- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-159-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12164-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pran.), Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- P. T.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo P. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, 65 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir galutine subendrinta bausme P. T. nustatytas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams ir bauda 188, 25 Eur, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutine bausme P. T. nustatytas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir bauda 188, 25 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai 25 euro centai). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros. Konfiskuoti valstybės nuosavybėn 55 Eur, kurie saugojami Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariate. Iš P. T. nuspręsta išieškoti 23,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. T. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 27 d., apie 20.38 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, tiesiogiai davė 55 eurų kyšį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyriausiajam patruliui V. V. ir vyriausiajam patruliui Ž. G., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų veikimo vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad valstybės tarnautojai nefiksuotų jo padaryto pažeidimo - transporto priemonės – automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavimo būnant neblaiviam (1,55 promilių girtumas,) ir neturint teisės vairuoti, kai tokia teisė yra atimta, ir nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės baudos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis bei nepagrįstai jį įvardijo kaip asmenį linkusį nusikalsti dėl ko paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pripažinti jį recidyvistu nebuvo jokio pagrindo, nes ankstesniu Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2009-09-03 paskirtos baudos negalėjo susimokėti dėl objektyvių priežasčių - niekur nedirbo ir negaudavo jokių pajamų. Apelianto nuomone, paskirtoji bausmė apribos jo galimybes tęsti darbinę veiklą ir susimokėti paskirtas baudas, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai P. T. pripažino kaltu dėl policijos pareigūnų papirkimo bei nuteisė jį pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Tačiau apylinkės teismas padarydamas išvadą, kad P. T. pagal BK 27 straipsnio 1 dalį laikomas recidyvistu, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).
Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta ir prašo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir stadiją – nusikalstama veika yra baigta, kaltės formą – veika padaryta tyčia, į padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą – siekį, kad policijos pareigūnai nefiksuotų P. T. padarytų administracinių teisės pažeidimų - automobilio vairavimo esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgė ir į kitus P. T. bausmės individualizavimui reikšmingus byloje surinktus duomenis, t.y. kad pirmiau buvo teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-03 baudžiamasis įsakymas), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, darbo biržoje buvo neregistruotas, nesimokė, charakterizuojamas patenkinamai, psichoterapijos ir psichoanalizės centre neregistruotas, tačiau nuolat sistemingai pažeidinėja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas susijusias su transporto priemonių vairavimu neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam ir padarė pagrįstą išvadą, kad pirmiau aptartos aplinkybės rodo susiformavusias P. T. antivisuomenines nuostatas ir nepakankamą norą laikytis teisės aktų reikalavimų.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismo, P. T. už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė (laisvės atėmimas 9 mėnesiams) yra artima šio straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. T. už nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje paskirta bausmė ir galutinė su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta bausmė pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir ją sumažinus vienu trečdaliu, nėra per griežta. Mažinti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, šiuo atveju reikšmingos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas P. T. nepagrįstai pagal BK 27 straipsnio 1 dalį laikė recidyvistu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. T. bausmę, atsižvelgė ir į aplinkybę, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, o tai pagal BK 27 straipsnio 1 dalį leido nuteistąjį laikyti recidyvistu. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
BK 27 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš bylos duomenų P. T. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 5 MGL dydžio (650 Lt) bauda.
BK 227 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2011-07-05, T. nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu, padarymo metu, t.y. 2009-08-18, numatė atsakomybę už baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad P. T. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ne dėl nusikaltimo, kaip nurodė skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, klaidingai įvardydamas ir pačią veiką – BK 227 straipsnio 2 dalį, o dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 97 straipsnio nuostatas asmenys, nuteisti už baudžiamojo nusižengimo padarymą, nelaikomi turinčiais teistumą. Minėtos nusikalstamos veikos negali sudaryti nusikaltimų recidyvo ir P. T. negali būti pripažintas recidyvistu, todėl ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis keistina ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamas teiginys, kad nuteistasis P. T., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikomas recidyvistu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio minėtą aplinkybę, apeliantui nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Tačiau, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybės teigiamus pokyčius, kuriais jis grindžia savo apeliacinį skundą, laikytina, kad nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę nėra būtina, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).
Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai P. T. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti reikšmę turi P. T. dedamos pastangos, t.y. tai, kad jis sumokėjo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-03 teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą baudą (b.l. 90, 97), nuo 2015-03-16 ėmė vykdyti individualią veiklą gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos srityje (b.l. 91), ketina toliau dirbti ir deda visas pastangas, kad galėtų sumokėti paskirtas baudas, kas rodo, kad jo gyvenimiškos nuostatos keičiasi teigiama linkme. Vertinant P. T. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad anksčiau nors ir buvo teisiamas už analogišką veiką Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-03 baudžiamuoju įsakymu, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodytą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė, praėjus daugiau nei ketveriems metams, t.y. 2015-02-27. Teismas neturi duomenų apie vėlesniu laikotarpiu galimai P. T. įvykdytas nusikalstamas veikas, kas iš esmės patvirtina jo ryžtą pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Byloje esantys duomenys apie veikos pavojingumą (tyčinis, baigtas apysunkis nusikaltimas), nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo - pasiryžęs nebenusikalsti, įsidarbino, dėl ankstesnės nusikalstamos veikos paskirtą baudą susimokėjo, priklausomybių ligų ar psichikos sveikatos centre neregistruotas, už administracinius teisės pažeidimus paskirtą arešto nuobaudą atlikinėja poilsio dienomis, o likusiomis – dirba statybose ir kt. rodo, kad P. T. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų leidžia manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti P. T. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos ir BK 64¹ straipsnio pagrindu vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės 6 mėnesiams vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant P. T. BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Atskirai pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio priėmimo metu P. T. 2009-09-03 baudžiamuoju įsakymu paskirtosios bausmės – baudos - nebuvo įvykdęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Apeliantas minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą 650 Lt (188,25 eurų) dydžio sumokėjo tik teikdamas apeliacinį skundą (b. l. 90) bei prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį (b. l. 97), todėl pripažinti, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių bendrinimo yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo P. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį, kad P. T. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi laikomas recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 ir 10 punktais, P. T. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant P. T. šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.