- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- ATP-483-135/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01479-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-08-10 nutarimu A. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, padarymą skyrė 20 parų administracinį areštą be transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teisėmis priklauso A. B., konfiskavimo.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau Institucija) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-10 nutarimą ir priimti naują nutarimą, t. y. skirti LR ATPK 130² str. sankcijoje numatytą administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė LR ATPK normas, nes byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, todėl turėjo skirti administracinę nuobaudą, numatytą LR ATPK 130² str. sankcijoje. Pažymi, jog LR ATPK 30¹ str. 2 d. numatyta, jog asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., negali būti paskirta mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Pažymi, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, A. M. sąmoningai pažeidė LR ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus. Darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu) ir tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. Nurodo, kad LR ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas, ir tai prilygintina daikto faktiniam žuvimui, o asmuo gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Nurodo, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Pabrėžia, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų, ir įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, bei pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu A. M. pripažintas kaltu dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo. Ginčo dėl pažeidimų padarymo nėra, o apeliaciniu skundu prašoma taikyti automobilio, kurio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą veikai, priešingai teisei, konfiskavimą.
ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma administracinė nuobauda. Kita vertus, 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“ ir kad, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, jog teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos, nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.
Įvertinęs tai, aukštesnysis teismas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nepagrįstai nustatė išskirtinę situaciją, leidžiančią netaikyti teisės pažeidimo priemonės – automobilio, kurio savininkas nesusijęs su pažeidimu, konfiskavimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, konfiskuotas automobilis nuosavybės teisėmis priklauso A. B. (18, 23 b. l.). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų matyti, jog A. B. prašymu A. M. sutiko A. B. pavežti iki parduotuvės, apie tai, kad jam atimta teisė vairuoti A. B. nesakė, teisme tvirtino, jog buvo iš vakaro gėręs alaus ir degtinės, o vežė kitos dienos vakare, todėl girtas nesijautė ir sutiko pavežti (26 b. l.). A. B. teisme parodė, kad sodo kaimyno A. M. paprašė pavežti jį iki maisto produktų parduotuvės nusipirkti maisto, pats nevažiavo, nes buvo namie palikęs savo vairuotojo pažymėjimą, nežinojo, jog kaimynas buvo neblaivus, alkoholio kvapas nuo jo nesklido, taip pat nežinojo, jog kaimynui yra atimta teisė vairuoti, o pats A. M. apie tai nesakė, jis net nepagalvojo, kad asmuo, neturintis teisės vairuoti, gali sutikti pavežti (27 b. l.).
Savo sprendimą nekonfiskuoti A. B. priklausančio automobilio ir taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas pirmosios instancijos teismas, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pagrįstai motyvavo nustatytomis išskirtinėmis aplinkybėmis – A. B. sunkia sveikata ir būtinybe turėti automobilį vykimui į gydymo įstaigas, šeimine (gyvena vienas) bei finansine (pajamos tik iš gaunamos pensijos ir automobilis buvo dovanotas sūnaus) padėtimis, garbingu amžiumi (gim. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu, jog byloje buvo nustatytos išskirtinės ir netipinės aplinkybės, kurios leidžia teigti, jog paskirta nuobauda su transporto priemonės konfiskavimu būtų aiškiai per griežta ir neteisinga. Taip pat, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galima spręsti, jog konfiskuoto automobilio savininkas nėra atsakingas už jam priklausančio daikto panaudojimą administracinio teisės pažeidimui padaryti, todėl siekiant apginti jo teisėtus interesus, vadovaujantis aptarta Konstitucinio Teismo doktrina, teisingumo, protingumo kriterijais bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, susiklosčiusia teismų praktika (LVAT administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, Nr. N575-7068/2010, Nr. N575-3213/2010) darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nekonfiskuoti A. B. priklausančią transporto priemonę nutarė teisėtai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.