyrimą tęsti pavesta Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai R. Č..
Prokuratūros nutarime pažymėta, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos duomenų IBPS matyti, kad 2021-06-14 adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta neatidėliotina krata pas įtariamąjį E. Ž.. Po minėtos kratos nebuvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nutarimo atlikti kratą patvirtinimo, kaip numatyta BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė apie priimtą nutarimą atlikti kratą bei jos atlikimą nebuvo informuota IBPS, jai nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos dokumentai, todėl konstatuotina, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė nebuvo informuota apie būtinybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nutarimo atlikti kratą patvirtinimo. Dėl aplaidaus ikiteisminį tyrimą atliekančios vyresniosios tyrėjos R. Č. pareigų vykdymo buvo praleistas BPK 160¹ straipsnio 1 dalyje numatytas terminas minėtam nutarimui patvirtinti.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė R. Č., žinodama apie jos žinioje esančioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-06-14 atliktą neatidėliotiną kratą ir suprasdama, kad per tris dienas turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, nesiėmė aktyvių veiksmų ir savalaikių priemonių šios kratos teisėtumui patvirtinti (nesurašė tarnybinio pranešimo dėl kratos, IBPS nesukūrė užduoties prokurorei A. Č.) bei per tris dienas neįsitikino ar ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo patvirtinimo. Šiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė BPK 160¹ straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 14.1 ir 14.2 punktų, Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.9 punktų reikalavimus ir dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko nebuvo patvirtintas 2021-06-14 kratos teisėtumas, kratos metu paimti daiktai buvo grąžinti įtariamajam, tai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo metu įrodinėjant įtariamojo kaltę.
Ginčijamu Kauno AVPK viršininko 2021-09-22 įsakymu Nr. 20-TE-747 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (redakcija galiojanti nuo 2020-02-01) patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 str. 12 d.). Tvarkos aprašo 3 punktas taip pat nustato, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 24 p.).
Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 21 punktas imperatyviai nurodo, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą. Tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai.
Šioje ginčo situacijoje pažymėtina, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) taip pat turi būti nurodyti motyvuotoje Išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti tinkamai kvalifikuojamas (nurodoma atitinkama konkreti Statuto, ar kito įstatymo, Pareigybės aprašymo norma), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021).
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pareiškėja kaltinama padariusi tarnybinį nusižengimą, kadangi savo veiksmais pažeidė: BPK 160¹ straipsnio 1 dalies (neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu, o procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 145, 147, 160 straipsniuose - ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Ši ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nepatvirtinti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą); Rekomendacijų 14.1 punkto (vadovautis ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, kokybės, veiksmų planavimo ir operatyvumo reikalavimais, protingumo, ekonomiškumo ir kitais bendraisiais baudžiamojo proceso principais) ir 14.2 punkto (ikiteisminio tyrimo metu atlikti visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudoti visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (rašytinio ar žodinio prokuroro nurodymo nebuvimas neatleidžia ikiteisminio tyrimo pareigūno nuo šios pareigos)); Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigybės aprašymo 6.2 punkto (planuoja ir organizuoja savo ikiteisminio tyrimo veiklą, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą ir kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku) ir 6.9 punkto (organizuoja ir vykdo procesinių prievartos priemonių taikymą) reikalavimus.
Bylos duomenys neginčijami patvirtina, jog pareiškėjai 2021-06-14 buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. 2021-06-14 ikiteisminio tyrimo metu Kauno AVPK pareigūnai atliko neatidėliotiną kratą įtariamojo E. Ž. gyvenamojoje vietoje. Kratos protokolas ir nutarimas dėl kratos atlikimo į IBPS buvo įkelti 2021-06-14. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
Tyrėja R. Č. 2021-06-14 iš savo tarnybinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančia ir organizuojančia Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurore A. Č. jos darbo telefonu (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu buvo aptartos bylos aplinkybės, pareiškėja informavo prokurorę apie atliktą neatidėliotiną kratą, kokie daiktai buvo paimti kratos metu ir kur jie yra saugomi bei priminė, kad reikalinga kreiptis į teismą dėl kratos teisėtumo patvirtinimo. IBPS buvo įkeltas nutarimas dėl kratos atlikimo, tyrėja prokurorę A. Č. informavo apie tai papildomai telefonu, todėl papildomai kurti užduotį IBPS nebuvo pagrindo. Šias aplinkybes patvirtino pareiškėja ir teismo posėdžio metu, jomis netikėti teismas neturi pagrindo. Be to šią pareiškėjos versiją patvirtina ir Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prisijungimo prie ikiteisminio tyrimo bylos sąrašas bei užduočių ir veiksmų minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje sąrašas. Iš kurių matyti, jog prokurorė A. Č. 2021-06-14 buvo prisijungusi prie IBPS ir konkrečiai prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų.
Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra konkrečiai nurodyta, kokiu būdu tyrėjas turi informuoti prokurorą apie ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tvarkos aprašo 32 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais tarpusavyje paprastai susižino pateikdami užduotis IBPS. Tačiau Tvarkos aprašo normos nedraudžia minėtiems pareigūnams susižinoti ir kitais būdais, siekiant proceso operatyvumo ir koncentruotumo. Akivaizdu, jog IBPS 2021-06-14 buvo įkelti ir suvesti visi ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, taip pat ir nutarimas dėl neatidėliotinos kratos atlikimo E. Ž. gyvenamojoje vietoje bei kratos protokolas. Prokurorė 2021-06-14 buvo prisijungusi prie IBPS ir privalėjo matyti visus atliktus procesinius veiksmus ar privalomus atlikti procesinius veiksmus minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. nėra tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės (pareiškėjos padaryto pažeidimo). Nesant tarnybinio nusižengimo, nėra pagrindo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, todėl ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021-09-22 įsakymą Nr. 20-TE-727 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Č.“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.