Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui advokato padėjėjui L. R., viešame teismo posėdyje , išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. P. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) santechniku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1p., 3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. P. ,laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio pradžios, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, iki 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžios, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 3 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. liepos mėnesio pabaigos, kada mažametis sūnus V. P., gimęs 2011 m., buvo pas savo motiną R. R., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) mušdamas – t. y., tyčia suduodamas nenustatytą kiekį smūgių nenustatytais daiktais, galimai diržu, mediniu pagaliu, rankomis, savo mažamečiui sūnui V. P. per sėdmenis, kojas, kitas kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajam V. P. fizinį skausmą, paskutinį kartą – 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, ne vėliau kaip 3 dieną, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyčia suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius nenustatytu daiktu, galimai mediniu pagaliu, mažamečiui sūnui V. P. per sėdmenis, dešinę ranką, dešinę koją, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešiniame sėdmenyje, dešiniame dilbyje, dešiniame kelio sąnaryje, blauzdoje, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; o dėl patiriamo sistemingo ilgalaikio fizinio smurto tiesioginiu priežastiniu ryšiu V. P. išsivysčius kitoms reakcijoms į stiprų stresą (F43.8), dėl padarytos žalos V. P. psichikos sveikatai nesunkiai sutrikdė mažamečio šeimos nario - sūnaus V. P. sveikatą, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

Kaltinamasis G. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi dėl padarytų veikų ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiais, sudavė savo vaikui V. P. diržu iki 4 smūgių. Tai padarė dėl sūnaus judrumo, neklausymo , be to buvo sujaudintas dėl kito sūnau žūties ir mažai kontroliavo savo veiksmus. Jis nurodė, kad visada dirbo ir dirba. Sūnus nuo 2015 metų gyveno kartu su juo, šiuo metu gyvena su mama. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir jo motinos, susitaikė dėl padarytos veikos, prašo bylą nutraukti ir patvirtinti susitarimą dėl neturtinės 5000 eurų žalos atlyginimo dalimis.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas D. G. teisme patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji, tai yra V. P. motina R. R. susitaikė. Abu jie aptarė neturtinės 5000 eurų žalos dydį. Abi šalys pasirašė susitaikymo protokolą, todėl jis atstovaudamas nuketėjusiojo interesus, prašo patvirtinti susitaikymo protokolą ir bylą nutraukti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajam, jo gynėjui, nukentėjusiojo atstovui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti ir ištirti kiti byloje esantys įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

2018-09-08 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate gautas ir užregistruotas R. R. pareiškimas apie tai, kad 2018-09-07 apie 20.00 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) iš buvusio sutuoktinio G. P. namų parsivežti su juo gyvenančio mažamečio sūnaus V. P., gimusio (duomenys neskelbtini) namuose ant vaiko sėdmenų pastebėjo dvi mėlynes, o sūnus paaiškino, kad tėvas jį nuolat muša su diržu, o kartais ir su pagaliu. Sūnų V iš tėvo pasiimdavo ir anksčiau savaitgaliais, jis nuolat būdavo su mėlynėmis, tačiau vaikas sakydavo, kad iš kur nors iškrisdavo. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. (I t., b.l.19-20)

Mažamečio nukentėjusiojo V. P., gimusio 2011 m., parodymai, duoti 2018-09-21 apklausiant Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiesiogiai apklausoje dalyvaujant psichologei A. N., kad jis yra V. P., nepažada sakyti tiesos. Nežino, kodėl atėjo pasikalbėti. Tėtis negali jo pasiimti. Tėvas jį muša. Plačiau papasakoti negali. Kada mušė, nežino. Lauke tuo metu buvo tamsu. Tą dieną jis nieko neveikė, piešė. Kiek kartų tėtis mušė, nežino, neskaičiavo. Tėtis mušė per dieną dešimt kartų. Kai muša, nieko nesako. Tėtis muša su diržu ir su pagaliu, kurį nusiskina nuo šakos. Muša per šikniuką. Kas būna toliau, nežino. Kai jį muša, jis stovi. Jis bijo, jam nedrąsu pasakoti. Su tėte mušasi, daugiau nieko neveikia. Jis nieko nežino, mama žino. (Daug kartų kartoja, kad nori pas mamą.) (I t., b.l.29-30, 33-41)

