- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- A2.2.-9499-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07990-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Pažeidėjas
- P. L.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kategorijos
- 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. L., jo įstatyminiam atstovui V. L., nukentėjusiajam M. M., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini
traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 str. numatyto pažeidimo padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. 2016-05-26 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad ji, būdamas nepilnametis, 2016-04-13 apie 15.30 val., prekybos ir pramogų centre „Ozas“, Ozo g. 18, Vilniuje, paėmė iš nepilnamečio M. M., gim. 2002 m., nešiojamą garso kolonėlę „JBL“, kurios negrąžino, tuo padarydamas turtinį nuostolį 100 Eur. Nurodoma, kad tokiais veiksmais P. L. padarė ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. L. paaiškino, kad kaltinimai jam suprantami, bet pažeidimo nepripažįsta. Nurodė, kad su draugais buvo Ozo prekybos centre, o kolonėlę paklausyti paėmė iš draugo Justo; iš kur jis kolonėlę gavo nežino. Tikrai nežinojo, kad kolonėlė priklausė M. M.. M. M. pažinojo, bet neilgai. Paklausęs kolonėlės, ją paliko ant stalo ir nuėjo krauti savo telefoną. Tvirtina, kad su M. M. sėdėjo prie vieno stalo, kolonėlę paliko ant stalo ir M. M. turėjo tai matyti, nebent tuo metu buvo nusisukęs. Kolonėlės nesisavino ir nesupranta, kodėl jis kaltinamas dėl jos dingimo.
Nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad su draugu Patriku atvažiavo į Ozo prekybos centrą. Buvo trečiame aukšte, kai priėjęs P. L. paprašė parodyti kolonėlę, kurią jis (M. M.) turėjo su savimi. Tarp jo ir P. L. buvo kilęs žodinis konfliktas dėl vieno vaikino, todėl kolonėlės duoti nenorėjo. Tada P. L. kolonėlę išplėšė jam iš rankų ir pasakė, kad turės atsakyti už savo žodžius. Nurodo, kad kolonėlę P. L. vėliau padėjo ant stalo, bet ji dingo. Kad dingo kolonėlė jis (M. M.) pranešė draugams, visi ieškojo, bet nerado. Patvirtina, kad P. L. kolonėlę išplėšė iš rankų, jos negrąžino, neperdavė į rankas, padėjęs ją ant stalo bandė užstoti. Garso kolonėlė dingo.
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė E. M. paaiškino, kad bylos medžiagoje yra kolonėlės pirkimo kvitas, kuris patvirtina, kad dėl jos pasisavinimo buvo padaryta 107,56 Eur žala, prašė įpareigoti pažeidėją šią žalą atlyginti. Taip pat pažymėjo, kad tiki, jog kad vyrai padarė išvadas ir ateityje elgsis atsakingai.
Liudytojas D. Z. paaiškino, kad P. L. jis pažįsta. Įvykis dėl kolonėlės įvyko balandžio mėnesį, Ozo prekybos centre. Jis buvo su draugu Simonu. Matė, kaip P. L. laiko M. M. kolonėlę, bėga link lifto, o M. M. vejasi P. L.. Vėliau P. L. perdavė kolonėlę kitam asmeniui, kurio jis nepažįsta. Nurodo, kad vėliau bendroje kompanijoje viso buvo apie 10 žmonių. M. M. prašė P. L., kad tas atiduotų kolonėlę, į ką P. L. atsakė, kad grąžins, kai paklausys. Patvirtina, kad M. M. pakartotinai prašė grąžinti kolonėlę, tada P. L. atsakė, kad neprisimena kam davė kolonėlę. Asmeniškai nematė, kad P. L. kolonėlę atiduotų M. M..
Liudytojas J. K. paaiškino, kad su draugu P. L. atvažiavo į Ozo prekybos centrą. Nuėjo pavalgyti ir vėliau sugrįžo prie P. L.. P. L. turėjo kolonėlę, todėl paprašė prisijungti prie jos ir paklausyti muzikos. P. L. davė kolonėlę, jis (J. K.) paklausęs vienos dainos, kolonėlę grąžino P. L.. Nurodo, kad nežinojo, kad kolonėlė nepriklausė P. L., o M. M.. Patvirtina, kad kolonėlę paėmė iš P. L. rankų ir ją grąžino P. L. į rankas. Matė, kaip M. M. vaikščiojo paskui P. L. ir prašė atiduoti kolonėlę, vaikščiojo gal 20 min. Pats asmeniškai nematė, kad kolonėlė būtų grąžinta M. M.. Taip pat nematė ir fakto, kaip kolonėlė buvo paimta iš M. M..
