- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-2059-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3465-775/2012 pagal pareiškėjo G. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas 2012-02-21 patikslintu pareiškimu (b. l. 48-49) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1989 m. rugsėjo mėn. iki 1991 m. kovo mėn. dirbo kooperatyve „Atmintis“ ir gavo atlyginimą, nurodytą pažymoje Nr. 1.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-25 sprendimu (b. l. 84-86) patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989-09-06 iki 1990-12-31 dirbo kooperatyve „Atmintis“, gaudavo darbo užmokestį, nurodytą UAB „Atmintis“ išduotoje pažymoje Nr. 1; kitoje dalyje patikslintą pareiškimą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 89-90) dėl 2012-05-25 sprendimo (b. l. 84-86), prašydamas:
1) panaikinti 2012-05-25 sprendimo nuostatas dalyje dėl juridinio fakto nustatymo nepripažinimo, kad pareiškėjas nedirbo laikotarpiu nuo 1990-12-31 iki 1991-03-29 kooperatyve „Atmintis“;
2) nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas dirbo kooperatyve „Atmintis“ laikotarpiu nuo 1990-12-31 iki 1991-03-29;
3) panaikinti 2012-05-25 sprendimo nuostatas dalyje dėl juridinio fakto nustatymo nepripažinimo, kad pareiškėjas nedirbo UAB „Atmintis“ laikotarpiu nuo 1991-04-02 iki 1991-09-16;
4) nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas dirbo UAB „Atmintis“ laikotarpyje nuo 1991-04-02 iki 1991-09-16.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas visiškai nepasisakė dėl motyvų, kodėl neužskaitytas jo darbo užmokestis ir darbas UAB ,,Atmintis“ laikotarpiu nuo 1991-04-02 iki 1991-09-16.
2012-06-26 nutartimi (b. l. 100) teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį bei tinkamai nurodyti apeliacinio skundo dalyką. Teismas nurodė, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde 3 ir 4 reikalavimai neatitinka pirmosios instancijos teismui teikto patikslinto pareiškimo reikalavimo (b. l. 48-49). Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 306 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-07-13 nutartimi (b. l. 108) atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 89-90) dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-25 sprendimo (b. l. 84-86) laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas pašalino ne visus 2012-06-26 nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo dalyko, nors buvo atstovaujamas advokato.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 107) prašo panaikinti 2012-07-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad jis kreipėsi į teismą, kad šis nustatytų juridinį faktą, jog jis 1990-00-00 iki 1990-00-00 dirbo kooperatyve „Atmintis“ ir UAB ,,Atmintis“. Teismo posėdžio metu buvo nagrinėjamos aplinkybės, liečiančios jo nurodomą laikotarpį. Teismas nepagrįstai nurodo, kad jis neįvykdė CKP 306 straipsnio l dalies 5 punkto ir 3 dalies reikalavimų. Apelianto prašymas (skundo dalykas), kaip teismui pateiktame patikslintame pareiškime, taip ir apeliaciniame skunde, atitinka keliamus reikalavimus, numatytus CPK 306 straipsnyje. Apeliantas apeliacinio skundo argumentus išdėstė glausta forma, ir jie atitinka skundo pagrindą, nes jo dėstomos aplinkybės buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, teismas jas nagrinėjo ir civilinėje byloje yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys reikalavimo dalyką ir pagrindą. Apeliantas apeliaciniame skunde nekelia naujų reikalavimų. Teismo posėdžio protokoluose turi būti užfiksuota, kokius reikalavimus apeliantas kėlė nustatant juridinį faktą. Taip pat apeliantas 2012-09-26 pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios bylos išsprendimui žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str. 1 d. 1 p.)..
Teismas, vykdydamas teisingumą, t. y. išspręsdamas ginčą iš esmės, priima atitinkamą sprendimą. Ar teismas vykdo teisingumą vadovaudamasis įstatymais, kontroliuoja aukštesnieji teismai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją (CPK 305 str.) iš esmės apsprendžia galimybę pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Apeliacijos teisė įgyvendinama paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti.
Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui gali, o kartu turi pareigą apeliacinio skundo ar jo dalies nepriimti ir grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d.), taip pat nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus - taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.).
Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu apeliantui aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką (apelianto prašymą), kuris turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas skundas. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Kadangi apeliaciniame skunde buvo prašoma panaikinti 2012-05-25 sprendimo nuostatas dalyje dėl juridinio fakto nustatymo nepripažinimo, kad pareiškėjas nedirbo UAB „Atmintis“ laikotarpiu nuo 1991-04-02 iki 1991-09-16 (t. y. nuostatas, kurių skundžiamame sprendime net nėra), bei prašoma nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas dirbo UAB „Atmintis“ laikotarpyje nuo 1991-04-02 iki 1991-09-16, t. y. buvo reiškiamas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal patikslintą pareiškimą, galutinai sutikslintą ir 2012-05-07 teismo posėdžio metu (b. l. 81), apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pastebėjęs šį apeliacinio skundo trūkumą, visiškai pagrįstai 2012-06-26 priėmė nutartį, nustatydamas 10 dienų terminą ir šiam trūkumui pašalinti, tinkamai suformuluojant apeliacinio skundo dalyką. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas per teismo nustatytą terminą šio apeliacinio skundo trūkumo nešalino ir apeliacinio skundo dalyko tinkamai nenurodė, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiama 2012-07-13 nutartimi apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus nutarė jį grąžinti pareiškėjui.
Apeliantas visiškai neteisus, atskirajame skunde nurodydamas, kad jis nekėlė jokių naujų reikalavimų, ką turėtų patvirtinti teismo posėdžio protokolai. Kaip matyti iš 2012-05-07 teismo posėdžio protokolo, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas J. L., galutinai sutikslinę reikalavimus, nurodė, jog prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 1989 m. rugsėjo mėn. iki 1991 m. kovo mėn. dirbo kooperatyve „Atmintis“ ir gavo atlyginimą, nurodytą pažymoje Nr. 1 (b. l. 82 a. p.). Kadangi ir teismo posėdžio protokole nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis dirbo UAB „Atmintis“ laikotarpyje nuo 1991-04-02 iki 1991-09-16, akivaizdu, kad tai yra naujas reikalavimas, kuris pirmosios instancijos teisme patikslinus pareiškimą nebebuvo reiškiamas.
Atkreiptinas apelianto bei jo atstovo advokato J. L. dėmesys ir į tai, jog neatitinka tikrovės ir apeliacinio skundo teiginys, jog teismas juridinio fakto, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 1991 m. sausio mėn. 1 d. iki kovo mėn. dirbo kooperatyve ,,Atmintis“, nenustatė dėl to, jog pareiškėjas neįrodė dirbęs šiuo laikotarpiu kooperatyve, kadangi, kaip matyti iš teismo sprendimo, šis juridinis faktas nenustatytas visiškai dėl kitos priežasties – t. y. dėl to, kad nesukels jam teisinių pasekmių, nes kooperatyvo ,,Atmintis“ veikla pagal įstatymus nuo 1991-01-01 buvo draudžiama. Taip pat akivaizdu, jog apeliacinio skundo 1 punkto reikalavimas panaikinti 2012-05-25 sprendimo nuostatas dalyje dėl juridinio fakto nustatymo nepripažinimo, kad pareiškėjas nedirbo laikotarpiu nuo 1990-12-31 iki 1991-03-29 kooperatyve „Atmintis“ - t. y. reikalavimas panaikinti nuostatas, kurių skundžiamame sprendime taip pat nėra.
Kadangi pirmosios instancijos teismo 2012-07-13 nutartis pagrįsta ir teisėta, apeliacinės instancijos teismas ją palieka nepakeistą, atmesdamas visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.