Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas keturis kartus: 1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos BK redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47¹ straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Biržų rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos BK redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Bausmę atlikęs; 3) Biržų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalį, 3 MGL dydžio bauda; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį keturių mėnesių trukmės viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 liepos 16 d., apie 22 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia mesdamas metalinį dubenį savo motinai G. D. į kaktą ir taip ją prakirsdamas, tuo nukentėjusiajai, savo artimam giminaičiui - motinai G. D. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

2. Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad mama G. D. augina jo mažametį sūnų, nes yra oficialiai pripažinta jo globėja. Teismo yra priteista mokėti kas mėnesį alimentus, kuriuos moka, tačiau mama nuolat reikalauja daugiau pinigų sūnaus išlaikymui, kuriuos pagal galimybes moka, tačiau vis tiek su mama dėl pinigų konfliktuoja. 2021 m. liepos 16 d., apie 9.10 val. atvyko pas mamą į svečius aplankyti jos ir sūnaus. Apie 11 val. mamos namuose vartojo alkoholį - gėrė degtinę ir alų. Visą dieną iki pat vakaro girtavo. Vakare, tai galėjo būti apie 22 val., pavėsinėje tarp jo ir mamos įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų, tačiau tikslių aplinkybių nepamena dėl girtumo. Pamena, kad čiupo nuo stalo metalinį dubenį ir tyčia metė į ją. Dubuo atsitrenkė į kaktą, kurią prakirto, mamai iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Mano, kad tikrai sukėlė jai fizinį skausmą. Pripažįsta, kad sužalojimas ant mamos kaktos atsirado nuo į stalą mesto dubenėlio. Labai apgailestauja dėl savo elgesio. Alkoholis padarė įtaką elgesiui, blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo už bausmę skirti dirbti viešuosius darbus neatlygintinai visuomenės labui (b. l. 113-116, 139-141, 129-131).

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios G. D. parodymai, liudytojų A. D. ir T. A. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusioji G. D. parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. apie 22 val., būnant kieme, pavėsinėje, adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini), sūnus R. J. paėmęs metalinį dubenį, tyčia juo metė jai į veidą, taip prakirsdamas kaktą. Sūnus pas juos atvyko 2021 m. liepos 16 d. apie 9.30 val. ryte. Jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo pietų sūnus namuose pradėjo vartoti alkoholį. Būdamas neblaivus, vakare apie 22 val. pradėjo konfliktuoti. Jis pradėjo aiškinti kodėl jam neleidžia bendrauti su jo sūnumi. Ji yra oficiali savo anūko globėja, jis auga pas ją. Konflikto metu sūnus R. paėmęs pavėsinėje buvusį metalinį dubenį juo tyčia metė į veidą, taip prakirsdamas kaktą. R. anksčiau nėra smurtavęs. Kuomet jis atvažiuoja neblaivus, jis nuolat kelia konfliktus. R., kai būna neblaivus, elgiasi agresyviai (b. l. 2);

