Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. 2016 m. balandžio 25 d., apie 16:30 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose, esančiuose Gedimino pr. 11, Vilniuje, nevykdė teisėto Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimo išeiti iš priimamojo kabineto. Tokiais savo veiksmais B. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama B. Š. paaiškino, kad 2016-04-25 buvo užsirašiusi pas ministrę B. į priėmimą dėl užsitęsusių žemės sklypų matavimų. Buvo atvykusi jau ne pirmą kartą. Į priėmimą atvyko po 12 val., užėjo po 14 val. Ministrės kabinete dar buvo vyras iš Nacionalinės žemės tarnybos ir A. K.. Užėjusi ji ir pateikė visus argumentus, turėjo visus dokumentus, kuriuos pateikė ir teismui. Ministrė ją priėmė, bet atsisakė spręsti klausimą, nes ji neturi naujų argumentų. Tada ji pasakė, kad turi būti reikalas sprendžiamas ir ji lauks. Ministrė jai kategoriškai atsakė ne, bet ji pasakė, kad lauks ir išėjo į koridorių. Buvo dar likusi moteris ir prašė jos, kad paimtų jos pareiškimą, bet ji neėmė. Paskutinis autobusas į Plungę išvažiuoja 16.25 val., todėl reikėjo skubėti į autobusą. Kadangi dar viena moteris buvo likusi, tai ji įslinko į kabinetą ir prašė užregistruoti jos pareiškimą. Ministrė liepė užregistruoti ir liudytoja D. T. jį užregistravo. Iš paskos įslinko kita moteris - vilnietė. Šalia jos stovėjo vyriškis, paklausė jo, kada atsakys į jos pareiškimus, nes visa tai trunka 3 m. Jis atsakė, kad už mėnesio ir tada jai nieko nepasakė, tik staigiai ją už rankų čiupo pareigūnai. Ji suklupo, jai buvo šokas, nesuprato, kas vyksta. Tada ji atsikėlė ir jie laikydami už parankių ją vedė. Jie ją stūmė ir ji atsitrenkė į tas duris, o durys atsitrenkė į sieną. Jie ją laikė už parankių, stūmė ir ėmė sakyti, kad ji padarė pažeidimą. Nesuprato, kokį pažeidimą padarė, bet sakė sumokės viską. Iškvietė policiją. Nuvežė ją į policijos komisariatą. Matė filmuotą medžiagą, joje nerodo, kaip ji išeina iš ministrės kabineto. Policijos komisariate ji buvo strese, nežino, iš kur atsirado seselė, kuri jai pamatavo spaudimą ir siūlė vaistus, bet ji atsisakė. Po to ją nuvedė į dulkėtą kambarį ir išlaikė 3 valandas. Rašė pareiškimą, kad ministrė parašytų, kokį pažeidimą ji padarė, kodėl ją sulaikė ir taip žiauriai su ja elgėsi. Pareigūnų prašė, kad duotų atsišviesti, bet jie nedavė, pasakė, jog gaus teisme.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir B. Š. 2016-04-25 rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 2, 5).

Liudytoja D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamajame. Paaiškino, kad ten vyksta gyventojų priėmimai, būna sudaromi grafikai, kai ministrai priima gyventojus. Ten yra dvi patalpos: viena patalpa, kur sėdi ministras, o kitas - laukiamasis. Ji sėdi kartu su ministre. Jei ministrė kalbasi su žmogumi, ji išeina į laukiamąjį. Jie turi savo darbo vietas, bet taip sėdi tik per priėmimus. Žmonės laukia priimamajame, ten, kur būna apsauga. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pamena. Apsaugos darbuotojo, buvusio tą dieną, vardo ir pavardės nežino. Prisimena, kad administracinėn atsakomybėn traukiama B. Š. užėjo į priimamąjį, kalbėjo su ministre, kartu buvo žmogus iš Nacionalinės žemės tarnybos, kabinete dar buvo A. K.. Ten aiškinosi, buvo sudėtinga, ponia išėjo į laukiamąjį, nes jai buvo pasakyta, kad klausimas išaiškintas. Tada ji vėl užėjo į priimamąjį ir prasidėjo didelės emocijos. Ministrė sakė, kad viskas paaiškinta, o ponia atsisakė išeiti. Moteris rankinę metė į šoną, nugriuvo ant grindų ant šono ir ėmė rėkti. Pribėgusi bandė ją kelti. Tuo metu įėjo apsauga: du žmonės. Jie visi buvo šoke, apsauga bandė ją kalbinti, ji taip pat prašė atsikelti ir išeiti, tačiau jokios reakcijos nebuvo, tada apsauga moterį gražiai pakėlė ir išvedė į laukiamąjį. Kai buvo priimamajame, girdėjo, bet nematė, bet durys daužėsi siaubingai. Kai išėjo, matė, kad yra pareigūnai, moteris buvo nurimusi. Pakalbėjo su pareigūnais. Durys buvo išlaužtos, kvietė stalių. Priimamasis gal nefilmuojamas, o laukiamajame lyg ir yra kamera, bet nežino, ar veikianti. Nežino, ar moteris įėjo viena, ar dar buvo viena moteris. Kelintą kartą įėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nepamena.

Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus specialistu, M. V. yra jo kolega. Paaiškino, kad tą dieną atvyko į Vyriausybę ir dirbo priimamajame, buvo laukiamajame, jo pareigos – prižiūrėti tvarką, o M. V. buvo Vyriausybės rūmuose. Jo darbą reglamentuoja daug teisės aktų, kokiame tiksliai teisės akte yra nurodyti jo teisėti reikalavimai, nepamena. Administracinėn atsakomybėn traukiama B. Š. atėjo, elgėsi tvarkingai, užėjo pas ministrę, kur buvo ir daugiau žmonių. Turbūt negavo atsakymo, todėl išėjo nepatenkinta. Tada buvo antras bandymas užeiti. Pakvietė kitą žmogų, o ji užėjo be eilės. Nematė, ką ji veikė, tik užėjo, kai išgirdo rėkimą. Pamatė, kaip ponia stovėjo ir reikalavo kažkokio atsakymo, rėkavo. Paprašė jos, kad išeitų, pasakė, kad jei neišeis, bus sulaikyta ir bus iškviesta policija. Ji atsisakė išeiti, tada jis paėmė jai gražiai už rankos, o ji atsisėdo ar tai nukrito ant grindų ir pasakė, kad niekur neišeis. Bandė kelti, prašė gražiai išeiti ne kartą, bet ji atsisakė, sakė kad bus ten, kol gaus atsakymą ar kažkaip panašiai. Tada jis išsikvietė M. V.. Jie kartu išvedė tą ponią. Paėmė ją sėdinčią už rankų ir vos jos nenešė, ji užsikabino už durų, esančių iš priimamojo į laukiamąjį ir stipriai trenkė durimis, durys kažkiek išlūžo. Tada paprašė, kad M. V. iškviestų atsakingą asmenį. Atėjo žmogus, kuris tas duris patvarkė. Dar paklausė, ar Vyriausybė turės poniai pretenzijų, tačiau atstovas pasakė, kad ne. Ponia tuo metu sėdėjo laukiamajame. Tada M. V. pasakė, kad reikia pranešti Valstybės apsaugos departamento centrui, kad iškviestų policiją. Atvykus pareigūnams, jei gerai atsimena, ji irgi nelabai norėjo išeiti, bet ją įkalbėjo išeiti į lauką, pasodino į tarnybinį automobilį ir laukė, kol M. V. parašys tarnybinį. Laukiamasis, jam rodos, filmuojamas, o priimamasis, ar filmuojamas, nežino, nes ne jo objektas.

