- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- II-406-827/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11576-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z.
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Advokatai
- Egidijus Balčiūnas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Skirmantei Česnauskienei, Aldonai Daudaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. Š. ir jo atstovui advokatui Egidijui Balčiūnui, suinteresuotam asmeniui R. Z., suinteresuoto asmens UAB „N.atstovui G. S., ekspertui Valentinui Mitunevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Egidijaus Balčiūno (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 10N-68033072-16 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. Rugpjūčio 4 d nutarimu Nr. 10N-68033072-16 A. Š. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirta 45 eurų bauda už tai, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 12.54 val., Vilniaus raj. sav., Bendorėlių kaime, Senajame Ukmergės kelyje, vairuodamas krovininį automobilį DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Wielton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iškrovęs birų krovinį neįsitikino, kad jis pilnai išpiltas (neišvalė puspriekabės) ir toliau važiuojant biraus krovinio likučiai iškrito iš puspriekabės ir apgadino iš paskos važiuojančios transporto priemonės „Mercedes Benz GL 320" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. Z., priekinį stiklą. tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 208.5 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (b.l. 21).
Šalies argumentai
A. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, kadangi nutarime minimo pažeidimo jis nepadarė ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-03 nutartis byloje Nr. N261-908/2012). Pareiškėjas savo argumentus grindžia byloje pateikta 2016 m. rugpjūčio 11 d. eksperto V.Mitunevičiaus išvada MV 2016-49, kad techniniu požiūriu A. Š. vairuojamos transporto priemonės DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Wielton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo apgadinti automobilio „Mercedes Benz GL 320" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo. Todėl sutinkamai su pateikta eksperto išvada, pareiškėjas KET 9, 208,5 punktų pažeidimo nepadarė bei negalėjo ir nesukėlė ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių, nulėmusių kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (b.l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. Š. skundą nutarimą priėmusi institucija nurodo, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį A. Š. patrauktas teisėtai ir teisingai, prašo skundo netenkinti, o nutarimą Nr. 10N-68033072-16 palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, veika, kuomet jis 2016-08-02 d. apie 12.54 val. Vilniaus raj., Bendorių k., Senajame Ukmergė plente vairuodamas krovininį automobilį AGF FT 95XF.430 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe WIELTON, valst. m. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 208.5 punkto reikalavimą, jis, vairuodamas automobilį su puspriekabe išsikrovęs birų krovinį neįsitikino, kad jis pilnai išpiltas (neišvalė priekabės) ir toliau važiuojant biraus krovinio likučiai iškrito iš puspriekabės ir apgadino iš paskos važiuojančią transporto priemonę MB, valst nr. (duomenys neskelbtini), įrodyta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir argumentais, bei papildomai nurodė, kad tikrai negalėjo taip atsitikti, kad iš puspriekabės iškristų kažkoks akmuo, nes kiekvieną kartą išpylus vežamas medžiagas, išvalo puspriekabę. Taip pat nurodė, kad neišvalius puspriekabės – neužsidarytų kabliai ir bortai. Minėtą dieną jis vežė skaldos mišinį ir smėlį iš Riešės gamyklos į Zujūnus, išsikrovė ir tuščias važiavo atgal, t.y. tuo metu, kuomet jis kaltinamas tuo, kad iš automobilio iškrito akmenukas, jis važiavo tuščias. Grįžtant į gamyklą, per šoninį