Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei, suinteresuotiems asmenims P. K., R. K., jų ir suinteresuotų asmenų L. K., V. K. atstovui advokatui V. J., institucijos teikiančios išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Jolantai Papievienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro patikslintą pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys P. K., R. K., L. K., V. K., A. L., Z. K., Z Z. O., S. K., institucija teikianti išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro (toliau - pareiškėjas) pareiškimą teisme iškelta civilinė byla. Pareiškėjas patikslintu prašymu prašo pripažinti P. K. neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: atstovavimo teisėtvarkos srityje ir atstovavimo psichikos sveikatos priežiūros srityje. Pareiškimo pagrindu nurodė, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2017-02-28 buvo gauta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-02-27 nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-71-1025/2017, kurioje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nustatė, kad yra pasikeitusios aplinkybės dėl P. K. psichinės būklės, todėl būtina ginti jo teises ir interesus inicijuojant civilinę bylą dėl P. K. pripažinimo neveiksniu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale P. K. gydėsi nuo 2017-04-06 iki 2017-04-10 ir jam buvo nustatytos diagnozės. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos teismo ekspertiniame skyriuje P. K. 2017-04-28 atlikta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir nustatytos diagnozės bei P. K. rekomenduotas priverstinis ambulatorinis gydymas pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. sausio 17 d. - sausio 19 d. ekspertizės aktą Nr. 85TPK-12/2019 nustatyta, kad P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse - savęs atstovavimo teisėtvarkos srityje bei psichikos sveikatos priežiūros srityje. Išdėstyti duomenys rodo, kad P. K. dėl psichinės ligos negali savimi pasirūpinti, nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali jų visiškai valdyti tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašas ir pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad P. K. turi sutuoktinę R. K., vaikus: L. K. ir V. K., brolius: Z. K., J. K., S. K. bei seseris: A. L. ir Z Z. O.. Šie asmenys į procesą įtrauktini suinteresuotais asmenimis.

Suinteresuoti asmenys P. K., R. K., L. K. ir V. K. pateikė atsiliepimą, prašydami patikslintą pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nebesant kaimynų priešiškumo, nebeprovokuojant P. K., jokie nauji konfliktai nebefiksuojami. P. K. nebeturi pagrindo kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad P. K. nesupranta savo veiksmų ir jų negali valdyti teisėtvarkos srityje, yra nepagrįsta, todėl šioje srityje nėra būtinumo pripažinti jį neveiksniu. Nurodė, kad P. K. pats kreipėsi į psichikos ligų specialistus, kai pajuto, jog jam yra negerai ir tik jo iniciatyva buvo nustatyta, jog jis susirgo depresija, tačiau šį liga jau seniai išgydyta, ir jis jokiomis psichikos ligomis nebeserga.

Suinteresuoti asmenys A. L., Z. K., Z Z. O., S. K. atsiliepimų į pareiškimus nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Teismo posėdyje Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Kornelija Rušinaitė prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad asmens pripažinimas neveiksniu dėl negalėjimo savęs atstovauti teisėtvarkos srityje suprantamas, kai asmuo dėl savo psichinės sveikatos būklės negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipiantis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui teismą, prokuratūrą, policiją): nesugeba naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis; nesugeba tokių paslaugų poreikio įvertinti ir pan.). Neveiksnumas psichikos sveikatos priežiūros srityje suprantamas, kai asmuo dėl savo psichinės sveikatos būklės negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti naudojantis teikiamomis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis ir nesugeba tokių paslaugų poreikio įvertinti.