ATPK 50 str. nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 86 iki 260 eurų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.
Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažymi, kad nekentėjusiojo M. M. bei liudytojų D. Z., J. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl laikytini objektyviais.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. Z. paaiškino, kad matė, kaip P. L. nešėsi (bėgo) M. M. kolonėlę, šiam ne kartą prašant grąžinti kolonėlę jos negrąžino. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad P. L. turėjo pasiėmęs kolonėlę, M. M. ilgą laiką, gal 20 min., vaikščiojo P. L. iš paskos, prašė šią kolonėlę grąžinti, tačiau nematė, jog daiktas jam būtų grąžintas. Šie liudytojų parodymai iš esmės patvirtina, M. M. teismo posėdžio metu bei policijos pareigūnams duotus paaiškinimus, kad P. L. garso kolonėlę iš M. M. paėmė šiam neleidus, per prievartą, o vėliau, prašant grąžinti, tokį prašymą ignoravo. Taip pat paneigia P. L. paaiškinimus, jog kolonėlę jis paėmė ne iš M. M., o iš savo draugo Justo.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad P. L. nagrinėjamu atveju paėmė nukentėjusiajam M. M. priklausančią nešiojamą garso kolonėlę „JBL“ ir jos savininkui negrąžino. Teismo nuomone, ta P. L. nurodyta aplinkybė, jog jis garso kolonėlę paliko ant stalo, tačiau ji kažkur dingo, vertinant pažeidėjo veiksmus ATPK 50 str. taikymo prasme nėra teisiškai reikšminga. Kaip minėta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog P. L. nagrinėjamu atveju garso kolonėlę iš M. M. paėmė be savininko leidimo, prieš jo valią, o paimtas svetimas daiktas nebuvo grąžintas savininkui. Todėl pripažintina, jog P. L. kolonėlę pasisavino, o vėliau, neatsakingai su ja elgdamasis, galimai pametė.
Taigi, P. L. veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str. požymiai. Pasisavinto turto vertė neviršijo 3 MGL, todėl P. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ATPK 50 str. numatytas administracinis teisės pažeidimas – svetimo turto pasisavinimas.
P. L. yra nepilnametis ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 8 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas liudija, kad P. L. 2016 m. ne kartą buvo baustas administracine tvarka ir už kitokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų padarymą (transporto priemonės vairavimą neturint teisių ir esant neblaiviame stovyje; alkoholinių gėrimų vartojimą ir girto pasirodymą viešoje vietoje, keleivių vežimo taisyklių pažeidimą), jam paskirtos administracinės nuobaudos galioja, ir tai jį charakterizuoja kaip asmenybę neigiamai, linkusią nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad P. L. skirtina ATPK 50 str. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kuri yra minimalaus dydžio, t. y. 86 Eur bauda. Atsižvelgus į tai, jog P. L. pažeidimą padarė būdama nepilnametis, taikytinos ATPK 24 str. 4 d. nuostatos ir paskirta bauda mažintina pusiau, t. y. iki 43 Eur.
Pagal ATPK 37¹ str. 1 d. nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, organas (pareigūnas), spręsdamas klausimą dėl nuobaudos nepilnamečiui skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad nepilnametis, turintis savarankiškas pajamas, atlygintų turtinį nuostolį, jeigu šio suma neviršija 14 eurų. Minėto straipsnio 2 d. sakoma, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Teismas, įvertinęs tai, kad P. L. yra nepilnametis, savo pajamų neturi, o administraciniu teisės pažeidimu padaryta 107,56 Eur, t. y. didesnė kaip 14 Eur, žala, daro išvadą, kad žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nespręstinas, o nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 314 str. 2 d., jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų arba globėjų (rūpintojų).
Vadovaudamasis ATPK 24 str. 4 d., 31 str. 1 d. 8 p., 37¹ str. 1–2 d., 50 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pripažinti P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai 43 (keturiasdešimt trijų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16058269503. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Nukentėjusiojo M. M. įstatyminės atstovės E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini prašymo, priteisti iš P. L. minėtu administraciniu teisės pažeidimu padarytą žalą, nenagrinėti.
Išaiškinti nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. M., kad P. L. padarytu administraciniu teisės pažeidimu kilusios žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.