Liudytojas – policijos pareigūnas A. M., teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirbo su V. K., gavo iškvietimą į Vyriausybės rūmus, kad moteris triukšmauja, nenori išeiti. Atvykę užėjo į Vyriausybę, B. Š. rado fojė, ji sėdėjo ant kėdės, pasisveikino su ja, kalbėjo, aiškinosi aplinkybes, tačiau ji į jokius dialogus nėjo, jai nerūpėjo, ką jie jai sako. Jai ir sekretorė gražiai aiškino, kad ministrės nėra, bet ji nekreipė į tai dėmesio. Iš pradžių buvo jos prašoma, kad išeitų iš patalpų, netrukdytų žmonėms dirbti, bet ji gulėsi ant žemės, draskėsi, rėkavo, triukšmavo, atsisakė palikti patalpas. Kai jis atėjo, B. Š. sėdėjo ant kėdės, bet išėjusi pro duris nenorėjo eiti, atsisėdo ant laiptų prie Vyriausybės ir nenorėjo palikti patalpų. Jie paėmė ją už parankių ir gražiai išvedė. Prie jų ji nerėkė ir nesispardė. Perskaičius V. K. 2016-04-25 tarnybinį pranešimą (b. l. 9) A. M. nurodė, kad buvo taip, kaip nurodyta kolegos tarnybiniame pranešime. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai parašė pareiškimą, kai jie B. Š. pasiėmė su savimi, iš pradžių pareiškimo nerašė, manė, kad pasiseks ją įkalbėti, jog ji savanoriškai išeitų, bet buvo neįmanoma susitarti. Jie nuvežė B. Š. į policijos komisariatą ir paliko.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Žemės ūkio ministerijoje. Paaiškino, kad Vyriausybėje buvo piliečių priėmimas pas ministrę V. B., į kurį buvo užsirašiusi ir administracinėn atsakomybėn traukiama B. Š.. Iš viso buvo užsirašę, berods, 12 piliečių. Kai buvo ponios B. Š. eilė, ji atėjo su savo klausimu. B. Š. pas ministrę jau lankėsi ne pirmą sykį. Jai dar sykį buvo paaiškinta jos situacija dėl žemės sklypo. Moteris pateikė raštišką prašymą, kad būtų išspręsta susidariusi situacija, bet jai buvo paaiškinta, kad jos paklausimas bus užregistruotas priėmimo eigoje ir jai bus atsakyta raštu. Ponia nesutiko su tokiu sprendimu, ji reikalavo sprendimo iš karto. Kadangi buvo daugiau žmonių, tai jai buvo pasakyta, kad jos laikas baigėsi ir ji turi išeiti. Ji išėjo. Po kurio laiko, kai pas ministrę buvo kitas asmuo, B. Š. sugrįžo į kabinetą, kuriame buvo ministrė ir pasakė, kad neišeis tol, kol jos problema nebus išspręsta. Priėmimas prasideda nuo 13.00 val., tuo metu kai tai įvyko buvo maždaug 16.00-16.30 val., tuo metu dar eilėje laukė piliečiai savo eilės. Priimamajame be jos dar buvo ministrė V. B., Departamento direktorius A. S., Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas, kurio vardo ir pavardės nepasakys. Jie prašė jos išeiti, nes jos situacija jau buvo išspręsta ir buvo kitų dar laukiančių asmenų. Kanceliarijos darbuotoja paėmė pareiškimą iš B. Š., uždėjo atitinkamą spaudą ir atidavė moteriškei, paaiškino, kad atsakys teisės aktų nustatyta tvarka raštu. Tada ponia atsisėdo joms už nugaros ir pasakė, kad kol nebus išspręstas klausimas, ji neišeis. Kanceliarijos darbuotoja pakvietė apsaugos darbuotojus, kurie paprašė ponios išeiti. Ji neišėjo ir jos balso tonas buvo pakeltas, ji piktai nenorėjo išeiti iš kabineto. Kaip apsaugos darbuotojai ją išvedė, nematė, nes veiksmas vyko joms už nugaros ir tuo metu pas ministrę buvo kitas pilietis. Po darbo dienos jau buvo atvykusi policija ir jas išleido pro kitą išėjimą. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar ponia atsisėdo, nes veiksmas vyko joms už nugaros ir pas juos tuo metu buvo kitas asmuo su savo klausimu.