Suinteresuotas asmuo P. K. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, jog jo problemos prasidėjo dėl kaimynų, kurie jį apkalba, pastarieji jį apskundė policijai. Paskutinius du metus, kaimynai jo nebeprovokuoja, todėl metus laiko į teisėtvarkos pareigūnus nesikreipė, skundų neberašo. Su nustatyta psichiatro diagnoze nesutinka, mano esantis sveikas, vaistai jam nereikalingi. Pas psichiatrą lankosi ir vaistus geria, tik dėl to, jog bijo būti priverstinai išsiųstas gydytis. Pas gydytojus lankosi su žmona ar savarankiškai.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė Jolanta Papievienė teismo posėdžio metu paaiškino, jog bylos nagrinėjimo metu P. K. sutuoktinė R. K., paaiškinusi, jog sutuoktinis šiuo metu yra savarankiškesnis. Su sutuoktinės pagalba sugeba pasirūpinti savo psichine sveikatas. P. K. metus laiko nesikreipė į teisėtvarką. Pažymėjo, jog P. K. nėra savikritiškas, adekvatus, todėl mano, jog tikslinga būtų P. K. pripažinti iš dalies neveiksniu patikslintame pareiškime nurodytose srityse.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2017 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja baudžiamojoje byloje Nr. M1-131-729/2017, pripažino, kad P. K. veiką, uždraustą Lietuvos Respublikos BK 145 str.2d., padarė būdamas nepakaltinamu, tai yra P. K. terorizavo ir sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą savo kaimynus J. J., V. J., D. J. ir J. J., t. y.: 2016-02-26 apie 15 val., P. K., ties namu (duomenys neskelbtini), laikydamas kastuvą lipo per tvorą į J. J., D. J., V. J. ir J. J. teritoriją, išvadino J. J. necenzūriniais žodžiais, grasino išvežti ir gąsdino sakydamas, kad jis duobę išsikasė ir dabar jau viskas baigsis, bei grasino J. J. užkasti gyvą, o V. J. įžeidinėjo. Be to, 2016-03-07 apie 17 val., P. K. būdamas ant bendro kelio (duomenys neskelbtini), išvadinęs J. J. „tūziku“, sugriebęs nuo kelio žvyrą sviedė jį į J. J., ištepdamas pastarajam veidą, drabužius, kiemo trinkeles bei automobilį. Be to, 2016-05-05 apie 20 val., P. K., stovėdamas savo namo teritorijoje ties namo (duomenys neskelbtini) mėtė per tvorą į Jonikų kiemą kruopų košę, o pastariesiems paprašius nešerti jų šuns, P. K. išvadino J. J. necenzūriniais žodžiais ir pagrasino užmušti kai sutiks pastarąjį vieną. Be to, 2016-05-30 apie 9.00 val., P. K. būdamas savo namo teritorijoje, ties namo (duomenys neskelbtini) girdint pašaliniams asmenims, žodžiu įžeidinėjo J. J., V. J., D. J. ir J. J., išvadino juos ir necenzūriniais žodžiais, grasino, kad sudegs jų namai bei pagrasino pagavęs J. J. jį užmušti. Be to, 2016-06-15 apie 19.20 val., P. K. būdamas savo namo teritorijoje, ties namo (duomenys neskelbtini), žodžiu įžeidinėjo J. J. ir grasino užmušti. Be to, 2016-09-03 apie 10.00 val., P. K. būdamas savo namo teritorijoje, ties namo (duomenys neskelbtini), vaikščiodamas palei tvorą su dalgiu rankose, žodžiu įžeidinėjo J. J., J. J. ir V. J., grasino susidoroti bei sunaikinti jų tvorą. Be to, 2016-12-29 apie 16.30 val., P. K. būdamas ant kelio ties namu (duomenys neskelbtini), išvadino J. J., D. J., J. J. necenzūriniais žodžiais, o V. J. automobiliu grįžtant namo, užstojo kelią taip ją priversdamas sustoti, pastarajai sustojus, P. K. apspjovė jos automobilio priekinio lango stiklą ir atidaręs vairuotojo dureles sukėlė jai išgąstį ir įžeidinėjo žodžiu. Be to, 2017-04-02 apie 15 val., J. J. einant keliu (duomenys neskelbtini) ir vežimėlyje vežant vaiką, P. K. atvažiuodamas dviračiu priešpriešais nesitraukė iš kelio ir tik likus metrui atstumo iki susidūrimo su ja pasuko į šoną, ko pasekoje J. J. sukėlė didelį išgąstį dėl vaiko ir savo saugumo. Be to, 2017-04-03 apie 15.00 val., P. K. būdamas savo namo teritorijoje ties riba su namu (duomenys neskelbtini), mažamečio vaiko akivaizdoje išvadino J. J. necenzūriniais žodžiais bei, laikydamas rankose kastuvą, grasino juo suduoti J. J. per galvą ir grasino, kad jie čia ilgai negyvens. Be to, 2017-04-04 apie 13.00 val., P. K. būdamas savo namo teritorijoje ties riba su namu (duomenys neskelbtini), mažamečio vaiko akivaizdoje, išvadino J. J., V. J., D. J., J. J. necenzūriniais žodžiais bei, laikydamas rankose kastuvą, pasilypėjęs ant tvoros pamato, grasino, kad sudegs jų namai, juos nudaužti ir sukapoti.

