Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarties L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė 2009 m. birželio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Š. už tai, kad jis, būdamas UAB „Perspektyvios idėjos“ vadovu, neužtikrino, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būtų žymimas darbo laikas šios bendrovės darbuotojams I. A. (I. A.), A. K., V. K. (V. K.), S. S. (S. S.) bei A. P. 2009 m. birželio 15 – 17 dienomis. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 147 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁵ straipsnio 1 dalyje.

Institucija 2009 m. birželio 26 d. nutarimu L. Š. pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą - 1 750 Lt baudą.

L. Š. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2009 m. birželio 26 d. nutarimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paliko Institucijos 2009 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, kad byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4-5), 2009 m. birželio 17 d. Institucijai pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, Institucijos atstovo paaiškinimais (b. l. 33)) nustatyta, kad Institucijos pareigūnų 2009 m. birželio 17 d. atlikto patikrinimo metu UAB „Perspektyvios idėjos“ dirbusių I. A., A. K., V. K., S. S., A. P. darbo laikas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žurnaluose ir šiais veiksmais buvo padarytas ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas. Pažymėjo, kad Z. K. parodymai nevertinami kaip objektyvūs, nes prieštarauja objektyviems, tiriant pažeidimą surinktiems įrodymams, todėl vertinami kaip siekis padėti savo įmonės vadovui išvengti administracinės atsakomybės. Nurodė, kad už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens vadovui, tai ne kartą pažymėta teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006, 2007 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-702/2007). Atsižvelgęs į tai, nusprendė, kad L. Š. už ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Teismas pažymėjo, kad L. Š. skunde teismui bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, prašė atsižvelgti į šeimoje augančio nepilnamečio vaiko interesus, tačiau minėtų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, todėl padarė išvadą, jog paskirtosios baudos dydis yra tinkamai motyvuotas, nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje nurodytų nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl paskirtą baudą sumažinti nėra pagrindo.

II.

L. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, jo skundą patenkinti. Nurodo, kad teismui nepagrįstai nustatė, kad nepaaiškinamas faktas, kodėl Z. K. dirbtas darbo laikas buvo dubliuojamas ir žymimas pagrindiniame įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kuris pildomas buhalterijos ir pagal kurį mėnesio pabaigoje apskaičiuojamas darbo užmokestis, ir tame, kuris esą buvo pildomas objekte, kai tuo tarpu kartu su juo objekte dirbusių darbuotojų (I. A., A. K., V. K., S. S., A. P.) darbo laikas buvo žymimas tik objekte pildomame žiniaraštyje, nes teismas gavo aiškų liudytojo paaiškinimą. Apeliantui neaišku, kodėl teismas šio liudytojo parodymus atmetė kaip neobjektyvius ir juos vertino, kaip siekį padėti įmonės vadovui išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad nei Darbo kodeksas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo nėra nurodyta, kad užpildytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis kiekvieną dieną turi būti perduotas įmonės administracijai.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad L. Š. 2009 m. birželio 17 d. patikrinimo metu ir 2009 m. birželio 22 d. administracinio teises pažeidimo protokolo surašymo metu turėjo visas galimybes tiek žodžiu, tiek raštu pateikti paaiškinimus, kad minėtų asmenų darbo laiko apskaita nebuvo žymima dėl tam tikrų priežasčių, tačiau to nepadarė. Tokiais savo veiksmais L. Š. nesistengė įrodyti savo nekaltumo, vėliau pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis turi būti vertintinas kritiškai, nes juo siekiama įrodyti tariamą nekaltumą ir taip išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymas į šį žiniaraštį – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus.

Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 (aktuali redakcija nuo 2006 m. lapkričio 17 d.; toliau – ir Aprašas), 1 punkte nustatyta, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomi šie duomenys: visų įmonės, įstaigos ar organizacijos sąrašuose esančių darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos (profesija, kvalifikacinė kategorija), darbo grafiko numeris (jeigu įmonėje naudojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ranka ar kompiuteriu žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas (priedas). Darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo nustatyta tvarka. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės.

Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (pavyzdinės formos) turi būti surašyti visų įmonės sąrašuose esančių darbuotojų vardai, pavardės, jų pareigos (profesija, kvalifikacinė kategorija), darbo grafiko numeris (jeigu įmonėje naudojamas ne vienas darbo grafikas) ir nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį, o pats žiniaraštis turi būti pildomas kiekvieną dieną.

