- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- N-438-369-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L.G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties L.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjas inspektorius 2008 m. birželio 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog L.G. 2008 m. balandžio 25 d. apie 13.00 val., Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, Sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, Šaltinėlio gatvėje laikė nepririštą šunį ir tuo pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T11-13 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 33.14, 49 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkė 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo L.G. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai 100 Lt baudą.
Šalies argumentai
Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, L.G. skundu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Skunde neigė padariusi pažeidimą ir paaiškino, jog nutarime nurodytą dieną, t. y. 2008 m. birželio 25 d., jos sode nebuvo. Nurodė, kad vokiečių aviganių veislės šuns neišleidžia iš aptvertos kiemo teritorijos. L.G. teigimu, ji konfliktuoja su kaimynais, kurių subjektyviais parodymais nepagrįstai rėmėsi institucija, priimdama skundžiamą nutarimą.
Šalies argumentai
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą - Klaipėdos rajono policijos komisariatas – su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.
Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas L.G. buvo surašytas nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius, o skundžiamas nutarimas priimtas įrodžius, kad ji padarė ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi L.G. skundo netenkino.
Teismas konstatavo, kad L.G. kaltė padarius ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, teikimu dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, nukentėjusiosios A.G. pareiškimu, G.P., A.B. pareiškimuose užfiksuotais duomenimis, liudytojų E.V., G.P., P.P., A.B. parodymais. Teismo nuomone, byloje nėra ginčo dėl to, jog vokiečių aviganio veislės šuns savininkė yra L.G.. Be to, teismas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos L.G. argumentą, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytą dieną, t.y. 2008 m. balandžio 25 d., sodininkų bendrijoje „Pakrantė“ ji savo šuns, užpuolusio A.G., nepririšto nelaikė ir nebuvo sode, paneigia byloje surinkti įrodymai. Teismo vertinimu, iš liudytojo E.V., sodininkų bendrijos „Pakrantė“ pirmininko, parodymų matyti, jog jam buvo pranešta apie 2008 m. balandžio 25 d. įvykį ir jis iš karto po jo bendravo su nuketėjusiąja, kuri papasakojo įvykio aplinkybes. Liudytojas patvirtino, jog A.G. jam papasakojo, kaip L.G. užsiundė ant jos savo palaidą šunį. Liudytojas parodė, kad iki šio įvykio jam sodų kaimynai taip pat skundėsi dėl nepririšto L.G. šuns. Teismas akcentavo, kad šis liudytojas yra sodininkų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas, išrinktas sodininkų bendrijos nariu, ir yra atsakingas už viešosios tvarkos užtikrinimą bei bendro gyvenimo taisyklių bendrijoje laikymąsi, todėl nėra pagrindo netikėti jo objektyviais parodymais, kurie sutampa su nukentėjusiosios atstovės A.S. paaiškinimais apie teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir kitais byloje surinktais įrodymais. Taip pat teismas pripažino, jog byloje nėra duomenų, keliančių abejonę nukentėjusiosios A.G. parodymų objektyvumu. Teismo vertinimu, liudytojų G.P., P.P., A.B. parodymai apie tai, kad 2008 m. balandžio 25 d. sodininkų bendrijoje lakstė nepririštas L.G. šuo ir užpuolė A.G. taip pat atitinka nustatytas faktines aplinkybes, todėl šių liudytojų parodymai laikytini objektyviais. Liudytojų parodymų objektyvumo nepaneigia L.G. teiginys, jog ji su minimais asmenimis konfliktuoja. Liudytojai šią aplinkybę neigia, o jų parodymai apie teisės pažeidimo padarymo aplinkybes sutampa su kitais byloje surinktais įrodymai.