Mažamečio nukentėjusiojo V. P., gimusio 2011 m., parodymai ikiteisminiame tyrime Nr.03-2-00635-18, duoti 2019-01-08 apklausiant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui, (protokolo kopija), kuriuose užfiksuota, "man pas tėtę liūdniausiai būdavo kai tėtė mane mušdavo per šikniuką su pagaliu, dar mušdavo per pilvą, per veidą, praskėlė nosį..." (II t., b.l.108)

Mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. R., 2018-09-08 apklaustos liudytoja, parodymai, kad 2018-09-07 apie 20.00 val. ji su mama V. R. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas savo buvusį vyrą G. P. pasiimti sūnaus V. P., gimusio 2011 m. Teismas vaiko globą paskyręs tėvui, ji jį gali pasiimti tik savaitgaliais. Jiems grįžus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ji norėjo sūnui aprengti pižamą. Sūnus V jai pasakė, kad, jeigu ji pamatys mėlynę, tai todėl, kad jis stipriai iškrito iš lovos. Nurengusi sūnų, ant jo sėdmenų pamatė dvi mėlynes. Paklausus, iš kur jos atsirado, sūnus pasakė, kad sumušė tėtis, kadangi po praeito savaitgalio jis neparsivežė raktų pakabuko, o paliko jį pas mamą. Taip pat pasakė, kad tėtis jį muša ne tik su diržu, bet ir su pagaliu. Anksčiau ne kartą buvo pastebėjusi ant sūnaus kūno mėlynes, tačiau vaikas vis sakydavo, kad nukrito. (I t., b.l.93-94)

2018-09-10 liudytojos R. R. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kad sūnų V. P. paskutinį kartą prieš sužalojimą matė sveiką 2018-09-02, kada buvo pasiėmusi savaitgaliui. 2018-09-07 vėl nuvyko pasiimti vaiko ir, jį parsivežusi, pastebėjo ant jo sėdmenų dvi mėlynes ir įbrėžimą. Sūnus paaiškino, kad mėlynės atsirado nuo to, kad tėtis jį mušė su pagaliu. Ji mano, kad vaiką galbūt mušė sekmadienį, kai jį parvežė paskutinį kartą, t.y., 2018-09-02. Kiek kartų tėvas sudavė, vaikas negalėjo jai pasakyti. Kitą dieną ji su pareiškimu kreipėsi į Jurbarko policiją. Po to su vaiku nuvyko į VšĮ "Jurbarko ligoninę", kur medikai vaiką apžiūrėjo bei paguldė į Vaikų ligų skyrių. Iš ligoninės išleido 2018-09-10. Vaikas skundėsi, kad jį tėtis muša ne pirmą kartą, kad blogai prižiūri, kad neduoda valgyti. Sakė, kad tėtis geria. Jie su G. P. yra išsiskyrę 4 metai. Su juo turėjo 3 bendrus vaikus. Du vaikai yra mirę. Mergytė mirė, kai jai buvo trys savaitės, ją ištiko staigi kūdikių mirtis. Kitas sūnus J. P. mirė 2017-06-22, po to, kai jį suvažinėjo automobilis. Po skyrybų vaikų gyvenamoji vieta jų bendru susitarimu buvo nustatyta su tėvu. (I t., b.l.95-96)