veidrodėlį matė, kad už jo važiuoja kažkoks automobilis, kuris įvažiavo ir į gamyklos teritoriją. Važiuojant link gamyklos paskui jį važiavęs automobilis nebandė nei aplenkti, nei rodė kokius nors signalus šviesomis. Grįžęs į gamyklą, jis krautis link nuvažiavo pakrovėjo, kur jam įkrovė porą kaušų mišinio, jis užsidėjo tentą ir privažiavo prie svarstyklių, ir tuo metu privažiavo automobilis, kuris važiavo paskui jį. Iš minėto automobilio išlipęs asmuo nuėjo pas krovėjo, jie bendravo, vėliau priėjo prie jo ir pradėjo kaltinti, kad jis išdaužė jo automobilio stiklą. Pareiškėjas jam paaiškino, kad iš puspriekabės negalėjo niekas, joks akmuo iškristi, nes važiavo tuščias. Tada minėto automobilio vairuotojas pasakė, kad kvies pareigūnus, todėl jis su kroviniu atsistojęs šone laukė jų. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad kai jis pamatė per veidrodėlį iš paskos važiuojantį automobilį, jis jau buvo Zujūnuose išsikrovęs skaldos ir smėlio mišinį ir važiavo į Riešės gamyklą pasikraut, ir paskui jį važiuojantį automobilį jis pastebėjo beveik nuvažiavus kilometrą nuo tos vietos, kur teigiama, kad iš jo transporto priemonės iškrito akmuo. Nurodė, kad išpilant krovinį, atsidaro kabliai ir atsidaro galinis bortas. Visi vairuotojai instruktuoti, kad išsikrovus būtinai reikia išsivalyti mašiną, nes kitaip bortas neužsidarys, ir šiuo atveju, išsikrovus krovinį, jis su kastuvu išsivalė mašiną, todėl joje negalėjo likti smėlio ar pan. Taip pat nurodė, kad Zujūnuose važiavo apie 5 km žvyrkeliu, kelias duobėtas, ir ten važiuojant tikrai viskas būtų nubyrėję. Teigia, kad automobilio priekaba važiuojant link gamyklos buvo išvalyta, tačiau aplink vyksta statybos, galėjo akmenukas įstrigti ratų protektoriuose, o pravažiavus kalnelį, ratai prasisuko ir akmenukai galėjo išskrieti (b.l. 45-46).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas suinteresuotas asmuo R. Z. paaiškino, jog gyvena prie kelio ir važiavo iš namų link Riešės. Praleido sunkvežimį ir jam pravažiavus, važiavo paskui jį. Sunkvežimis važiuodamas „prašoko“ pro „gulintį policininką“, ir tada iš jo ėmė kristi smėlis, žvyras, ir į jo automobilio stiklą trenkėsi akmenukas. Jis bandė aplenkti sunkvežimį, tačiau dėl priešpriešai važiuojančių automobilių, aplenkti negalėjo. Paskambino telefonu 112 ir pranešė, kas atsitiko, koks sunkvežimis, ir nuvažiavo paskui sunkvežimį į teritoriją, kur kraunasi sunkvežimiai. Atvažiavę pareigūnai matė, kad ant sunkvežimio galinio borto yra gal 1 cm sluoksnis likusio mišinio, viskas buvo prilipę. Policijos pareigūnai užfiksavo įvykį, taip pat teritorijoje užfiksavo, kad bortas neuždaromas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, kad jie krovinį sunkvežimyje uždenginėja tentu, neteisingi, nes jis šalia gyvena ir dažnai mato kaip tokie automobiliai važinėja, o pareiškėjas bortą uždengė prie pat atvažiuojant pareigūnams. Patikslino, kad iš sunkvežimio objektai pradėjo kristi, kai jis prašoko pro greičio ribojimo kalnelį, nes ten mašinos laksto 60-80 km/h greičiu. Jis tiksliai nematė iš kurios vietos viskas pradėjo kristi, tačiau po įvykio automobilį nuvežus į servisą „Silberauto“, paaiškėjo, kad ne tik stiklas buvo įskilęs, tačiau ir ant kapoto buvo apgadinimai, nuskelti dažai, kas būna nuo žvyro. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kai iš sunkvežimio pradėjo kristi likučiai, koks buvo sunkvežimio greitis nurodyti negali, o jis (t.y. Z.) važiavo gal 30-40 km/h greičiu, nes buvo ką tik išsukęs iš šalutinio kelio, o iki greičio ribojimo kalnelio yra apie 200 metrų atstumas, ir greitis toje vietoje ribojamas (50 km/h). Po įvykio jo automobiliui pakeistas stiklas, nudažytas kapotas, automobilis draustas Kasko draudimu. negali tiksliai nurodyti koks buvo atstumas tarp jo vairuojamo automobilio ir priekyje jo važiavusio sunkvežimio su puspriekabe, tačiau atstumas buvo didesnis nei 5 metrai, o kai iš sunkvežimio pradėjo viskas byrėti atstumas buvo