3.2. Liudytojas A. D. parodė, kad R. J. yra sutuoktinės sūnus. Šią vasarą, negali pasakyti nei mėnesio, nei dienos, apie pietus pas jį į namus atvyko G. D. sūnus R. J. su sugyventine, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, jos nepažįsta. Nuėjo visi į pavėsinę, esančią kieme. Girdėjo kaip R. J. sakė G. D. kad nori pasiimti sūnų D.. G. D. jam aiškino, kad vaikui geriau su jais. D. globoja po jo mamos mirties, vaikas gyvena kartu, teisiškai nustatyta jo globa. G. su R. kalbėjosi gana ramiai, jokio konflikto nebuvo. R. su drauge gėrė alkoholinius gėrimus, G. ir A. D. negėrė. Jie paprašė iškepti šašlykų. Jis nuėjo prie kepsninės kepti šašlykų, o pavėsinėje liko R. su drauge ir su G.. Iškepęs šašlykus juos sudėjo į metalinį dubenėlį, vidutinio dydžio. Padėjo dubenį su šašlykais pavėsinėje ant stalo, prie to paties, prie kurio sėdėjo R., jo draugė ir G.. Nuėjo sutvarkyti šašlykinės, kuri yra kokie 20 metrų nuo pavėsinės. Grojo muzika. Grįžo po keleto minučių ir pamatė, kad šašlykai iš dubens išmėtyti ant stalo ir nukritę ant žemės. Dubuo, kuriame buvo šašlykai irgi buvo ant stalo. Matė, kad G. iš kaktos bėga kraujas, yra žaizda. G. sakė, kad R. į ją metė dubenį su šašlykais ir pataikė į kaktą, ją prakirto. R. sėdėjo ir nieko nesakė. Negirdėjo jokio triukšmo ar riksmų, nematė kaip buvo sužalota G.. R. pats išsikvietė policiją, nors G. sakė, kad nereikia jokios policijos. Dėl kokios priežasties R. galėjo mesti į G. dubenį nežino. R. įvykio metu buvo girtas. R. yra priklausomas nuo alkoholio. Kai tik atvyko pirma jo kalba buvo apie alkoholį. Jo elgesys išgėrus pasikeičia, jis tampa irzlus, priekabus (b. l. 39-42);

3.3. Liudytojas T. A. parodė, kad 2021 m. liepos 16 d. pagal patvirtintą grafiką dirbo kartu su tyrėja L. S.. Buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, Biržų r., (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko G. D., kuri nurodė, jog sūnus R. J. metė metalinį dubenėlį ir pataikė jai į kaktą. Matėsi žaizda kaktoje. Taip pat, G. D. nurodė, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykio vietoje R. J. nurodė, jog metė iš dubenėlio mamai į veidą, tačiau sakė, kad netyčia. Nukentėjusioji įvykio vietoje buvo blaivi. Kadangi nukentėjusioji konkrečiai nurodė kaltininką buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 45-47);

3.4. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad šiuo adresu yra vieno aukšto medinis gyvenamasis namas. Kieme kairėje kiemo pusėje netoli gyvenamojo namo yra medinė pavėsinė. Pavėsinės viduje, centre, yra medinis stalas, mediniai suolai. Netoli nuo pavėsinės ant grindinio trinkelių yra metalinis dubenėlis. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (b. l. 2, 8-11);

3.5. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją G. D. užfiksuota ant veido, kaktoje žaizda. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 31-33, 34-36);

3.6. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nustatyta, kad sūnus R. J., būdamas neblaivus, mesdamas metalinį dubenį prakirto motinai G. D. kaktą. Užfiksuota, kad G. D. veido srityje kaktoje yra žaizda, patinimas. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. nustatytas 2,70 prom. girtumas (b. l. 48-50).

4. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. padarymo. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sūnus R. J. jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

5. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam R. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 418 str. 1 d.). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 146, 147-149).

6. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

7. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d).

8. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – R. J. Lietuvos Respublikoje teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 93-100, 101-104), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas trisdešimt vieną kartą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 66-92), nedirbantis (b. l. 65), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, tačiau nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 53, 62). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (nustatytas 2,70 promilės alkoholinis girtumas), kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam, jo sutikimu, gali būti skiriama Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – viešųjų darbų bausmė (Lietuvos Respublikos BK 46 str. 1-3 d.). Bausmės tikslai gali būti pasiekti R. J. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo artimą giminaitį – motiną, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. R. J. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

10. R. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2021 m. liepos 16 d. 22.35 val. sulaikytas (b. l. 105-106), paleistas 2021 m. liepos 18 d. 11.05 val. (b. l. 107). Sulaikyme išbūtos dvi paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. b) pp., 66 str., Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d.).

11. Kaltinamajam 2021 m. liepos 18 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 142-144) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 360 valandų).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 240 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtas 2 (dvi) paras ir laikyti R. J. atlikusiu 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą R. J. privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali paskirti bausmę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

2021 m. liepos 18 d. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs R. J. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 ir 357 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.