Liudytojas – policijos pareigūnas V. K., teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, tačiau gavo iškvietimą, kad jų pagalbos prašo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai Vyriausybės pastate. Nurodė, kad yra pašalinis žmogus, kuris atsisakė palikti patalpas. Atvykus į juos kreipėsi Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, kuris nurodė, kad yra problematiška pilietė, kuri atsisako palikti patalpas, reikalauja susitikti su ministre, nors darbo laikas jau buvo pasibaigęs. Jai buvo paskirtas susitikimas nustatytu laiku kelis kartus, tačiau ji piktybiškai atvyksta po darbo laiko, kai jau nieko nebėra, triukšmauja ir reikalauja susitikti su ministre. Moteris spardė ir daužė duris. Pareigūnas jiems nurodė moterį, kuri taip elgėsi. Jis sakė, kad visais įmanomais būdais bandė ją gražiuoju išprašyti, jog atvažiuotų darbo laiku susitikti su ministre, tačiau ji nereagavo. Pasakė jai, kad iškviesta policija. Ilgą laiką jie įkalbinėjo moterį palikti patalpas, bet ji sakė, kad nevažiuos, kol ministrė su ja nepasikalbės. Moteris buvo kategoriška, sakė, kad iš toli atvažiavo ir niekur neis, nebent jėga ją temps. Kai nepavyko įkalbėti, paklausė Vadovybės apsaugos departamento pareigūno, ar rašys tarnybinį pranešimą dėl neteisėto ir chuliganiško moters elgesio. Jie parašė tarnybinį pranešimą ir jis su porininku paėmę moterį už rankų išlydėjo ją iš pastato, pasodino į tarnybinį automobilį ir pristatė į policijos komisariatą.

V. K. 2016-04-25 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 9).

Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus specialistu. Paaiškino, kad įvykio dieną pamena. Jo kolega P. K. dirbo Vyriausybės priimamajame. Tą dieną ministrė V. B. priiminėjo lankytojus. Jam paskambino kolega P. K. ir pasakė ateiti į priimamąjį, nes reikalinga pagalba. Atėjęs pamatė ministrės kabinete administracinėn atsakomybėn traukiamą B. Š.. Ji gulėjo ant žemės, ant nugaros, šaukė, kad niekur neis. Jis suprato, jog ji nesutiko niekur eiti, kol nebus išspręstas jos klausimas. Buvo paprašyta moters atsikelti ir išeiti, nes ministrė tuo metu jau kalbėjosi su kitu žmogumi. Ji trukdė ministrei, nes šaukė. Jis prašė jos atsikelti nuo žemės ir išeiti į laukiamąjį, tačiau moteris atsisakė, jo reikalavimo nevykdė. Todėl jie su kolega paėmė ją gulinčią už pažastų: jis už kairės rankos, o kolega už dešinės rankos, ir išsivedė iš kabineto. Kadangi pro duris ėjo trise, tai kolega moters kairią ranką paleido, kad būtų galimybė pereiti pro duris. Jis B. Š. taip pat praleido į priekį laikydamas ją už rankos. Jiems išeinant durys buvo šiek tiek praviros ir jos atsidarinėjo į išorės pusę, tai B. Š. išeidama spyrė į duris su koja ir kažkaip su ranka. Durys atsilapojo, išgriuvo viriai ir po įvykio durys nebeužsidarinėjo. Paprašė jos prisėsti laukiamajame, ji nukrito ant kėdės. Tada iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai užėjo į laukiamąjį, paprašė B. Š. išeiti, bet ji vis tiek šaukė, nevykdė ir policijos pareigūnų reikalavimo išeiti. Vyriausybės kanceliarijos darbuotoja, kuri protokolavo visą pokalbį su interesantu, prašė kuo greičiau išvesti moterį, nes ji trukdė darbui. Policininkai bandė prašyti gražiai jos išeiti, bet ji rodė savo dokumentus ir pasakojo savo bėdą. Pareigūnai paėmė ją už pažastų prilaikydami ir paprašė išeiti. Įkalbinėdami išvedė ją iš laukiamojo į lauką, o išvedus moterį į lauką ji atsisėdo ant laiptų ir sakė niekur neis. Policijos automobilis stovėjo šalia laiptų, tai ją pakėlė nuo laiptų ir nuvedė prie automobilio. Tada moteris demonstratyviai galva į priekį įgriuvo į automobilio galą. Nežino, kodėl ji pasitelkė vaidybos elementus. Kol pareigūnai palaukė, jis surašė tarnybinį pranešimą ir jiems atidavė. Laukiamajame ir lauke yra daromas vaizdo įrašas, o priimamajame vaizdo įrašas nedaromas.