2019-04-19 liudytojos R. R.papildomos apklausos metu duoti parodymai, kad 2018-09-07, po apsilankymo Jurbarko r. policijos komisariate, ji Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nusiuntė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti sūnaus V. P. sumušimai. Pirmoji nuotrauka, su žymėmis ant sėdmenų, buvo fotografuota 2018-09-07, dėl šio fakto ji ir kreipėsi į policiją. Kita nuotrauka fotografuota prieš metus laiko, ant V nugaros ir sėdmenų taip pat matosi mėlynės. Sūnus V jai yra sakęs, kad mėlynės atsirado, kai tėtis jį mušė. Tuo metu į policiją ji nesikreipė, nuotraukas pateikė teismui vykstančio civilinio proceso metu. Kitas tris nuotraukas, kuriose sūnus V nufotografuotas iš nugaros su rankšluosčiu, rado sūnaus turimame telefone, kurį, matomai, sūnui buvo davęs G. P., kad galėtų susisiekti. Šis telefonas yra grąžintas G. P.. Iš pradžių V apie šias nuotraukas aiškino, kad tėtis jį fotografavo ir mušė. Vėliau kalbant, sūnus prisiminė, kad tos nuotraukos darytos pas kaimynus, kai tuo metu jis žaidė, o tėtis jį fotografavo, bet tada jo nemušė. Po to, kai ji vaiką pasiėmė iš tėvo, jie gyvena Olandijoje. Sūnaus elgesys pasikeitė į gerąją pusę, taip paklusnesnis, ramesnis. Anksčiau būdavo agresyvus. Vaikas turi šlapinimosi problemų, dėl to ji kreipėsi į medikus ir psichologus. Kol ikiteisminio tyrimo metu Vakaris gyvena pas ją, sūnus papildomai pasakojo, kad tėtis jį mušdavo be priežasties, mušdavo su kumščiu į pilvą, į veidą, į įvairias kūno vietas, taip pat pasiimdavo diržą, beisbolo lazdą ir mušdavo. Vaikas nežinojo ir iki šiol nesupranta, už ką jį mušdavo. (I t., b.l.99-100)

2019-07-18 liudytojos R. R. papildomos apklausos metu duoti parodymai, kad kai 2015 metais jos ir G. P. santuoka buvo nutraukta, vaikų J ir V gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Po santuokos nutraukimo, laikotarpyje nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio G. P. jai leido susitikti su vaikais tris ar keturis kartus. Tuo laiku su vaikais daugiausiai bendraudavo telefonu. Vieno telefoninio pokalbio metu, tiksliai laiko nurodyti negali, per garsiakalbį kalbantis su abiem sūnumis, jie pasakė, kad tėtis juos skriaudžia ir muša. Vaikai vengdavo su ja kalbėtis telefonu, nes, kaip V dabar pasakoja, tėtis jiems grasindavo, kad juos muš. 2017-06-22 autoįvykio metu žuvus jų sūnui J , 2017-06-23 ji nuvažiavo pas G. P. į Marijampolę pasiimti V . Sūnų rado paliktą pas kaimynę, vaikas buvo murzinas, išsigandęs, nevalgęs. Parsivežusi V į namus, norėjo nuprausti, nurengė ir ant jo nugaros, vienos pusės sėdmens ir abiejų blauzdų pamatė mėlynes. Paklausus, iš kur šie sumušimai, V jai paaiškino, kad jį su pagaliu mušė tėtis. Paklausus, dėl ko tėtis jį mušė, V atsakė, kad tėtis jį visada muša, jis pats nežino, dėl ko. V sakė, kad tėtis jį mušė neseniai, konkretaus laiko neįvardino. Matėsi, kad mėlynės nėra senos, jos buvo ryškios, todėl mano, kad sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2 - 3 dienas. Šiuos sužalojimus ant V kūno ji nufotografavo ir pateikė prijungimui civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vakaris pas ją buvo beveik mėnesį laiko, iki 2017 m. liepos mėnesio pabaigos. Nuo to laiko iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ji su sūnumi nesimatė, kadangi G. P. neleido. Per šį laikotarpį telefonu su V yra kalbėjusis tris- keturis kartus. Telefoninių pokalbių metu V minėjo, kad nuo tėtės yra gavęs per "šikniuką", tačiau į jų pokalbį įsiterpė G. P., sakydamas, kad V jo neklausė. Daugiau telefoninių pokalbių metu Vakaris jai nieko nėra užsiminęs, kad jį skriaudžia tėtis, todėl negali pasakyti, kaip dažnai laikotarpyje nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio buvo smurtaujama prieš sūnų Vakarį. (I t., b.l.105-106)