Iš 2009 m. birželio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo ir 2009 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 4-5, 6-8) matyti, kad, Institucijos pareigūnas nustatė, jog L. Š., būdamas UAB „Perspektyvios idėjos“ vadovu, neužtikrino, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštyje būtų žymimas darbo laikas šios bendrovės darbuotojams I. A., A. K., V. K., S. S. bei A. P.. Institucijos pareigūnas D. R. Institucijos 2009 m. birželio 26 d. nutarime (b. l. 11-12) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 33-34) papildomai paaiškino, kad 2009 m. birželio 17 d. su policijos pareigūnais atvykus į statybos objektą, esantį Paco g. 11, Vilniuje, buvo aptikti dirbantys Z. K., I. A., A. K., V. K., S. S. ir A. P.. Minėti asmenys įvykio vietoje nepateikė jokių dokumentų (darbo pažymėjimų, darbo grafikų ir pan.), todėl pareigūnai buvo priversti visus asmenis kviesti į policijos komisariatą ir ten aiškintis jų tapatybes, įmonės pavadinimą, kurioje dirba. Tą pačią dieną nuvykus į UAB „Perspektyvios idėjos“, Institucijos pareigūnui buvo pateiktas įmonės 2009 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 18-23), kuriame buvo pažymėtas Z. K. ir kitų bendrovės darbuotojų (statybinių, suvirintojų, matininkų ir kt.) dirbtas darbo laikas, tačiau darbuotojų I. A., A. K., V. K., S. S. ir A. P. dirbtas darbo laikas nebuvo pažymėtas. Institucijos nutarime taip pat pažymėta, kad šie asmenys dirbo be darbo sutarčių, neturėjo darbuotojų pažymėjimų bei patvirtino, kad darbo sutartys su jais nesudarytos (b. l. 11-12). Teisėjų kolegijos vertinimu šių įrodymų visuma patvirtina, kad minėtų darbuotojų darbo laikas UAB „Perspektyvios idėjos“ nebuvo žymimas.

Apelianto nurodytu paaiškinimu, kad darbuotojų, dirbusių minėtame statybos objekte, atskirą darbo laiko apskaitos žiniaraštį statybvietėje pildė Z. K.; po patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo Institucijai pateiktu ranka užpildytu darbo apskaitos žiniaraščiu, kuriame nurodytas tik Z. K., I. A., A. K., V. K., S. S. ir A. P. dirbtas darbo laikas (b. l. 24); bei Z. K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu - teisėjų kolegija netiki ir šią versiją vertina kaip pasirinktą gynybinę priemonę, siekiant išvengti administracinės atsakomybė. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti visuma objektyvių aplinkybių. Pirma, šis ranka užpildytas žiniaraštis nebuvo pateiktas nei patikrinimo, nei administracinio teisės pažeidimo surašymo metu, apie jo egzistavimą įmonės darbuotojai net nebuvo užsiminta. Šis žiniaraštis buvo pateiktas tik po to, kai Institucija nustatė ir administracinio teisės pažeidimo akte suformulavo aiškų pažeidimą. Antra, Institucijos pareigūnui patikrinimo metu nuvykus į UAB „Perspektyvios idėjos“, buvo pateiktas vyr. finansininkės patvirtintas įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame buvo pažymėtas visų darbuotojų, išskyrus I. A., A. K., V. K., S. S. ir A. P., dirbtas darbo laikas, būtent šis žiniaraštis, atsižvelgus į jo pateikimo aplinkybes ir užpildytą turinį, laikytinas objektyviu įrodymu, patvirtinančiu įmonės darbuotojų dirbto laiko apskaitą. Trečia, apelianto nurodyta aplinkybė, kad minėti asmenys bendrovėje dirbo tik tris dienas, todėl įmonės buhalterija neturėjo duomenų apie jų dirbtą darbo laiką ir dėl to jo nežymėjo, yra atmestina kaip nepagrįsta, nes, kaip jau buvo minėta, įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turi būti užfiksuoti visų įmonės darbuotojų būtini rekvizitai, o pats žiniaraštis turi būti pildomas kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad, jeigu įmonėje ir yra pildomi pagalbiniai ar papildomi dokumentai, skirti fiksuoti darbuotojų darbo laiko apskaitą, pagrindinis įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštis turi būti pildomas, nepažeidžiant teisės aktais nustatytos tvarkos.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. Š. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje, įrodyta aukščiau aprašytų bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.