Byloje pateiktas vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų priimamojo laukiamajame, adresu Gedimino pr. 11, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2016-04-25, nuo 16:00 val. iki 2016-04-25, 17:00 val., iš kurio matyti, kaip B. Š. laukia laukiamajame, kaip užeina į kabinetą ir ten kurį laiką būna, matyti besivarstančios durys, vėliau išeina moteris tamsiais plaukais, tada ateina apsaugos darbuotojas, užeina į kabinetą, vėliau išeina, pasikviečia kitą apsaugos darbuotoją ir abu užeina į kabinetą, tada matyti, kaip iš kabineto du apsaugos darbuotojai išlydi B. Š. į laukiamąjį, vienas apsaugos darbuotojas apžiūri kabineto duris, kitas apsaugos darbuotojas skambina telefonu ir su kažkuo kalbasi, o kitas apsaugos darbuotojas tuo metu kalbasi su B. Š.. Po kurio laiko į pastatą užeina vyras nešinas instrumentų dėže ir eina prie kabineto durų, jas apžiūri, taiso. Vėliau įraše matyti, kaip į pastatą užeina du policijos pareigūnai ir B. Š. išlydi pro įėjimo duris, tačiau B. Š. atstūmusi policijos pareigūnus pro duris neišeina, grįžta atgal į laukiamąjį ir atsisėda ant kėdės, kurį laiką kalbasi su policijos pareigūnais ir tuomet kartu su jais išeina pro duris į lauką. Iš lauke esančios kameros matyti, kad išėjusi į lauką su policijos pareigūnais B. Š. iš karto atsisėda ant laiptų, sėdi ir niekur neina, priėję policijos pareigūnai suima ją už rankų, nuveda į policijos tarnybinį pranešimą ir išvažiuoja (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą šių faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad byloje yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole B. Š. inkriminuota veika.

