- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-575-337-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00028-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- J. P.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
Teisėja Irena PocevičienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-575-337/2013Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00028-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
2013 m. spalio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skunda dėl 2013 m. gegužės 24 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir jam skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. sausio 16 d. apie 14:30 val. Kupiškio mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvėje, vieną kartą sudavė šepečio kotu mažametei dukrai J. P., gim. (duomenys neskelbtini), per ranką, padarydamas dešinės plaštakos pirmo piršto sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai J. P. sveikatą.
J. P. skundžia 2013-05-24 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 140 str. 2 d. išteisinti arba panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą, kadangi veika padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Netenkinus šių apeliacinio skundo prašymų, apeliantas prašo nuosprendį pakeisti - skirti švelnesnę - viešųjų darbų bausmę, o netenkinus šio prašymo – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, jei pastarasis prašymas nebus patenkintas – prašo skirti mažesnę - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai bylos duomenis pripažino įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę dėl BK 140 str. 2 d. numatytos veikos padarymo. Teigia, kad jo parodymai buvo nuoseklūs ir atpasakodamas 2013-01-16 įvykio aplinkybestvirtina, kad kilus konfliktui su dukra bei norėdamas, kad ji atiduotu kočėlą, trenkė šluotkočiu per stalą, tačiau į dukros pirštą nepataikė. Tai, kad dukra prieš jį smurtavo, patvirtino pati nukentėjusioji, tai patvirtina ir 2013-01-16 asmens apžiūros protokole fiksuoti duomenys, kad ant jo dešinės rankos plaštakos yra žaizda, o liudytoja L. R. parodė, kad jai dukra sakė, jog mušė jį, apeliantą, kočėlu. Tvirtina, kad liudytojos parodymai iš dalies patvirtina jo nurodytas aplinkybes, jog jis buvo dukros mušamas kočėlu ir tik po sumušimo reikalavo dukros jį atiduoti.
Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiosios ir L. R. parodymai nepatikimi, jos apeliantą apkalba. Santykiai šeimoje yra konfliktiški. 2013 m. sausio mėnesį jis su liudytoja buvo susipykę, L. R. turi įtaką dukrai, todėl ją primokė apeliantą apkalbėti, be to, dukra laiko pyktį ant jo dėl auklėjimo. Sugyventinė apkalbėdama jį teismo posėdyje tyčia jį apibūdino neigiamai, tačiau ji nėra skriaudžiama. Iš 2013-01-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarties, matyti, jog L. R. jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o 2012-05-08 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad ji vartoja necenzūrinius žodžius. Tai, kad J. P. jį apkalbėjo, patvirtina 2013-03-14 Kupiškio socialinių paslaugų raštas Nr. SPR2-87, iš kurio matyti, kad ji apibūdinama kaip aštresnio charakterio, tankiai prieštaraujanti ir nepaklūsta tėvų reikalavimams, dėl ko tarp jos ir tėvų kyla konfliktai.
Tvirtina, kad jo veikoje nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios – jis dukrai suduoti šepečiu per ranką nenorėjo, netaikė jai suduoti, o tik norėjo, kad ši jam atiduotų kočėlą. Šepečio sudavimu per stalą tenorėjo ją pagąsdinti, nenumatė ir nesitikėjo pataikyti jai į pirštą. Teigia, kad nesant jo kaltės įrodymų, o nuosprendžiui esant pagrįstam prielaidomis, jis pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas arba baudžiamasis procesas nutrauktinas, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis – po jo sumušimo kočėlu ir dukters piršto sumušimo praėjo labai trumpas laiko tarpas, o sudavimą šepečio kotu per stalą jis suvokė kaip adekvačią ir pateisinamą gynybos priemonę.