Teismas baudžiamojoje byloje Nr. M1-131-729/2017 nutartimi taikė P. K. priverčiamąsias medicinos priemones, paskiriant jam ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

2018 m. rugsėjo 7 d., Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų teisėjas baudžiamojoje byloje Nr. T-376-729/2018 pratęsė P K. K. rajono apylinkės teismo 2017-11-10 nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

2019 m. gegužės 28 d., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas baudžiamoje byloje Nr. T-167-903/2019 priėmė nutartį pratęsti Petrui K. K. rajono apylinkės teismo 2017-11-10 nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

2016 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja civilinėje byloje Nr. e2-35-1025/2019, pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nusprendė kreiptis į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą su prašymu įvertinti ar nėra pagrindo inicijuoti proceso dėl P. K. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo. Civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro sprendimas dėl inicijavimo P. K. pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje procedūros taikymo. Civilinėje bylioje e2-35-1025/2019, 2017-02-22 teismo posėdžio metu atsakovo V. M. atstovė advokatė prašė pakartotinai kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, tai yra dėl ieškovo P. K. neveiksnumo nustatymo, kadangi kyla abejonės dėl jo psichinės būklės. Nurodė, kad P. K. elgesys bylos nagrinėjimo metu yra neadekvatus, atstovo neturi, todėl sunkiai orientuojasi nagrinėjant bylą. Prašė spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo. Šios bylos nagrinėjimo metu - ieškovas P. K. prieštaravo dėl jo sveikatos tyrimo, mano, jog yra sveikas, galintis save savarankiškai atstovauti (b. l. 9-11).

Medicininė dokumentacija, asmens sveikatos istorijos, užvestos 2013 metais Klaipėdos psichikos sveikatos centre Nr. 50361 patvirtino, kad pirmą kartą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą P. K. kreipėsi 2013-06-06. Apylinkės psichiatrė įvertinusi psichikos būseną diagnozavo vidutinio sunkumo depresijos epizodą. Skyrė medikamentinį gydymą Escitalopramu, Halcionu, Xanax. Lankėsi 2013-06-17, 2013-08-09, 2013-11-28, 2013-12-27, 2014-02-17, 2014-05-12, 2014-07-10, 2014-10-28, 2015-01-20, 2015-04-17, 2015-07-15, 2015-09-09, 2015-12-01, 2016-02-18. Buvo diagnozuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b. l. 18-20).

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akto Nr. 75U-II-33/2017 nustatyta, kad P. K. 2017 m. balandžio 10 d. - balandžio 28 d. buvo atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė baudžiamojoje byloje. Akte nurodyta, kad P. K. nuo 2013 metų nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Įtariamų veikų padarymo metu P. K. nustatomas organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurių jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. P. K. reikalingas priverčiamųjų priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. P. K. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad bendraujant jam sunku išlaikyti reikiamą distanciją, tiek fizinę, tiek socialinę, linkęs viskuo kaltinti aplinkinius, išryškėjo mąstymo ir motyvacijos sutrikimų požymiai, atspindintys pakitusį jo realybės suvokimą. Gydymo eigoje tapo ramus, teisingo elgesio, nuoseklesnio mąstymo, tačiau liko labilių emocijų, permainingos nuotaikos, išsakydavo santykio ir pavydo kliedesius kaimynų atžvilgiu (b. l. 95-104).