gal 15-20 metrų. Kai jis nusekė paskui sunkvežimį į gamyklos teritoriją, sunkvežimį iš kart pakrovė ir jis nuvažiavo link svarstyklių, jis jau buvo pakrautas, ir jo nuomone, sluoksnis mišinio (smėlio ir akmenukų), buvęs ant borto, buvo ne po paskutinio krovimo, nes jie buvo prilipę ir matėsi, kad automobilis senai buvo plautas. Nurodė, kad ant sunkvežimio priekabos yra tokia dalis, kurioje gali kažkas užsilikti ir tai buvo užfiksuota nuotraukose. Negali nurodyti, kuriuo momentu atsirado stikle įskilimas ar prieš greičio ribojimo kalniuką ar jį pravažiavus. Atidarius jo automobilio kapotą, matėsi smėlis. Su skundu nesutinka ir jo nuomone, sunkvežimio vairuotojas turi būti nubaustas (b.l. 46-47).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas suinteresuoto asmens atstovas G. S. parodė, kad yra UAB „N.“, t.y. įmonės, kurios mašina padarė žalą, savininkas. Parodė, kad jam paskambino vairuotojas A. Š., papasakojo, kas nutiko, todėl jis vyko į vietą. Prieš važiuojant jis taip pat paskambino į įmonę, kuri jų bendrovei keičia stiklus, ir jam buvo paaiškinta, kad jei buvo toks įvykis, ant apgadinto automobilio valytuvo turi būti šukės. Tačiau apžiūrėjus automobilį, kurio stiklas buvo įskilęs, ant valytuvų nerado jokių šukių, o automobilio vairuotojas M. Z. paaiškino, kad buvo tiek daug smėlio ir akmenų, kad suveikė automatiniai automobilio valytuvai. Tačiau serviso „Silberauto“ darbuotojai telefonu paaiškino, kad valytuvai automatiškai veikia tik nuo drėgmės, o ne nuo smėlio ar akmenų. Taip pat nurodė, kad apžiūrint bendrovės automobilį, pareigūnai jau buvo atvykę, automobilis buvo švarus, jokio smėlio nebuvo (b.l. 48).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. J. parodė, kad tiksliai adreso nepamena, tačiau vyko pagal iškvietimą, apžiūrėjo įvykio vietą, sudarė eismo įvykio vietos schemą. Toje vietoje vyksta statybos, pastoviai važinėja sunkvežimiai, todėl ant kelio visko mėtosi. Šiuo metu tiksliai negali nurodyti, ar įvykio vietoje buvo kokių nors duženų, įvykio vietoje yra greičio mažinimo kalnelis, pėsčiųjų perėja. Pareigūnams atvykus, tiek lengvojo automobilio, tiek sunkvežimio vairuotojas buvo gamyklos teritorijoje. Lengvojo automobilio stiklas buvo šiek tiek įtrūkęs. Krovininio automobilio ratų protektoriuose buvo įstrigę akmenukų. Visos aplinkybės nurodytos tarnybiniame pranešime. Nurodė, kad ant nukentėjusiojo automobilio purvo, ar krovinio likučių nebuvo, jis buvo tik apdulkėjęs, nes gamyklos teritorijoje daug dulkių. Kadangi abu automobiliai buvo išvažiavę iš įvykio vietos, todėl negali nurodyti iš kur atsirado stiklo įdauža. Galėjo nuskristi žvyro ar akmenukas, o jei akmenukas stukteli į stiklą, gali atsirasti įtrūkimas, tai priklauso nuo įvairių priežasčių, nuo stiklo konfigūracijos, akmenuko dydžio ir pan., o koks šiuo atveju buvo akmenukas - nežino. Nematydamas pateis eismo įvykio, negali nurodyti kokiu atstumu automobiliai vienas nuo kito važiavo, ką galėjo tą nurodė eismo įvykio schemoje, vairuotojai nurodė įvykio vietą. Kadangi toje vietoje yra greičio ribojimo kalnelis, nemano, kad automobilio greitis galėtų siekti 100 km/h, to nustatyti nebuvo įmanoma. Stiklo įdaužimas buvo centrinėje stiklo dalyje iš apačios į viršų, įtrūkimas buvo apžiūrėtas išoriškai. Nėra ekspertas ir neturi specialių žinių dėl akmenukų judėjimą. Nukentėjusysis aiškino, kad pravažiavus greitį ribojantį kalnelį, kažkas iškrito iš automobilio puspriekabės ir atsitrenkė į jo automobilio stiklą. Įvykio vietoje rado nedidelių akmenukų, tačiau ar tai tie akmenukai atsitrenkė ir įskėlė stiklą, neįmanoma nustatyti. ATP protokolas buvo surašytas dėl to, kad vairuotojas važiavo sunkvežimiu su priekaba, neįsitikinęs, kad išvalyta automobilio priekaba ir nekelia grėsmės kitiems transporto dalyviams. Kai apžiūrinėjo priekabą, ji buvo uždengta, tačiau nežino ar joje buvo krovinys. Taip pat nurodė, kad tarp priekabos galinių vartų ir likusios jos dalies rado akmenukų.
