Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-07-15 nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. Panevėžio apygardos teismo 1999-10-26 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 105 str. 5 p. 8 p., 235 str. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų, turto konfiskavimas; Panevėžio apygardos teismo 2003-10-07 nutartimi, vadovaujantis LR 2002-10-29 įst. Nr. IX-1162 14 ir 45 straipsniais, nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d. 6 p. 9 p., 258 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams, panaikintas turto konfiskavimas; Lietuvos apeliacinio teismo 2003-11-11 nutartimi vadovaujantis LR 2002-10-29 įst. Nr. IX-U62 2003-10-07 nutartis pakeista. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia 1998-12-01, bausmės pabaiga 2012-06-01. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje.

Nors jam ir buvo skirtos drausminės nuobaudos, bet per paskutinius tris metus yra padaręs tik du nustatyto režimo pažeidimus ir nuobaudos už juos buvo panaikintos prieš terminą, buvo paliktas toliau atlikti bausmę lengvojoje grupėje. Per tą patį trijų metų laikotarpį septynis kartus buvo administracijos paskatintas, kas įrodo, kad yra padaręs griežtas išvadas dėl savo elgesio ir nustatytos tvarkos nebepažeidinėja.

Vienas iš jo įvykdytų nusikaltimų yra labai sunkus. Tačiau Bausmių vykdymo kodekso 157 str., nustatantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnio neišskiria į atskirą kriterijų, į kurį reiktų atsižvelgti, nustatant privalomą atlikti paskirtosios bausmės dalį, o jo padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant bausmę. Kadangi tai neprieštarauja galiojantiems įstatymams, bausmės paskyrimas neturėtų atimti galimybės sugrįžti į visuomenę ir įrodyti savo siekį pasikeisti. Svarstant jo lygtinį paleidimą, visiškai nebuvo akcentuota tai, kad jis būtų ne atleistas nuo paskirtos bausmės, o tik lygtinai paleistas, tai yra ir toliau atliktų jam paskirtą bausmę, tik jau kitomis sąlygomis, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas atitinkamų institucijų, vykdydamas teismo skirtas pareigas. Jis turi kur gyventi, taip pat garantuotą darbą, kas užtikrintų jo realų pragyvenimą.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nuteistasis T. Č. nuteistas ir atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas, kurių viena labai sunkus tyčinis nusikaltimas. Bausmės atlikimo metu padarė 11 vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų, už kuriuos drausmine tvarka baustas 10 kartų, vieną kartą pravestas auklėjamojo pobūdžio pokalbis, nuobaudos nebegaliojančios (paskutinės, paskirtos 2008-06-06, nuobaudos galiojimas panaikintas 2009-04-02). Skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje 13 kartų. Dalyvavo privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, baigė vidurinės mokyklos 11 klasę. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Pataisos įstaigoje dirbti nepanoro, priteisto civilinio ieškinio neatlygino. Savo kaltės dėl nusikaltimo nepripažįsta.

Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad T. Č. bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą - žmogaus nužudymą, todėl būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus keliamus reikalavimus pagal LR BVK 157 str. 3 d. 2 p., t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Lygtinis paleidimas taikomas atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį, asmenybę, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį. Teismas turi teisę taikyti lygtinį paleidimą tik visiškai įsitikinus, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nors nuteistasis jau atliko daugiau nei ½ dalį bausmės, tačiau nuteistojo neatliktosios bausmės dalis dar yra labai didelė, beveik trys metai – bausmės pabaiga - 2012-06-01 ir tai nėra adekvatu vertinant padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, kad būtų pagrindas manyti, jog jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Būtina pažymėti ir tai, jog T. Č. dėl padaryto nusikaltimo savo kaltės nepripažįsta, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis kritiškai įvertino savo nusikalstamą elgesį. Bausmės atlikimo metu net 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis už sistemingus vidaus tvarkos pažeidimus. Paskutinė nuobauda buvo paskirta 2008-06-06. Nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau tai parodo nuteistojo požiūrį į elgesio taisykles, kurių nesilaikymas charakterizuoja neigiamai. Todėl atsižvelgus į išdėstytą, vien tik atlikta daugiau nei įstatymas reikalauja bausmės dalis, socialiniai ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas neleidžia manyti, kad jis atliko pakankamą bausmės dalį, kuri leistų daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai yra pasiekti.

Skunde pažymima, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą, visiškai nebuvo akcentuota, jog jis būtų ne atleistas nuo paskirtos bausmės, o tik lygtinai paleistas. Tokia skundo pastaba yra visiškai nepagrįsta ir atmestina. Vadovaujantis BVK 157 str. lygtinio paleidimo teikimu yra kreipiamasi dėl nuteistųjų, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bet ne dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą yra reglamentuojamas Baudžiamojo kodekso 77 str., o ne Bausmių vykdymo kodekso 157 str., kuriuo vadovaudamasi pataisos namų administracija kreipiasi dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Tai du skirtingi nuteistojo teisinę padėtį lengvinantys pagrindai, todėl teismas neturėjo jokios pareigos skundžiamojoje nutartyje aiškinti, jog BVK 157 str. numatytu lygtiniu paleidimu nuteistasis nuo neatliktos laisvės bausmės paleidžiamas, bet neatleidžiamas kaip numatyta BK 77 str. Teismas nagrinėjo klausimą tik dėl lygtinio paleidimo teikimo pagal BVK 157 str., tad tik dėl jo priimtoje nutartyje ir pasisakė.

Nesutinkama su skundo teiginiu, jog nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą teismas negali atsižvelgti į padaryto nusikaltimo sunkumą. Priešingai, teismas siekdamas nustatyti materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą atsižvelgia į visas asmenį galinčias charakterizuoti aplinkybes, siekia nustatyti jo pavojingumo laipsnį, todėl būtina atsižvelgti į nusikaltimo sunkumą, padarytų nusikaltimų skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. BVK 157 str. numato tik formalius lygtinio paleidimo pagrindus. Todėl šis skundo teiginys atmestinas.

Skunde teigiama, kad nebuvo galima atsižvelgti į nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tačiau nagrinėjant skundą nenustatyta, kad skundžiamojoje nutartyje būtų atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes. Skundo teiginys neatitinka tikrovės ir yra atmestinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį T. Č. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis.

Apylinkės teismas pagrįstai teikimą atmetė.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo T. Č. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.