Teismas konstatuoja:

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu tik išimtiniais atvejais taikant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo įgyvendinimą. Kuo mažesnio veiksnumo ribojimo principas lemia teismo pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse. Asmens veiksnumo ribojimo priemonė yra skirtina tik tada, kai mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų. Be medicininės diagnozės būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turi būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių vertinimui, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuotų asmenų P. K. ir jo sutuoktinės R. K. vertinimu prokuroras nepagrįstai prašo pripažinti P. K. neveiksniu nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse. Teigiama, jog P. K. yra savarankiškas ir savimi pasirūpina – savarankiškai nuvyksta pas psichiatrą, gydytojo nurodymu vartoja medikamentus. Skundų teisėtvarkos pareigūnams paskutinius vienerius metus nebeteikia.

2017-06-26 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, jog P. K. asmeninių neturtinių santykių srityse gali savimi pasirūpinti. P. K. yra savarankiškas savitvarkos įgūdžių srityje. Asmuo atrodo tvarkingai, gyvena prižiūrėtuose, sutvarkytuose namuose. Lauko aplinka bei sodas yra tvarkingi, išpuoselėti. P. K. gamina maistą sau ir žmonai. Yra savarankiškas sveikatos priežiūros srityje. Pripažįsta, kad serga depresija, reguliariai lankosi pas psichiatrą, vartoja jam paskirtus vaistus. Pas gydytojus lankosi savo noru, savarankiškai ir reguliariai nuvyksta ir užsiregistruoja. Kasdienybei jo liga netrukdo. Savarankiškas šeimos santykių srityje. Gyvena santuokoje, su žmona sutaria puikiai, palaiko glaudžius ryšius su savo suaugusiais vaikais ir anūkais. Gali pasirūpinti savimi ir kitais, jam artimais asmenimis. Gali savarankiškai sudaryti darbo sutartį, žino ko jam reikia. Užtenka pragyvenimui gaunamos pensijos, žmonos pajamų, savo ūkyje užaugintų daržovių, vaisių ir mėsos.

P. K. bendrauja noriai, yra komunikabilus, mintis dėsto logiškai, puikiai orientuojasi laike ir erdvėje, žino datas, pažįsta laikrodį. Į visus užduotus klausimus atsako. Atsakymai yra logiški, juos supranta, gali paaiškinti savo atsakymus, savo sprendimo priėmimo priežastis. Pateikia teisingą bendrą informaciją apie save - žino savo vardą ir pavardę, išvardina savo vaikus, žmonos vardą ir pavardę, savo gimimo metus, pasako, kuo šiuo metu užsiima, išvardina sveikatos sutrikimus, vartojamus vaistus, žino gydytojų pavardes, pas kuriuos lankosi. Visus asmeninius dokumentus tvarkosi savarankiškai, vairuoja automobilį, turi visų kategorijų vairavimo teises. Institucija teikianti išvadą mano, jog P. K. sugeba savarankiškai suprasti informaciją ir priimti sprendimus. Sugeba savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo. Sugeba savarankiškai nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmę ir priežastis. Sugeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti (b. l. 74-75).

Ekspertizės išvados akte nustatyta, kad P. K. diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas. Nenustatyta, kad P. K. dėl organinio kliedesinio sutrikimo negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar negalėtų jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų/išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityse (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityse (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis jomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių srityse (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžių - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityse (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius). Dėl mąstymo sutrikimų, sisteminių interpretacinių kliedesių sergant lėtiniu psichikos sutrikimu, organinių kliedesiniu sutrikimu, nekritiškumo, P. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti konkrečiose asmeninių neturtinių santykių srityse - savęs atstovavimo teisėtvarkos srityje, kai tai yra tiesiogiai susiję su jam būdingais mąstymo sutrikimais (kliedesiais) bei psichikos sveikatos priežiūros srityje. P. K. dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 135-138).