Nors B. Š. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, tvirtino, kad ją be jokios priežasties už rankų čiupo pareigūnai, ji suklupo, jai buvo šokas, nesuprato, kas vyksta, kai atsikėlė, ją pareigūnai laikydami už parankių vedė, jie ją stūmė ir ji atsitrenkė į tas duris, o durys atsitrenkė į sieną, pareigūnai ją laikė už parankių, stūmė ir ėmė sakyti, kad ji padarė pažeidimą, ji nesuprato, kokį pažeidimą padarė, tačiau teismas nevertina šių jos parodymų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja, kadangi šie jos parodymai yra neįtikinantys ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o būtent liudytojų D. T., P. K., A. M., A. K., V. K. ir M. V. teismo posėdžio metu duotiems parodymams, taip pat M. V. ir V. K. 2016-04-25 tarnybiniams pranešimams bei vaizdo įraše užfiksuotai informacijai. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. T. ir A. K. patvirtino, kad B. Š. sugrįžusi į ministrės kabinetą tuo metu, kai ten jau buvo kitas asmuo, elgėsi emocingai, sakė ministrei, kad neišeis tol, kol jos problema nebus išspręsta, D. T. nurodė, kad atsisakiusi išeiti B. Š. metė rankinę į šoną, nugriuvo ant grindų ant šono ir ėmė rėkti, o tiek D. T., tiek A. K. patvirtino, kad iškviesti apsaugos darbuotojai prašė B. Š. išeiti, tačiau ji neišėjo, jos balso tonas buvo pakeltas, todėl apsaugos darbuotojai išvedė B. Š. į laukiamąjį. Liudytojas - Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas P. K. taip pat patvirtino, kad B. Š. ministrės kabinete reikalavo kažkokio atsakymo, rėkavo, o paprašius jos išeiti ji atsisakė tai padaryti, todėl jis paėmė jai gražiai už rankos, bet B. Š. atsisėdo ar tai nukrito ant grindų ir pasakė, kad niekur neišeis, jis bandė ją kelti, ne kartą gražiai prašė, kad ji išeitų, bet ji atsisakė, po ko jis išsikvietė kolegą M. V. ir jie kartu paėmė ją sėdinčią už rankų ir vos jos nenešė, ji užsikabino už durų, esančių iš priimamojo į laukiamąjį ir stipriai trenkė durimis, durys kažkiek išlūžo. Kitas Vadovybės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos pareigūnas – liudytojas M. V. – patvirtino, kad po to, kai jį išsikvietė kolega P. K., jis atėjęs į ministrės kabinetą pamatė ten B. Š., kuri gulėjo ant žemės, ant nugaros, šaukė, kad niekur neis, kol nebus išspręstas jos klausimas, taip pat nurodė, kad jis irgi prašė moters atsikelti ir išeiti, nes ministrė tuo metu jau kalbėjosi su kitu žmogumi, tačiau moteris atsisakė, jo reikalavimo nevykdė, todėl jis su kolega paėmė ją gulinčią už pažastų ir išsivedė iš kabineto, B. Š. išeidama iš kabineto dar spyrė į duris su koja ir kažkaip su ranka, durys atsilapojo, išgriuvo viriai ir po įvykio durys nebeužsidarinėjo. Taip pat tiek liudytojas P. K., tiek liudytojas M. V. nurodė, kad ir atvykus iškviestiems policijos pareigūnams B. Š. nelabai norėjo palikti patalpas. Liudytojai - policijos pareigūnai A. M. ir V. K. taip pat patvirtino, kad jie ilgą laiką bandė kalbėtis su B. Š., įkalbinėjo ją palikti patalpas, tačiau ji kategoriškai sakė, kad niekur neis, kol ministrė su ja nepasikalbės, jų lydima išėjusi pro duris B. Š. taip pat nenorėjo eiti, atsisėdo ant laiptų prie Vyriausybės ir nenorėjo palikti patalpų, todėl jie paėmė ją už parankių ir gražiai išvedė. Pažymėtina, kad nors kai kurios teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymuose nurodytos aplinkybės šiek tiek skiriasi, tačiau reikšmingų prieštaravimų tarp jų parodymų nėra, pagrindinės įvykio aplinkybės iš esmės sutampa. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad B. Š. 2016-04-25, apie 16:30 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose, esančiuose Gedimino pr. 11, Vilniuje, elgėsi emocingai, triukšmavo, rėkavo, nereagavo nei į Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų, nei į Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų prašymus ir reikalavimus išeiti iš priimamojo kabineto ir palikti patalpas. Be to, iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad B. Š. nevykdė ne tik Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš priimamojo kabineto, tačiau taip pat ji nevykdė ir policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš patalpų. Ta aplinkybė, kad į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmus buvo iškviesti policijos pareigūnai tik patvirtina, kad Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams reikėjo pagalbos išprašant B. Š. iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų, tai yra, kad ji nevykdė jų teisėtų reikalavimų gražiuoju palikti patalpas. Nors byloje esanti vaizdo medžiaga nėra labai informatyvi, joje nesimato to, kas vyko ministrės kabineto priimamajame, tačiau visgi iš vaizdo medžiagos matyti, kaip B. Š. elgėsi laukiamajame, matyti, kaip ji net ir lydima policijos pareigūnų nenori palikti patalpų, eidama pro duris ji atstūmusi policijos pareigūnus grįžta atgal į laukiamąjį, vėliau įkalbėta policijos pareigūnų išėjusi į lauką atsisėda ant laiptų, ir bendrame visų byloje esančių įrodymų kontekste teismui pateikta vaizdo medžiaga tik patvirtina liudytojų D. T., P. K., A. M., A. K., V. K. ir M. V. parodymus bei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes. Minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, sutampa tarpusavyje, parodymus šie liudytojai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti B. Š., nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymų objektyvumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais remdamasis nustatė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog B. Š. veikoje yra visi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – B. Š. pažeidimą padarė sulaukusi 65 metų amžiaus, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (B. Š. buvo nusivylusi, jog valstybės institucijos nepadeda išspręsti jos problemos), taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius B. Š. – administracine tvarka nebausta, yra 72 metų amžiaus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti B. Š. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje, o būtent įspėjimą.

2016-08-23 teismo posėdžio metu B. Š. pateikė prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo, kuriuo ji prašo teismo pagal pateiktus bilietus priteisti jai 52,10 € kelionės Plungė-Vilnius išlaidas. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat, kad šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. N575-5779/2008; N2-2464/2009, Nr. N-496/2010, Administracinių teismų praktikos 2002-01-03 konsultacija Nr. 1-K), jog ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų taikymas šiuo atveju yra negalimas. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, remiantis teismų praktika, turi būti taikomos ATPK nuostatos, kuriose nenumatoma galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginti ar priteisti jo turėtas išlaidas dėl atvykimo į teismą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – B. Š., prašymas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

B. Š. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti jai įspėjimą.

B. Š. prašymo dėl 52,10 € kelionės išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.