Apeliantas prašo taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Tvirtina, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Nurodo, kad jo veika nebuvo tokia pavojinga, jo elgesys buvo sąlygotas dukros nepagarbos tėvams, tėvų neklausymo ir netinkamo elgesio, jo asmenybė teigiama, jis neteistas, sutinka atlikti viešuosius darbus. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, jog nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Todėl vadovaujantis BK 54 str. 2 d. jam turėjo būti paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Be to, apeliantas mano, kad teismas turėjo paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Tvirtina, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Šį prašymą apeliantas motyvuoja ir tuo, kad veika buvo padaryta neintensyviais veiksmais, nesukėlė žymių pasekmių, priešingai, nei nurodo teismas, padėtis šeimoje pasitaisiusi, tai patvirtina Kupiškio rajono savivaldybės raštas, veika nebuvo sąlygota antisocialinių nuostatų, veika spontaniška, kuriai įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios elgesys, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas, teismo procesas, gresianti reali laisvės atėmimo bausmė buvo pakankama pamoka, kurios pakako tam, kad ateityje jis nesielgtų blogai dukros atžvilgiu. Nurodo, kad dukrą auklėja tinkamai, su ja susitaikė ir ja rūpinasi. Jam paskirta laivės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos ir nukentėjusiajai.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus bei nuosprendžiu įvertintus įrodymus kolegija konstatuoja, kad J. P. pagal BK 140 str. 2 d. dėl mažametės dukros J. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo nuteistas pagrįstai.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde tvirtina, kad nukentėjusiajai šluotkočiu į pirštą nesudavė, taip pat nurodo, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, tačiau šie jo teiginiai nepagrįsti, jų nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – 2013-01-16 protokolu – pareiškimu, nukentėjusiosios J. P. parodymais, juos patvirtinančiais specialisto išvada apie nukentėjusiajai nustatytą sužalojimą bei duomenimis, užfiksuotais asmens, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose, taip pat L. R. parodymais, J. P. kaltė tyčia smurtavus prieš dukrą J. P. yra įrodyta. Teismas neturi pagrindo abejoti nepilnametės nukentėjusiosios J. P. ir jos įstatyminės atstovės L. R. paaiškinimais, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai.
Tai, kad apeliantas skunde tvirtina, jog jis tikslo suduoti nukentėjusiajai šluotkočiu neturėjo, tik siekė ją pagąsdinti suduodamas į stalą bei norėdamas, kad dukra atiduotų kočėlą, jo kaltės nepašalina. Atsakomybė dėl nukentėjusiojo sužalojimo smurtaujant kyla ir esant kaltininko netiesioginiai tyčiai. Pagrindo išvadai byloje, jog J. P. nustatytus veiksmus atliko gindamasis nuo savo mažametės dukros, t. y. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, nėra. Bylos įrodymai patvirtina, kad tarp nukentėjusiosios ir jos tėvo vyko žodinis konfliktas, kurio metu J. P. atsinešė šluotą iš kambario, užsimojo šluotkočiu prieš nukentėjusiąją, o nukentėjusiajai bandant paimti iš J. P. šluotą jis tyčia ja sudavė nukentėjusiajai į ranką. Nukentėjusioji paaiškino, kad po to labai susinervino, verkė ir paėmusi kočėlą sudavė tėvui per ranką ( b.l. 13-15). Esant nustatytoms įvykio aplinkybėms konstatuoti, kad veikos padarymą išprovokavo nukentėjusiosios elgesys, nėra pagrindo.
J. P. pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. Švelninti ją paskiriant viešųjų darbų bausmę, sumažinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ar skiriant bausmę taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo. Teismas išsamiai išdėstė laisvės atėmimo bausmės skyrimo J. P. motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Nustatydamas bausmės rūšį ir dydį teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nors J. P. teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau bausmės tikslai jam pasiekiami skiriant laisvės atėmimo bausmę. J. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, neteisėtus veiksmus atliko prieš savo dukrą. Išvadų J. P. dėl savo elgesio nedaro ir elgesio nekeičia. Iš bylos duomenų matyti, kad J. P. administracine tvarka baustas už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. J. P. dėl fizinio skausmo J. P. sukėlimo bei grasinimo nužudyti L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, tačiau vėl nusikalto ( b.l. 61-64). Įvertinęs aptartus duomenis teismas sprendžia, kad J. P. paskirta bausmė nėra per griežta ir teisingumo principui neprieštarauja.
Nepagrįstas ir apelianto prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 str. taikymas galimas tik byloje esant nustatytai sąlygų visumai, sudarančiai pakankamas pagrindą manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors J. P. yra neteistas, tačiau kiti duomenys, apibūdinantys jo asmenį ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Tokiu būdu naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.