Prokurorė nesutikdama su suinteresuotų asmenų P. K. ir jo sutuoktinės R. K. argumentais pažymėjo, kad P. K. psichikos sutrikimo nepripažįsta, yra nekritiškas savo būklės atžvilgiu, gydosi ne sąmoningai išreikšta valia - tam, kad pasveikti, bet tik tam, kad tik nori parodyti teismui, kad gydosi bei nebūtų priverstinai gydomas stacionariai. Prokurorės vertinimu, anksčiau pradėti ikiteisminiai tyrimai P. K. atžvilgiu patvirtina, kad negydomas P. K. diagnozuotas psichikos sutrikimas, kelia pavojų ne tik pačio, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui. P. K. teismo posėdžio metu teigė, jog psichinių sutrikimų nepripažįsta, gydymas jam visiškai nereikalingas. Prokurorė papildomai akcentavo, kad šią bylą inicijavo teismas nagrinėdamas kitą civilinę bylą Nr. e2-35-1025/2019 pagal P. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurio proceso dalyviai bei teisėja, vertindama P. K. elgesį nagrinėjamoje byloje, siekdami apginti pastarojo teises bei teisėtus interesus, kreipėsi į prokurorą dėl P. K. veiksnumo įvertinimo.

Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog P. K. šiuo metu iš dalies savarankiškai įgyvendina savo teises ir teisėtus interesus ginčijamų asmeninių neturtinių santykių srityse bei į tai, kad jo interesus betarpiškai atstovauja jo sutuoktinė R. K.; atsižvelgdamas į institucijos teikiančios išvadą poziciją dėl tikslingumo tik ribotai varžyti P. K. veiksnumą nurodytose srityse; vertindamas ekspertizių išvadas, išklausęs patį P. K., teismas sprendžia, jog šiuo metu netikslinga P. K. visiškai pripažinti neveiksniu ginčijamų asmeninių neturtinių santykių srityse. Manytina, jog įstatyme nurodytų tikslų galima pasiekti mažiau P. K. teises varžančiomis priemonėmis – pripažįstant ribotai veiksniu nurodytose srityse.

Teismas sutinka su prokurorės argumentais, kad veiksnumo ribojimas teisėtvarkos srityje bei psichikos sveikatos priežiūros srityje yra tiesiogiai susiję su P. K. būdingais mąstymo sutrikimais (kliedesiais). Priešingai, suinteresuotų asmenų P. K. ir R. K. argumentai, kad P. K. visiškai supranta savo veiksmus ir joks teisių ribojimas nereikalingas yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, P. K. pripažintinas ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse - atstovavimo teisėtvarkos srityje, tai yra teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipiantis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui - teismą, prokuratūrą, policiją), gebėjime naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis; tokių paslaugų poreikio įvertinimu ir pan.).

Be to, P. K. pripažintinas ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse -atstovavimo psichikos sveikatos priežiūros srityje (kreipiantis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų; gebėjime naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis; reikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimu ir pan.).

Suinteresuoti asmenys P. K., R. K., V. K., L. K. nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių, jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra nepateikti mokėjimo pavedimai ar pinigų priėmimo kvitai. Duomenų apie kitų byloje dalyvavusių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Suinteresuoto asmens P. K. atžvilgiu pradėtina byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpybos paskyrimo (CK 3.239 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 464¹, 468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti P. K., (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

- atstovavimo teisėtvarkos srityje, tai yra teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje (kreipiantis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus (pavyzdžiui - teismą, prokuratūrą, policiją), gebėjime naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimu ir pan.);

- atstovavimo psichikos sveikatos priežiūros srityje (kreipiantis dėl psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjime naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimu ir pan.).

Inicijuoti bylos iškėlimą dėl rūpybos P. K. nustatymo ir rūpintinio paskyrimo.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo Centrinei hipotekos įstaigai, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.