Kita vertus teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos L.G. prašymu apklaustų liudytojų J.G. ir A.G. parodymai, kad 2008 m. balandžio 25 d. jie dengė L.G. sodo namo stogą, o jos pačios sode nebuvo ir palaidas šuo nelakstė nelaikytini objektyviais, nes jų parodymai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Be to, teismas nenagrinėjo L.G. padaryto teisės pažeidimo motyvų, nes ji administracinėje byloje nebuvo kaltinama šuns užsiundymu ant A.G.. Teismas akcentavo, kad L.G. buvo kaltinama pažeidusi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T11-13 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 33.14, 49 punktų reikalavimus, t.y kaltinama laikiusi nepririštą šunį ir tuo sukėlusi grėsmę praeiviams, todėl byla nagrinėtina būtent šioje kaltinimo apimtyje. Įvertinęs visumą aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių, teismas konstatavo, jog įrodyta, kad L.G. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai paskirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Procesinių pažeidimų nagrinėjant administracinę bylą nepadaryta. Administracinio teisės pažeidimo protokole padaryta klaida nurodant teisės pažeidimo padarymo datą įgalioto pareigūno tinkamai aptarta, pažymint jog ištaisymu galima tikėti. Pirmosios instancijos teismo nuomone, administracinės nuobaudos rūšis ir dydis parinkti teisingai, nes pažeidėja neigdama kaltę, neįvertina pažeidimo pobūdžio pavojingumo. Teismas pripažino, kad L.G. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūno nutarimą, todėl skundas netenkintinas.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L.G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinę nuobauda paskyrusi institucija - Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas - prašo L.G. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija ko nstatu o j a:
IV.
Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L.G. padarė jai inkriminuotą, ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (2008 m. balandžio 25 d. apie 13.00 val., Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnijoje, sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, Šaltinėlio gatvėje laikė nepririštą šunį ir tuo pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T11-13 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 33.14, 49 punktų reikalavimus).
Bylos medžiaga patvirtina, jog L.G. pareikštas administracinis kaltinimas iš esmės yra grindžiamas tik liudytojų E.V., G.P., P.P., A.B., A.G., J.G. bei nukentėjusiosios A.G. parodymais bei rašytiniais paaiškinimais (b.l. 30, 32 – 33, 34, 47, 90 – 93).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog įgaliota institucija ar pareigūnas, skiriantis administracinę nuobaudą, privalo išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinti byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu turi būti pašalintos bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo.
Įvertinus liudytojų parodymų, kuriais buvo remiamasi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, turinį, matyti, jog jie yra dvejopo pobūdžio: liudytojų G.P., P.P., A.B. ir E.V. parodymai yra laikytini kaltinančiais, o liudytojų A.G. bei J.G. parodymai – teisinančiais. Nagrinėjamu atveju, byloje yra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog dalis kaltinančių liudytojų parodymų (G.P., P.P. parodymai) yra vertintini kritiškai, nes tarp šiuos parodymus davusių liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vyksta asmeninio pobūdžio konfliktai dėl žemės sklypų ribų ir kitų klausimų (b. l. 108 – 110). Tuo tarpu kiti kaltinančius parodymus davę liudytojai patvirtino, jog patys visų įvykio aplinkybių nematė ir negali jų apibūdinti. Liudytojas A.B. paaiškino, kad „administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L.G. šuo užpuolė nukentėjusią A.G., o kaip ten viskas vyko nemačiau“ (b. l. 92). Kitas liudytojas E.V. nurodė, jog dėl incidento su L.G. šunimi jam paskambino nukentėjusioji A.G. bei sodininkų bendrijos „Pakrantė“ buhalterė ir tik po to jis atvyko į įvykio vietą, kur administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nerado (b. l. 92). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo vadovautis administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį L.G. kaltinančiais liudytojų parodymais. Akcentuotina, jog kitų L.G. suformuluotą administracinį kaltinimą pagrindžiančių įrodymų byloje nesurinkta. Byloje taip pat nėra ir duomenų, jog L.G. priklausantis šuo 2008 m. balandžio 25 d. būtų padaręs tam tikrą turtinio ar neturtinio pobūdžio žalą nukentėjusiajai A.G. ir dėl šios žalos fakto patvirtinimo ir/ar žalos atlyginimo ji būtų kreipusis į tam įgaliotas institucijas (pareigūnus).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių L.G. pareikštą administracinį kaltinimą, ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį L.G. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta, nenustačius padaryto administracinio pažeidimo sudėties požymių (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L.G. apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį bei Klaipėdos rajono policijos komisariato 2008 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.