Liudytojos V. R. parodymai, kad 2018-09-07 apie 19.00 val. su dukra R. R. ir savo sugyventiniu V. D. nuvyko į Marijampolės r. sav., pas dukros buvusį sutuoktinį G. P., pasiimti dukros mažamečio sūnaus V. P.. Nuvykus prie G. P. namų, su V. D. liko laukti automobilyje, dukra Renata nuėjo pasitikti sūnaus Vakario. Jie su sugyventiniu matė, kaip G atvedė V ir pradėjo žodžiais grubiai nurodinėti Renatai, kad ši sūnui neduotų naudotis telefonu ir kompiuteriu. Ji atgal jam nieko nesakė, pasiėmė vaiką ir jie išvažiavo. Parsivežė vaiką su dukra į namus, (duomenys neskelbtini) vėliau dukra su sūnumi išvažiavo nakvoti į savo butą Jurbarke. Kitą dieną R. R. paskambinusi pasakė, kad ant sūnaus V. P. pastebėjo mėlynes, o vaikas pasakė, kad jį namuose mušė tėtis. Dukros prašymu su V. D. nuvežė ją su vaiku į Jurbarko ligoninę. Ligoninėje ji paklausė V , kas nutiko, vaikas pasakė, kad tėtis jį muša. Smulkmenų neklausinėjo. ( It., b.l.111-112)

Liudytojo V. D. parodymai, kad 2018-09-07 apie 19.00 val. su sugyventine V. R. nuvežė jos dukrą R. R. pas R vaiko tėvą G. P. pasiimti R sūnaus V. P.. Tai buvo jaujų antras toks V pasiėmimas. Visada lydi R , kadangi tarp jų vyksta konfliktai dėl vaiko, todėl dėl jos saugumo, vyksta kartu. Pirmą kartą, tai buvo 2018-08-31, V pasiėmė be piktumų. Šįkart G. P., atvedęs V , žodžiais pradėjo pulti R , nurodinėti, ką ji gali daryti, kaip elgtis su vaiku, pakeltu tonu pasakė daug taisyklių. V. P. labai džiaugėsi pamatęs savo mamą. Jis parsivežė R su vaiku pas save į namus, o vėliau juos nuvežė į Jurbarką. Sekančią dieną sužinojo, kad R. R. kreipėsi į policiją dėl V sumušimo. Jis pats asmeniškai su vaiku nekalbėjo. (I t., b.l.117)

Liudytojos N. J. parodymai, kad ji yra Jurbarko švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė. 2018-10-02 į įstaigą kreipėsi R. R. su sūnumi V. P., dėl vaiko šlapimo nelaikymo epizodų dienos ir nakties metu. Jų įstaiga mamai rekomendavo dėl šių problemų kreiptis į medikus, siekiant nustatyti, ar sutrikimai nėra fiziologinio pobūdžio. R. R. kreipėsi į Kauno klinikų specialistus, buvo atliktas sveikatos patikrinimas, fiziologinių sutrikimų nebuvo nustatyta. Kiek žino, V. P. buvo nukreiptas Vaikų ir paauglių psichiatrų konsultacijai. Buvo konstatuota, kad šiuo metu duomenų psichikos sutrikimui nustatyti nepakanka, gyvenant saugioje aplinkoje stebima teigiama būklės dinamika. Buvo rekomenduojama psichologinė pagalba berniukui. Tuo tarpu vyko jos, kaip psichologės, ir berniuko V. P. užsiėmimai, kurių metu V. P. teigė, kad nenori susitikti su tėte, nori gyventi su mama, nes tėtis jį muša su "beisbolke". Piešiniuose nurodė vietas, kur tėtis jį muša, tai buvo sėdmenys, kojos, krūtinė. Detalesnių aplinkybių, ar vaikas žino, kaip atrodo beisbolo lazda, nesiaiškino. Tuo metu dėl vaiko patirtos traumos buityje - lūžusios rankos - su V. P. standartizuoti testai nebuvo atliekami. Berniukas nenorėjo kalbėti apie tėtį ir santykius su tėte, užvedus pokalbį apie tėtį, jis pradėdavo visaip vengti šios temos, žiovaudavo, ir nukreipdavo temą. (I t., b.l.153-154)

