Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės 2014-01-22 nutarimu V. R. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 30 (trisdešimties) litų bauda.

V. R. nubaustas už tai, kad jis, 2013-12-28, 16.00 val., Kaune, K. Petrausko g. ties 42 namu, ėjo per gatvę neleistinoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 49 punkto reikalavimus.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tariamo pažeidimo padarymo metu V. R. buvo visai kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kurio direktorė išdavė pažymą, patvirtinančią, kad jis tuo metu dirbo. Nurodo, kad pažymoje padaryta techninė klaida ir vietoje gruodžio mėn. buvo nurodytas sausio mėn. Ši klaida direktorės buvo ištaisyta.

Skunde taip pat pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokole esantys parašai grafose „Asmens pasiaiškinimas“ ir „Bylos nagrinėjimo data“ yra parašyti ne apelianto ranka. Be to, akivaizdu, kad parašai tarpusavyje žymiai skiriasi. Teismas, nagrinėdamas skundą, privalėjo skirti atitinkamą ekspertizę. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra fiksuotas kito asmens, t. y. tikrojo pažeidėjo pasiaiškinimas, kurį lyginant su skundu akivaizdu, kad rašė ne tas pats asmuo. Teismas, nagrinėdamas skundą, visiškai nepastebėjo akivaizdžių prieštaravimų, esančių atskiruose bylos dokumentuose bei liudytojų parodymuose. Teismas taip pat nevertino to, kad pareigūnų rašyti tarnybiniai pranešimai yra identiški, tačiau apklausiami teisme jie nurodė skirtingas aplinkybes. Pareigūnai, teigdami, kad pažeidimą padaręs asmuo jiems pateikė asmens tapatybės kortelę, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kadangi pažeidimą galėjo padaryti buvęs svainis V. S., su kuriuo santykiai yra konfliktiški ir kuris, keršydamas už neišspręstus turinius reikalus, pristatė save kaip apeliantą nenurodydamas savo tikrosios tapatybės. Jam yra žinoma apelianto gimimo data, gyvenamosios vietos adresas bei darbovietė. Šiuo atveju pareigūnai, teigdami, kad asmuo jiems pateikė asmens tapatybės kortelę, dangsto savo aplaidumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo motyvus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog byloje esančiais įrodymais neginčijamai įrodyta V. R. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 5 dalyje.

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, nutartį priėmė išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyręs byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles.

Apeliantas savo skunde, taip pat kaip ir pirmos instancijos teisme, ginčija pažeidimą tvirtindamas, kad pažeidimo padarymo metu buvo visai kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kur dirba sargu, o pažeidimą galėjo padaryti kitas asmuo – buvęs svainis V. S., su kuriuo santykiai yra konfliktiški. Nors šią versiją V. R. iškėlė ir nagrinėjant jo skundą pirmos instancijos teisme, teismas V. R. nurodytų aplinkybių netyrė, jo teiginių pagrįstumo ar nepagrįstumo nepatikrino, abejonių nepašalino ir motyvuotai dėl V. R. skundo argumentų nepasisakė. Pirmos instancijos teismas savo išvadas dėl V. R. kaltės iš esmės grindė vien tik patrulių V. L. ir S. A. parodymais, kuriais jie patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad minėti policijos pareigūnai gali šioje byloje turėti asmeninį suinteresuotumą, dėl ko galėtų nurodyti melagingas pažeidimo aplinkybes, tačiau šiuo atveju vien tik liudytojų – policijos patrulių parodymai negali būti laikomi pakankamu įrodymų šaltiniu V. R. kaltei pagrįsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažeidimas buvo užfiksuotas 2013-12-28, tačiau tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo buvo surašyti praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po pažeidimo užfiksavimo, t. y. 2014-01-31. Tikėtina, kad tarnybiniai pranešimai buvo surašyti dėl to, kad buvo gautas V. R. skundas. Įvertinus tai, kad patrulių tarnybiniai pranešimai buvo surašyti ne pažeidimo padarymo dieną, o žymiai vėliau bei įvertinant patrulių darbo specifiką, vienareikšmiškai tvirtinti, kad minėtuose pranešimuose nurodytos aplinkybės neginčijamai įrodo būtent V. R. padarius administracinį teisės pažeidimą, nėra pagrindo. Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad apklaustas teisme patrulis S. A. pripažino, jog kai kurios aplinkybės, susijusios su pažeidėju, buvo nurašytos iš V. R. skundo (b. l. 15), kas apeliacinės instancijos teismui leidžia manyti, jog pareigūnai dėl savo darbo specifikos tikslių aplinkybių praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo užfiksavimo, gali ir neatsiminti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad abu teisme apklausti patruliai nurodė, jog pažeidėjas savo kaltės neginčijo, tačiau tiek skunde pirmos instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde apygardos teismui V. R. savo kaltę dėl pažeidimo padarymo kategoriškai neigė, nurodė, kad prisipažinimas administracinio teisės pažeidimo protokole yra rašytas ne jo, o kito asmens. Skundžiamoje nutartyje dėl šio argumento teismas motyvuotai nepasisakė apsiribodamas formaliu konstatavimu, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai vertintini kaip prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokie būtent įrodymai teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad V. R., kategoriškai neigdamas savo kaltę ir tvirtindamas, kad pažeidimą padarė kitas asmuo, siekia išvengti administracinės atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „asmens paaiškinimas“ yra ranka įrašytas prisipažinimas ėjus ne per perėją, tačiau apeliantas nuosekliai tvirtina, kad minėtas įrašas yra rašytas ne jo, ne jo yra ir parašas. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tačiau dėl jo plačiau nutartyje nepasisakyta. Aukštesniojo teismo nuomone, siekiant šioje byloje pašalinti iškilusias abejones ir prieštaravimus, turėtų būti įvertinti rašysenos ir asmens parašo administracinio teisės pažeidimo protokole bei V. R. skunduose sutapimai ar nesutapimai ir, esant reikalingumui, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl būtinybės skirti atitinkamos rūšies ekspertizę.

