Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorėms Jūratei Arošienei ir Daivai Armalienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., gim. (duomenys neskelbtini), Telšių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Norvegijoje įm. „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. J. 2024 m. birželio 26 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pagrobė P. P. priklausantį turtą – motorinį dviratį, 400 Eur vertės.

E. J., apklaustas kaip kaltinamasis, teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad tą vakarą vaikštinėjo(duomenys neskelbtini) mstl., pamatęs motorinį dviratį, sugalvojo juo pasivažinėti, tačiau vėliau dviračio negrąžino. Nuo dviračio nuėmė tam tikras dalis, variklį, kuriuos sudėjo ant kito dviračio. Žalos neatlygino, tačiau sutinka, jog nukentėjusiajam žala buvo padaryta. Su nukentėjusiuoju susitiko policijoje, nukentėjusysis buvo labai piktas, taikytis nenorėjo, sakė, kad turės sumokėti 300-400 Eur žalą. Šiuo metu dirba Norvegijoje, užaugo su tėvu, mama mirė kai jam buvo 8 metai, tėvas augina dar 3 vaikus. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvada, daugiau taip nebedarytų. Nukentėjusiojo atsiprašė.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikų padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiojo parodymai.

Nukentėjusysis P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 26 d. 19.30 val. iki 2024 m. birželio 27 d. 6.30 val. jam priklausantį motorinį dviratį paliko prie savo namo laiptų, jo neprirakinęs. Jam padaryta 400 Eur žala. Dviratis varomas benzinu. Liepos 8 d. vakare pamatė keliu einantį vaikiną, kuris stūmėsi dviratį, kurio paklausė, kas atsitiko. Vaikinas pasakė, kad baigėsi benzinas. Tada atkreipė dėmesį į dviratį ir atpažino savo dviračio detales – kuro baką, nes jis buvo įlenktas ir ant jo buvo du įbrėžimai, sankabos troselį, kurį pats buvo padaręs, grandinę. Detales atpažino, nes pats buvo padaręs ir sujunginėjęs variklį. Dviratis jam grąžintas, pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 9-16, 36-40).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini). Namo kieme stebimi betoniniai laiptai su metaliniais turėklais, prie kurių buvo paliktas stovėti neprirakintas motorinis dviratis (b. l. 14-23).

Nukentėjusysis pareiškė 330 Eur civilinį ieškinį, nes dviračio sutaisymas jam gali kainuoti apie 50 Eur, be to padaryta turtinė žala, nes reikėjo vykti į policiją apklausai, ir samdė žmogų su automobiliu, kuriam sumokėjo 80 Eur. Dar padaryta 200 Eur neturtinė žala, nes neturėdamas dviračio, privalėjo anksčiau keltis ryte, į darbą eiti pėsčiomis, gaišti daug laiko (b. l. 40).

2024 m. liepos 7 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole su fotolentele užfiksuota, kad kaltinamasis E. J. savanoriškai pateikė juodos spalvos motorinį dviratį (44-49).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentele nurodyta, jog kaltinamasis E. J. parodė vietą – daugiabutį namą(duomenys neskelbtini), iš kurios pavogė dviratį, bei vietą – (duomenys neskelbtini), į kurią jį nusivežė ir nuėmė kai kurias dviračio dalis (50-59).

Daiktų apžiūros protokole su fotolentele fiksuojama, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato patalpose apžiūrėtas dviratis, dviratis turi susidėvėjimo požymių, dviračio sėdynė įplyšusi, prie jo pritvirtinti įvairūs aksesuarai (atšvaitai, veidrodėlis, ir kt.), dviratis mėlynos spalvos (b. l 60-67).

Iš 2024 m. rugpjūčio 7 d. Pakvitavimo matyti, kad dviratis, jo motoras, kuro bakas, grandinė grąžinti nukentėjusiajam, kuriuos jis pasižadėjo saugoti iki byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 68-69).

2024 m. liepos 16 d. prokuroro nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-113).

Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 83-84, 85-87).

Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, toliau – ir BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis E. J. pagrobė nukentėjusiajam P. P. priklausantį turtą – motorinį dviratį, kurio vertė 400 eurų. Tokią išvadą teismui leidžia daryti kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo parodymai, aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai. Prieštaravimų tarp kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo parodymų bei rašytinių įrodymų nenustatyta, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pilnai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Kaltinamojo E. J. veika pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kvalifikuotos tinkamai, nes jis 2024 m. birželio 26 d., tikslaus laiko nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti nepavyko, (duomenys neskelbtini), pagrobė P. P. priklausantį turtą – motorinį dviratį, 400 Eur vertės, nes pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydžio (150 Eur) sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio (500 Eur) sumos, taip padarydamas baudžiamąjį nusižengimą.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika nelaikytina visuotinai pavojinga, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, t. y. nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas labai jauno amžiaus, norėdamas pasivažinėti, tačiau vėliau jis sugalvojo motorą ir kt. detales prisidėti prie savo dviračio. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, nurodė, jog nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau žalos neatlygino. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, o šiuo metu dirba ir turi galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Be to, kaltinamasis nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir daugiau nenusikals. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę – dirba, sutinka atlyginti žalą, neteistas, baustas administracine tvarka, individualizuodamas bausmę, pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus jam viešuosius darbus, kuriuos kaltinamasis sutinka atlikti (BK 46 straipsnis).

Teismas daro išvadą, kad parinkus nuteistajam bausmės rūšį – viešuosius darbus – bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytas aplinkybes, o byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. liepos 16 d. nutarimu kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, paliekant leidimą dirbti užsienio valstybėje iki 2025 m. gegužės 31 d. (BPK 139 straipsnis).

IV. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nukentėjusysis P. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 330 Eur civilinį ieškinį, nurodydamas, jog dviračio sutaisymas jam gali kainuoti apie 50 Eur, be to padaryta turtinė žala, nes reikėjo vykti į policiją apklausai, ir samdė žmogų su automobiliu, kuriam sumokėjo 80 Eur. Dar padaryta 200 Eur neturtinė žala, nes neturėdamas dviračio, privalėjo anksčiau keltis ryte, į darbą eiti pėsčiomis, gaišti daug laiko (b. l. 40).

Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas sumas, tačiau teismas pripažįsta, kad 50 Eur suma už dviračio sutaisymą yra reali, todėl priteistina. Nukentėjusysis nurodė, kad sumokėjo 80 Eur samdytam žmogui su automobiliu už vykimą į policiją apklausai, tačiau ši suma nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismo žiniomis, susisiekimas Varniai-Telšiai-Varniai visuomeninio transporto priemonėmis yra labai geras, todėl nesant 80 Eur sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų, civilinis ieškinys šioje dalyje netenkinamas. Duomenų, pagrindžiančių 200 Eur neturtinę žalą nukentėjusysis taip pat nepateikė, nenurodė, darbovietės, į kurią, kaip paaiškino, per dieną jam tenka vykti po 2-3 kartus, todėl pilnai tenkinti civilinį ieškinį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Teismas sutinka, jog po dviračio vagystės nukentėjusysis patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau nesant jų pagrindimo, sprendžia, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiat jam 100 Eur (BPK 109 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviratis, jo motoras, kuro bakas, grandinė grąžintini nukentėjusiajam nuolatiniam naudojimui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir nubausti viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. liepos 16 d. nutarimu kaltinamajam E. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, paliekant leidimą dirbti užsienio valstybėje iki 2025 m. gegužės 31 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Nukentėjusiojo P. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. J. priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviratį, jo motorą, kuro baką, grandinę grąžinti nukentėjusiajam P. P. nuolatiniam naudojimui.

– darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

– jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

– jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.