Liudytojos A. B. parodymai, kad 2018-09-08 dirbant kartu su Tauragės vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste I. D., iš policijos gavo pranešimą, kad į Jurbarko rajono policijos komisariatą yra atvykusi mama su mažamečiu sūnumi, kuris galimai yra patyręs fizinį smurtą. Kadangi jai ir kolege pagal jų su vykdomas funkcijas priklauso reaguoti į tokio pobūdžio pranešimus, jos nuvyko į Jurbarko r. policijos komisariatą. Ten rado mamą R. R. su mažamečiu sūnumi V. P.. Policijos pareigūnai suteikė informaciją apie gautą pranešimą ir jos su kolege nuėjo į atskirą patalpą su mama ir vaiku. Vaiko mama R. R. paaiškino, kad sūnus yra patyręs fizinį smurtą iš tėvo, parodė ant vaiko sėdmenų beišnykstančią mėlynę, matėsi įbrėžimas. Su vaiku bendravo tiesiogiai, jis pasakė, kad tėtis jį mušė su diržu, su pagaliu, ir sakė, kad bijo pasakoti. Vaikas slėpėsi už mamos, buvo nedrąsus, sakė, kad nori miego, prašė, kad už jį kalbėtų mama. Jos su kolege užpildė Vaiko grėsmės lygio anketą, nustatė 1 grėsmės lygį. Apie tai pranešė Tauragės VTAS vedėjai B. S., kuri rekomendavo vaiką nuvežti apžiūrai į ligoninę. Vaikas su mama buvo nuvežti į VšĮ "Jurbarko ligoninė", ten buvo nuspręsta vaiką paguldyti stebėjimui. Jos bandė susisiekti telefonu su vaiko tėvu, kadangi vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, tačiau susisiekti nepavyko. Bendraujant su vaiko mama R. R., ji paaiškino, kad V. P. tėvo namuose būna paliekamas vienas, kad tėvo namuose dažnai vartojamas alkoholis, kyla konfliktai tarp tėvo brolio ir senelio, kad vaikas šlapinasi į lovą, kad būdamas pas ją - nesišlapina, kad bijo tamsos ir likti vienas. Pasakojo iš praeities įvykius, kad anksčiau yra nustatyta, jog vaiko tėvas smurtauja prieš vaikus, kad dėl tėvo nepriežiūros yra žuvęs kitas jų bendras sūnus. Telefone ji parodė senesnes nuotraukas, kuriose buvo nufotografuotos V. P. kojos, ant kurių matosi mėlynės. Vėliau, joms jau grįžus į Tauragę, R. R. atsiuntė į elektroninį paštą tas nuotraukas. Dar vėliau ji pranešė, kad vaiko mobiliajame telefone rado V. P. nuotrauką, kurioje jis klūpo, ant juosmens uždėtas rankšluostis, o vaikas jai paaiškino, kad čia tėtis jį parklupdė, mušė su pagaliu ir fotografavo. Visą surinktą informaciją perdavė Jurbarko VTAS darbuotojams, kurie toliau dirbo su šios šeimos atveju. Ji daugiau su berniuku ar jo motina nebendravo. (I t., b.l.159-160)

Liudytojos I. D. parodymai, kad 2018-09-08, iš Jurbarko rajono policijos komisariato gavus pranešimą apie mažamečio V. P. galimai patirtą fizinį smurtą iš tėvo, kartu su kolege A. B.nuvyko į Jurbarko policijos komisariatą, kur pabendravus su policijos pareigūnais, gavo informaciją apie pranešimą. Policijos komisariate nuėjo į atskirą patalpą pasikalbėti su R. R. ir jos sūnumi V. P.. R. R. papasakojo, kad 2018-09-07 ji pasiėmė iš tėvo sūnų ir vakare, prieš miegą, pamatė ant sūnaus sėdmenų mėlynes, paklausus sūnaus, iš kur jos, jis pasakė, kad prieš savaitę mušė tėtis su diržu ir pagaliu. Mušė už tai, kad paliko gintarinę grandinėlę pas mamą. Bendravimo metu vaikas slėpėsi už mamos, sakė, kad nori miego, vengė kalbėti ta tema. Vėliau įsidrąsinęs pasakė, kad tėtis yra mušęs jį keletą kartų, kad namuose tėtis vartoja alkoholį, kad tėtis jį maudo šaltame vandenyje, kubile. V. P. sakė, kad nori gyventi su mama, prašė kalbėti ir apie smurtą pasakoti mamai. Berniukas buvo nedrąsus. R. R. parodė ant vaiko sėdmens esančią mėlynę, matėsi įbrėžimas. Mėlynė buvo beišblunkanti. R. R. paaiškino, kad su vaiko tėvu negyvena, kad ji gyvena Olandijoje, o V. P. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu. Ji V. P. turėjo tėvui pristatyti sekančią dieną, vakare. R. R. papasakojo, kad vienas jos vaikas yra miręs. Ji sakė, kad yra anksčiau pastebėjusi ant sūnaus kūno mėlynes, tačiau berniukas sakė, kad susižalojo pats. Tačiau dabar ji turi įtarimą, kad prieš vaiką buvo smurtaujama ir ankščiau.