Nors pirmos instancijos teismo įvertintos kaip pagrįstos tik prielaidomis, tačiau nėra paneigtos ir kitos V. R. nurodytos aplinkybės, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo visai kitoje vietoje, o pažeidimą galėjo padaryti kitas asmuo, kurį jis konkrečiai įvardino. Pirmos instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad paneigti šią apelianto iškeltą versiją. Byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) direktorės pasirašytas pažyma, kuria patvirtinta, kad V. R. nuo 2013-12-27, 19.00 val. iki 2013-12-28, 19.00 val. dirbo sargu minėtame darželyje (b. l. 29). Jokių objektyvių duomenų, kad minėtu laiku V. R. buvo ne savo darbo vietoje, byloje nėra pateikta, o grįsti sprendimą tik prielaidomis, negalima. Teismo posėdyje minėto darželio direktorė ar kitas už darbo drausmę atsakingas asmuo apklaustas nebuvo, nebuvo bandoma išsiaiškinti, ar darželyje dirbantys asmenys darbo metu turi galimybę palikti savo darbo vietą ir, ar šiuo konkrečiu atveju V. R. tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, darbo vietoje buvo. Taip pat nebuvo iškviestas ir apklaustas V. R. nurodytas galimai pažeidimą padaręs asmuo – jo buvęs svainis V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas nurodė, kad su minėtu asmeniu juos sieja konfliktiški santykiai, kad jis žinojo apelianto gimimo datą, gyvenamąją vietą, darbovietę, tačiau teismas šių aplinkybių netikrino. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir įvertinta tai, kad pažeidimas buvo padarytas kitoje vietoje, negu apelianto darbovietė ar jo gyvenamoji vieta, nors apeliantas nurodė į darbą važiuojantis automobiliu.

Apygardos teismo vertinimu nepašalinus minėtų prieštaravimų sprendimas pripažinti administracinė atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir jį nubausti negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neišaiškino bylai teisingai išspręsti reikšmingų esminių aplinkybių, neišsamiai ir nepilnai ištyrė surinktus įrodymus, jų visumą, netinkamai juos vertino. Tuo buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio normos, t. y. padarytas esminis procesinių normų pažeidimas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, pats pašalinti paminėtas abejones ir neaiškumus, neturi galimybės, todėl Kauno apylinkės teismo 2014-03-10 nutartis naikinamas ir V. R. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti V. R. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.