Teismo posėdžio metu ekspertas Valentinas Mitunevičius nurodė, kad atlikdamas ekspertinį tyrimą, rėmėsi tiek savo, kaip transporto eksperto trasologo žiniomis ir darbo nuo 1993 metų patirtimi eismo įvykių tyrimo srityje, tiek moksliniu darbu apie krentančių akmenukų problematiką. Tyrimo metu rėmėsi surinkta medžiaga ir savo išvadoje nurodė visus galimus atvejus. Taip pat nurodė, tachogramos pagalba nustatyta, kad sunkvežimio greitis prie greitį ribojančio kalnelio buvo iki 40 km/h. Pagal visus skaičiavimus, tam, kad nuo krovininio automobilio (3 metrų aukščio borto) viršaus pagal trajektoriją kristų akmenukas ir pataikytų į iš paskui važiuojančio automobilio stiklą, minėtas automobilio priekis turėjo būto palindęs po krovininiu automobiliu. Jei akmenukai kristų nuo krovininės platformos, jie kristų ant gale važiuojančio automobilio dangčio ir nepakaktų esamo greičio, kad atsirastų toks įskilimas, turėtų būti greičių skirtumas. Greitį ribojantis kalniukas nuožulnus, jokių vibracijų, svyravimų nesimato. Pagal pateiktus paskaičiavimus, akmenukas galėjo nukristi nuo 2,8 metrų aukščio platformos arba nuo 1,4 metro aukščio krovininės platformos, ir tada galėtų stiklo skilimas atsirasti, jei automobilis „Mercedes“ važiuotų už krovininės transporto priemonės labai arti. Pagal pateiktas aplinkybes, įvykio metu abu automobiliai važiavo labai nedidele nuokalne, akmenukas galėjo kiek pajudėti į priekį. Tačiau kaip nurodo nukentėjusysis, kad jis važiavo 20 metrų atstumu nuo krovininio automobilio, tai šis atstumas per didelis, kad akmenukas nuo borto ar krovininės platformos pataikytų ant variklio gaubto, atsižvelgiant į tai, kad greitis buvo iki 40 km/h.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais, prašė remiantis eksperto išvada, ir byla A. Š. atžvilgiu nutraukti.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (ATPK 300 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 2 d. BPC buvo registruotas skambutis telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) dėl įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonės MB GL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimis, kurio puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 63, 66). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyr. patrulės Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. dirbant kartu su vyr. patruliu A. J. apie 12.54 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus raj. sav., Bendorių k., iš krovininio automobilio puspriekabės Wielton, v/n (duomenys neskelbtini) iškrito akmenukas ir apgadino automobilio Mersedec-Benz ,v/n. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, šiuo metu visi laukia Riešės asfalto gamykloje. Pareigūnams atvykus j Riešės asfalto gamyklą kreipėsi automobilio Mercedes- benz vairuotojas R. Z., kuris paaiškino, kad išvažiavo iš namų Bendorių k., Samanynės g. 44 ir pasuko į Senąjį Ukmergės kelią, pavažiavo apie 70 metrus, pravažiavo greitį ribojantį kalnelį, staiga iš priekyje važiuojančio sunkvežimio puspriekabės pasipylė dulkės ir maži akmenukai ir apgadino priekinį stiklą. Vairuotojas pranešė apie įvykį policijai ir važiavo iš paskos minėto sunkvežimio, kadangi negalėjo sustabdyti įvykio vietoje. Sunkvežimio DAF FT 95XF430 su puspriekabe Wiellon v/n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š. paaiškino, kad važiavo Senuoju Ukmergės keliu link asfalto gamyklos, tuo metu važiavo be krovinio. Matė kaip iš paskos jo važiuoja juodos spalvos automobilis, bet paties apgadinimo fakto nematė, ir ar galėjo apgadinti minėtą automobilį negalėjo pasakyti. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo (b.l. 26). Byloje pateikta eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta transporto priemonės apgadinimo vieta -Bendorėliai, senasis Ukmergės kelias – Samanynės gatvė, kelio išmatavimai, greičio ribojimo kalnelis, taip pat nurodyti automobiliui Mersedec-Benz GL, valst. Nr. v/n. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai – priekinis stiklas (b.l. 27,28). Automobilio Mersedec-Benz GL, valst. Nr. v/n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai fiksuoti fotonuotraukose (b.l. 36,37,62). UAB „Silberauto“ pateiktas duomenis, automobiliui Mersedec-Benz GL, valst. Nr. v/n. (duomenys neskelbtini) dėl variklio dangčio ir priekinio stiklo apgadinimo atliktas remontas 1056,45 eurų sumai (b.l 70-80).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. Š. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir skundu prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis teisės pažeidimo nepadarė. A. Š. kaltinamas padaręs Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taip pat jam inkriminuojamas KET 208.5 punkto pažeidimas, kuriame numatyta, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus - pritvirtintas ir uždengtas taip, kad: nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis važiavo į gamyklą išsikrovęs, sunkvežimis buvo išvalytas ir jame jokių birių krovinio likučių nebuvo. Jo sunkvežimio greitis nukentėjusiojo nurodytoje vietoje buvo apie 40 km/h. Taip pat nurodė kad ratų protektoriuose buvo rasta įstrigusių akmenukų, kurie važiuojant greitų ribojančiu kalniuku, galėjo išsprūsti iš ratų. Sutinkamai su byloje pateikta eksperto išvada, tam, kad akmenukas nuo borto ar platformos nukristų ant paskui važiuojančio automobilio, turėjo važiuoti labai arti, praktiškai palįsti po krovininiu automobiliu, važiuojant didesniu atstumu, nuo galimo akmenuko nukritimo stiklas nebūtų įtrūkęs dėl nedidelio automobilio greičio. Nukentėjusysis nurodė, kad jo automobilis už sunkvežimio važiavo daugiau nei 5 metrų atstumu, bei kad jo greitis neviršijo 40 km/h. Vertinant į bylą pateiktą ekspertizės aktą, pažymėtina, kad jame išvada formuluojama skaičiuojant, jog akmuo iškrito iš mašinos nuo kėbulo viršaus, pagal nukentėjusiojo paaiškinimus, važiuojant iš paskos iš automobilio kaip lietus pasipylė smėlis, nukentėjęs negalėjo tiksliai įvardinti, ar tas smėlis pasipylė iš viršaus kėbulo, ar nuo kėbulo atbrailos, kuri yra ties užsidarymu kėbulo apačioje, ar iš po ratų. Bet kokios sąlygos, kurios yra skirtingos negu jas vertino ekspertas savo ekspertizės akte, keičia skaičiavimų rezultatą – t. y. greitis, vėjas, akmenuko dydis, vieta, iš kurio jis iškrito, todėl ekspertizės išvados vertinamos tik kaip labiau teorinės, nei pritaikytos šiam konkrečiam atvejui.
Byloje nėra duomenų, koks objektas įtakojo nukentėjusiojo automobilio stiklo įtrūkimą, taip nėra duomenų, kokioje tiksliai vietoje bei iš kur tas objektas nukrito ar atsirado. Kaip matyti iš bylos duomenų, akmenukas galėjo tiek iškristi iš kėbulo, tiek išsprūsti iš ratų protektoriaus. Šių aplinkybių neįmanoma nustatyti. Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vertina, jog asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neigiant savo kaltę, abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, yra traktuojamos asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, naudai ir laikytina, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais administracinėje byloje neįrodyta A. Š. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje straipsnyje sudėties. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla A. Š. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu,-
nutaria:
tenkinti A. Š. skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 10N-68033072-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. Š. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje straipsnyje sudėties.
Ši nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.