Po pokalbio nuvyko į VšĮ "Jurbarko ligoninės" priėmimo skyrių, kur vaikų gydytoja apžiūrėjo V. P. ir nusprendė vaiką paguldyti į skyrių stebėjimui. Vakare ji gavo iš R. R. nuotraukas, kuriose buvo nufotografuotos sumušimo žymės, dėl kurių ji kreipėsi, ir 4 nuotraukos, kuriose V. P. buvo keturiomis ant grindų, juosmenį užsidengęs rankšluosčiu. V. P. jai paaiškino, kad tėtis jį mušė pagaliu ir pats darė nuotraukas. R. R. rekomendavo nuotraukas persiųsti Jurbarko policijai. Jos su kolege bandė telefonu susisiekti su vaiko tėvu, tačiau prisiskambinti nepavyko. Bendraujant su vaiku ir mama, berniukas joms patvirtino, kad tėtis jį muša. (I t., b.l.165-166)

Liudytojos E. K. parodymai, kad 2018-09-08 Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad 2018-09-08 į Jurbarko rajono policijos komisariatą kreipėsi R. R., kuri pranešė apie galimai tėvo sumuštą sūnų V. P.. Į gautą pranešimą reagavo specialistės - budėtojos I. D. ir A. B.. Darbuotojos atvyko į Jurbarko rajono policijos komisariatą ir bendravo su vaiku, buvo nustatytas I grėsmės vaikui lygis. Pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teritorinį principą medžiaga buvo persiųsta jai. Gavusi medžiagą, susisiekė su R. R., kuri atvykusi kartu su vaiku, paaiškino aplinkybes, kurios sutapo su tarnybinio pranešimo turiniu. Trumpai pakalbino vaiką, paklausė, kaip jam sekasi, kaip jaučiasi. Jis pasakė, kad myli mamą, kad nori būti su mama, nenori eiti pas tėtį dėl to, jog tėtis jį muša su pagaliu per kojas ir "šikniuką". R. R. paaiškino, kad viskas yra užfiksuota policijoje, vaikas buvo apžiūrėtas ligoninėje ir teismo medicinos ekspertų, todėl ji daugiau veiksmų nesiėmė. Apie šį atvejį įstatymų numatyta tvarka kreipėsi į Socialinės paramos skyrių dėl atvejo vadybininko R. R. šeimai paskyrimo. (I t., b.l.141-142)

2018-09-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 286/2018 (10), iš kurios matyti, kad V. P. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame sėdmenyje, dešiniame dilbyje, dešiniame kelio sąnaryje, blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nėra galimybės nustatyti. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai dešiniajame sąnaryje ir blauzdoje galėjo gautis tiek smūgiuojant, tiek ir griūnant, krentant ir pan. Poodinė kraujosruva sėdmenyje būdingesnė smūgio sudavimui. Poodinė kraujosruva dilbyje galėjo gautis tiek smūgiuojant, tiek spaudžiant, tiek kontaktuojant su kokiu tai daiktu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (I t., b.l.187-188)

