- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-101/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Rūta Mickevičienė, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- N. S.
- Nukentėjusysis
- A. S., S. S.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų. Remiantis BK 63 str. ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, kuri N. S. paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė N. S. paskirta laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, ją atliekant pataisos namuose.
Patenkintas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys ir priteista jam iš N. S. 7104,69 litai turtinei žalai ir 300000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų, o būtent: jis 2006 m. balandžio 28 d. apie 22 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką bei panaudojęs fizinį smurtą be jokios priežasties – tyčia peiliu dūrė P. S. į tarpumenčių sritį nuo ko jis parkrito, tuo padarydamas pastarajam nubrozdinimą pasmakrėje, durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą nugaroje su dešiniojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi kraujo įkvėpimu, gausiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, nuo ko įvyko P. S. mirtis. Šiais veiksmais N. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
N. S. nurodo, kad teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas teigia, kad teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 p. nurodytų reikalavimų, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. N. S. teigia, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi liudytojų parodymais, kurie betarpiškai įvykio nematė, jų parodymai yra labiau samprotavimai ir pamąstymai, todėl iš šių parodymų spręsti kaip klostėsi įvykiai negalima.
Be to, N. S. nurodo, kad teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių liudytojams iškvieti, tuo pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 str. 7 d. įtvirtintą jo teisę pačiam apklausti liudytojus. O būtent, teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių iškvieti liudytojus A. K. , K. Č. ir E. D. į teismo posėdį, apsiribojo jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Be to, N. S. teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 28 str., kuriame įtvirtinta teisė į būtinąją gintį. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad jo veiksmuose nėra būtinosios ginties požymių, kadangi nėra objektyvių įrodymų apie tikrąsias įvykio aplinkybes. N. S. teigia, kad įvykio dieną jis buvo staiga užkluptas keleto vaikinų su peiliais ir, nežinodamas ko gali iš jų tikėtis, pajuto realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Bijodamas, kad jį sužalos, pasinaudojęs momentu, sugriebė vaikinui už dešinės rankos savo dešine ranka, o kaire ranka ištraukė peilį. Kai tik atėmė peilį, dešine ranka smogė vienam vaikinui į nugaros sritį, nes šis tuo metu buvo pasisukęs šonu į nuteistąjį. Peilį pasiliko, nes galvojo, kad jis dar gali būti reikalingas gynybai.
Be to, N. S. teigia, kad nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.5 p. reikalavimų. Apeliantas teigia, kad teismas tik konstatavo, jog įrodyta, bet neįrodė, kad jis padarė ne kitą, o baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką. N. S. nurodo, kad nusikaltimo sudėtį sudaro baudžiamajame įstatyme objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Šie požymiai yra būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikaltimu, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau jei nėra bent vieno iš šių požymių – nėra ir nusikaltimo sudėties. Apeliantas teigia, kad nėra nė vieno įrodymo, jog jis veikė tyčia, iš chuliganiškų paskatų norėjo nužudyti. Teismas nenustatė kas tą konfliktą inicijavo, neištyrė dėl kokių priežasčių jis įvyko. Šios aplinkybės nuosprendyje apžvelgtos bendriausia prasme.
Be to, N. S. teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybę, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nebuvo nustatyta ar ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nukentėjusysis civilinis ieškovas A. S. atsikirtime į nuteistojo N. S. apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir nemažinti nuteistajam N. S. nuosprendžiu paskirtos 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmės, kadangi nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis nesigaili, nukentėjusiųjų neatsiprašė ir savo veiksmais ignoravo teismą bei kitus proceso dalyvius.
Nukentėjusysis civilinis ieškovas nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteistojo N. S. atžvilgiu. Byloje yra įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Į teismo posėdį negalėjo atvykti kai kurie liudytojai, nes jie buvo išvykę į užsienį, todėl Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija pagarsino neatvykusių liudytojų parodymus. Liudytojai prieš duodant parodymus buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Taip pat nukentėjusysis civilinis ieškovas dėl N. S. teiginio apeliaciniame skunde, kad jam buvo atimta teisė apklausti liudytojus pačiam, nurodo, kad nuteistasis teismo posėdžio metu elgėsi įžūliai, ignoruodamas visas padorumo ir moralės normas, apžiūrint daiktinį įrodymą – peilį viešai šaipėsi iš nukentėjusiųjų. Be to, tik grįžęs iš įkalinimo vietos per kelias dienas padarė naują nusikaltimą – sumušė niekuo nekaltas merginas.
Nukentėjusysis civilinis ieškovas nesutinka su N. S. aiškinimu dėl būtinosios ginties, kadangi byloje nėra nustatyta jokių įrodymų, kad kas nors jį puolė su peiliu ar grasino, todėl jo sveikatai ir gyvybei nebuvo jokios realios grėsmės. Be to, nuteistojo aiškinamas užpuolimo mechanizmas neatitinka nuteistojo pasakojimų apie jo veiksmus. Nuteistasis, būdamas daug vyresnio amžiaus, atėjo į mokykloje vykstančius šokius bei pats atsinešė peilį ir iš chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusiojo civilinio ieškovo sūnų. Nukentėjusysis civilinis ieškovas sutinka su tuo, kad teismas pripažino N. S. padarius nusikaltimą numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p., kadangi šiuo atveju nužudymo tikslas buvo kito žmogaus gyvybės atėmimas, o motyvas – chuliganiškos paskatos. Be to, nukentėjusysis civilinis ieškovas nurodo, kad N. S. po nusikaltimo padarymo buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo atliktas skandžio išplovimas, taip pat visi liudytojai matė, kad jis į mokyklą ir prie jos buvo atėjęs girtas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis N. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis A. S. prašė nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė N. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ir paskyrė tinkamą bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo skunde.
Nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija dėl būtinosios ginties buvo patikrinta apygardos teisme bei pagrįstai atmesta. Nuteistasis N. S. nurodo, kad jis įvykio dieną buvo staiga užpultas keleto vaikinų su peiliais ir, nežinodamas ko gali tikėtis, pajuto realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, ko pasėkoje, bijodamas, jog jį gali sužaloti, pasinaudojęs momentu, sugriebė vaikinui už dešinės rankos savo dešine ranka, kaire ranka ištraukė peilį, atėmęs peilį dešine ranka smogė vienam iš vaikinų į nugaros sritį, nes šis tuo metu buvo pasisukęs šonu į nuteistąjį. Po suduoto smūgio pasišalino iš įvykio vietos ir peilį pasiliko sau, nes manė, jog gali būti dar užpultas.
Šios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vakarą buvo kilęs konfliktas tarp R. M. ir A. K. , tačiau į šį konfliktą kiti asmenys nesikišo ir N. S. elgesiui tai negalėjo turėti įtakos. Iš visų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymų matyti, kad su N. S. niekas nekonfliktavo. Taip, liudytoja Dž. T. parodė, kad įvykio metu matė girtą N. S. vaikščiojantį gatve, netoli mokyklos, vėliau liudytoja matė muštynes prie parduotuvės, tačiau jose N. S. nedalyvavo, bet buvo netoliese. Iš liudytojo A. P. parodymų seka, kad jis nuėjęs į įvykio vietą, kur vyko muštynės, matė prie minios stovintį N. S. bei P. S. , kurie į muštynes nesikišo, girdėjo kaip kažkas šaukė, kad N. S. turi peilį ir kad juo mosikuoja. Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio metu buvo diskotekoje, kur matė P. S. ir N. S. , pastarasis turėjo peilį. Po kurio laiko kažkas pasakė, jog lauke vyksta muštynės. Išėjęs į gatvę pamatė gulintį P. S. . Iš liudytojo M. A. parodymų seka, kad jis kartu su nukentėjusiuoju įvykio vakarą buvo diskotekoje. Salėje matė ir N. S. , bet jį iš salės išvijo apsaugos darbuotojai. Vėliau, lauke vyko muštynės, tačiau nei P. S. , nei N. S. jose nedalyvavo. Liudytojas E. G. parodė, kad prieš diskoteką matė neblaivų N. S. , kuris rankoje turėjo daiktą, panašų į peilį. Vėliau kažkas pasakė, kad N. S. sužalojo P. S. . Iš liudytojo T. G. parodymų seka, kad įvykio vakarą nuteistasis N. S. buvo šokiuose mokykloje ir kabinėjosi prie žmonių. Po kurio laiko kažkas įbėgęs į salę pasakė, kad P. S. nudūrė N. S. . Iš medicinos darbuotojų J. M. , L. K. parodymų seka, kad pristačius į medicininę įstaigą sužalotą N. S. bei jį nurengiant, pastarajam iš rankovės iškrito peilis, suteptas krauju. Todėl apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams. Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti nuteistojo skunde nurodyti liudytojai A. K. , K. Č. , E. D. , kurie nebuvo apklausti apygardos teisme. E. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 187-188) bei parodė, kad nuteistąjį N. S. matė stovintį toliau nuo vykusio konflikto, taip pat matė, kaip nuteistasis išėjo iš krūmų su peiliu. Tačiau pačio smūgio nukentėjusiajam nematė, nes nubėgo kviesti pagalbos. Liudytojas K. Č. parodė, kad nuteistąjį N. S. pažįsta neseniai, gyveno tame pačiame mikrorajone, šokiuose matė N. S. ir A. K. , kuris vėliau mušėsi su R. M. . Girdėjo kalbant, kad N. S. sužalojo P. S. . Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad peilio pas nuteistąjį N. S. nematė, tačiau įvykio metu N. S. kažką turėjo rankoje, bet negali kategoriškai patvirtinti, kad tai buvo peilis.
Taigi, minėtų liudytojų parodymai paneigia nuteistojo aiškinimus, jog jis buvo užpultas, jam buvo grasinama peiliu ir jis tik siekdamas apsiginti atėmė iš vieno iš užpuolikų peilį ir juo sudavė vienam iš jų. Iš liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis P. S. peilio neturėjo ir su niekuo nekonfliktavo, priešingai iš liudytojų parodymų matyti, kad pats nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, turėjo peilį, juo mosikavo aplinkinių akivaizdoje, gyrėsi ką tik grįžęs „iš zonos“.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į teismo medicinos specialisto išvadas, kuriose konstatuota, kad nukentėjusiojo P. S. mirties priežastis buvo durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaroje su dešiniojo plaučio sužalojimu, kas komplikavosi kraujo įkvėpimu, gausiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. Todėl apygardos teismas, tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo iškelta versija apie būtinąją gintį prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. BK 28 str. 2 d. numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenes ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.
Nuteistasis N. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad iš liudytojų parodymų negalima spręsti kaip klostėsi to vakaro įvykiai, kadangi nei vienas betarpiškai nematė įvykio, todėl ir apkaltinamasis nuosprendis, negali būti grindžiamas jų parodymais. Tačiau apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ir kitais byloje surinktais įrodymais, kas išsamiai aptarta teismo nuosprendyje. Todėl teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Liudytojų parodymai nėra prieštaringi ar nenuoseklūs, jie iš esmės papildo vieni kitus. Tuo pačiu nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“.
Nuteistasis N. S. teigia, kad teismas nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad nuteistasis N. S. įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ko ir pats nuteistasis neneigė. Todėl, apygardos teismas, pripažindamas N. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą taikė tinkamai.
Tai pat, apygardos teismas nuteistajam N. S. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo padarymo motyvus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.