2018-12-10 - 2018-12-13 globos namų "Užuovėja" nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados kopija, iš kurios matyti, kad psichologinio vertinimo metu "...Vakaris tėtį ir gyvenimą su juo patiria visiškai priešingai - su juo jaučiasi nesaugus, nemylimas, nesvarbus. Vaikas epizodiškai pasakoja apie patiriamą fizinį ir emocinį smurtą iš tėčio...("muša su lazda per galvą ir bet kur"...). Pokalbių apie tėtį metu pasikeičia Vakario elgesys, stebimas ryškus nerimo išgyvenimas... Keliama prielaida, kad vaiko turimi emociniai sunkumai - nesaugumas, įvairios baimės, šlapinimasis į lovą, išmatų nelaikymas - yra susijusios su nepatenkintais saugumo, stabilumo, rūpesčio poreikiais bei trauminiais patyrimais artimoje aplinkoje..." (III t., b.l.78)

2019 m. balandžio 18 d. - birželio 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-74/2019, iš kurio matyti, kad: šiuo metu V. P. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl įtariamojo veiksmų. V. P., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinį išsivystymą, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau negalėjo pilna apimtimi duoti apie tai parodymų dėl savo būsenos (įtariamojo baimės ir jo daromo poveikio). V. P. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Duomenų, kad kiti asmenys darytų poveikį V. P. parodymams, negauta. Duomenų apie tai, kad motina formuotų neigiamą V. P. požiūrį į tėvą, negauta.

Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą V. P. sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles", V. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio V. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. Atsižvelgiant į tai, toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama. (II t., b.l.46-60)

2019-03-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja I. D. iš savo mobiliojo telefono į vyresn. tyrėjos elektroninį paštą atsiuntė V. P. nuotraukas, kuriose užfiksuotos galimai sumušimo žymės, dėl kurių kreipėsi R. R., ir nuotraukas iš V. P. mobiliojo telefono. (Viso 6 nuotraukos). (I t., b.l.169-181)

2019-03-06 daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtos liudytojos I. D. pateiktos 6 nuotraukos. Apžiūros metu nustatyta, kad elektroninis laiškas su nuotraukomis atsiųstas iš R. R. elektroninio pašto šeštadienį, rugsėjį, 8, 2018, 11.33 val. Laiške tekstas "Radome vaiko telefone kuri vakar atsivežė tokias nuotraukas, ir vaiko paklausiau kas čia buvo, Vakaris pasakė kad tėtė mušė pagaliu, ir pats darė nuotraukas". Apžiūros metu užfiksuota, kad pirmoje nuotraukoje matosi stambiu planu nufotografuotas vaiko sėdmenų vaizdas, ant sėdmenų dešinės pusės matosi neryški rausvos spalvos mėlynė, ant kairės pusės matosi įbrėžimas. Antroje nuotraukoje matyti vaiko sėdmenų ir nugaros vaizdas, ant sėdmenų kairės pusės matyti mėlynė, virš sėdmenų kairėje nugaros dalyje matyti žymės, panašios į mėlynes. Iš aplinkos aprašymo matyti, kad fotografuota ne toje pačioje aplinkoje. Kitose keturiose nuotraukose užfiksuotas apsirengęs sportiniais marškinėliais ir tamsios spalvos šortais vaikas iš nugaros, vienoje iš jų vaikas užfiksuotas klūpantis ir rankomis besiremiantis į grindis, kitose dviejose - klūpantis, ketvirtoje - stovintis. Visose keturiose nuotraukose vaikas rankose laiko mėlynos spalvos audeklą. Nuotraukos nukopijuojamos ir įrašomos į kompaktinį diską. (I t., b.l.182-184)

Jurbarko švietimo centro pateikta informacija, iš kurios matyti, kad V. P. švietimo centro Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje konsultuotas nuo 2018-10-03 iki 2019-01-09 (7 psichologo konsultacijos). Konsultacijų metu užfiksuotas vaiko jaudinimasis, nenorėjimas atsakinėti į klausimus, nepasitikėjimas kitais žmonėmis. Konsultacijų metu pyko ant tėvo, nenorėjo su juo susitikti. Pasak berniuko, norįs gyventi su mama, nes tėvas muša jį su "beisbolke". 2018-10-03 susitikimo metu piešinėlyje nurodė kūno vietas, kur tėtė mušė, rodė, kaip tėvas jam smūgiavo į pilvą. Kitų susitikimų metu berniukas epizodiškai prisimindavo, kad tėvas jį mušdavo. (II t., b.l.102-104)

Marijampolės vaikų lopšelio - darželio "Šypsenėlė" pateikta informacija apie V. P., iš kurios matyti, kad jis vaikų lopšelį - darželį pradėjo lankyti 2015-09-01, į priešmokyklinio ugdymo grupę atvyko 2017-09-01, vaiko lankomumas geras, ateidavo tvarkingas, švariais rūbeliais. Mėgo bendrauti su bendraamžiais, su suaugusiais buvo uždaras. Tėvas domėjosi Vakario pasiekimais. ( II t., b.l.113)

Marijampolės sav. Mokolų progimnazijos pateikta V. P. charakteristika, iš kurios matyti, kad V. P. progimnazijos 1-ąją klasę lankė 5 dienas: nuo 2018-09-01 iki 09-07. Per šį laikotarpį nebuvo pastebėta mokinio nuotaikų kaitos. Mokinys ateidavo tvarkingas, turėjo reikalingas priemones. Tėtis noriai bendravo su mokytoja. (II t., b.l.114)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, jog VTAS nenustatė, kad V. P. gyvenant su tėvu G. P., būtų pažeidžiamos jo teisės ar neužtikrinti teisėti interesai. (II t., b.l.94-95).

Aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis G. P. padarė nusikalstamą veiką , numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

Teisiamajame posėdyje apysunkį tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis G. P. visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo nusikalstamo poelgio, nukentėjusiojo ir jo motinos atsiprašė, su nukentėjusiuoju, atstovaujamu įstatyminės atstovės R. R. susitaikė, pasirašė susitarimą , kuriuo aptarė neturtinės 5000 eurų žalos atlyginimo grafiką. Kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą ( 2 tomas ,b. l. 146), yra baustas administracine tvarka ( 2 tomas b.l.147-150). Kaltinamasis dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai ( 2 tomas b.l.116). Visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį įvertindamas ne didesniu nei rūšinio lygmens, pripažindamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tai kad jis : a) visiškai prisipažino kaltas, davė paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) susitarė su nukentėjusia dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 2 dalis), Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstyta, prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tenkinti ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktas 11 ), teismas sprendžia atleidžiamam nuo atsakomybės, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui , kurį atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Kitos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 str. str.) kaltinamajam neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Nutraukiant baudžiamąją bylą, patvirtintinas kaltinamojo ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės sudarytas susitarimas dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam G. P. ,paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiuoju V. P. paliktinai galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje psichologei A. N. už jos paslaugas yra sumokėta 65,44 eurai, todėl šios patirtos proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamojo , valstybės naudai. ( BPK 103 str.1p., 105 str.2d.).

Daiktinius įrodymus 6 vnt. nuotraukų įrašytų į kompaktinį diską ir V. P. apklausos vaizdo įrašą , įrašytą į diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei BK 38 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 punktą atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, kuriuos įpareigoti atlikti per 9(devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos .

Patvirtinti atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės R. R. 2019 m. lapkričio 04 d. susitarimą dėl nusikaltimu padarytos 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo : „G. P. įsipareigoja sumokėti per 18 mėnesių , tai yra iki 2021m. gegužės 1d. pinigines lėšas pervedant į v P įstatyminės atstovės R. R. atsiskaitomąją sąskaitą NL74INGB0672983621, esančią Olandijos banke, grafiku : 275 eurus sumokėti iki 2019-11-30; 275 eurus sumokėti iki 2019-12-31; 275 eurus sumokėti iki 2020-01-31; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-02-29; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-03-31; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-04-30; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-05-31; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-06-30; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-07-31; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-08-31; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-09-30; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-10-31; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-11-30; ; 275 eurus sumokėti iki 2020-12-31; ; 275 eurus sumokėti iki 2021-01-31 ; 275 eurus sumokėti iki 2021-02-29; 275 eurus sumokėti iki 2021-03-31; ; 325 eurus sumokėti iki 2021-04-30d , nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo“.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nebendrauti su nukentėjusiuoju V. P. palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Priteisti iš G. P. valstybės naudai 65,44 eurus už išlaidas susijusias su psichologo pagalba. (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5660).

Daiktinius įrodymus 6 vnt. nuotraukų įrašytų į kompaktinį diską ir V. P. apklausos vaizdo įrašą , įrašytą į diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.