Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis I. K. pilnai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis parodė, kad jo pažįstamas R. (kilęs iš Uzbekistano, tačiau gyvenantis kažkurioje Europos šalyje) paprašė pagalbos. Pastarasis sakė, kad yra trys asmenys, kurie iš Baltarusijos pateko į Lietuvą, nežino, ką jiems daryti. R. žodžiais, tie žmonės iš pradžių buvo Turkijoje, laukė vizos, bet kažkas nesigavo. Tada kažkoks turkas liepė jiems vykti į Baltarusiją, iš kurios neva greičiau galės patekti į Europą. Atsidūrus Baltarusijoje, vėl kilo kažkokios problemos, jie apie pusantro mėnesio gyveno neutralioje zonoje tarp Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, vis bandė patekti į Lietuvą. Suprato, kad jie kažkaip visgi perėjo sieną ir atsidūrė Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo pasienyje. R. prašė juos paimti ir pasirūpinti, atsiuntė tų žmonių buvimo vietos koordinates. Buvo du vyrai ir viena moteris, kaip suprato iš R., ji buvo jam artimas žmogus. Kaltinamasis I. K. teigė, iš pradžių nesutikęs padėti, atsisakinėjo, nes suprato, kad tai yra neteisėta, tačiau R. vis skambino ir prašė, tada jam paskambino ir pati moteris ir jis galiausiai sutiko. Kaip jau minėjo, R. atsiuntė tų asmenų buvimo vietos koordinates, jas atsiuntė ir ta mergina. Tada jis kreipėsi į Z. M., paprašė atvežti tuos žmones. Z. jam galėjo padėti, nes turėjo automobilį, be to, jis Z. yra daug padėjęs, mokėjo už jo apgyvendinimą viešbutyje, pirko maistą, davė grynųjų. Z. M. nieko konkrečiai neaiškino, nesakė, kad reikės vežti neteisėtus migrantus, paminėjo tik, jog tie asmenys yra uzbekai. Nusiuntė jam į telefoną tų asmenų buvimo vietos koordinates, užpylė kuro, nupirko maisto, kad tie žmonės galėtų pavalgyti. Z. M. važiavo automobiliu „Toyota Prius“, išvažiavo jau vėlai vakare, atvežė du vyrus ir moterį. Kai juos atvežė į viešbutį, pasitiko juos, apgyvendino. Su R. nebuvo sutarę konkrečios pinigų sumos, kiek šis jam sumokės už paslaugą, tačiau jis R. sakė, kad pavargo leisti pinigus svetimiems ir taip kiekvieną dieną turi išlaidų, po ko R. pervedė 3 650 Eur. Pinigai buvo pervesti į Z. M. banko sąskaitą, su pastarojo banko kortele nusiėmė pinigus. Jam pačiam (I. K.) pinigai negalėjo būti pervesti, nes neturi nei banko sąskaitos, nei kortelės. Iš tų pervestų pinigų nupirko tiems asmenims maisto, drabužių, kita dalis pinigų buvo skirta jam kaip atlyginimas (anot kaltinamojo, tuos pinigus jis išleido per kelias dienas). Z. M. už tai, kad šis atvežė neteisėtus migrantus, nebuvo pažadėjęs sumokėti pinigų, tačiau, kaip minėjo, jis pastarajam padėjo finansiškai. Dėl savo veiksmų gailisi, Lietuvoje planavo dirbti, pradėti savo verslą, atidaryti kavinę (4 t., b. l. 117-126)

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 27 d. ir 2022 m. liepos 15 d. apklausiamas kaip įtariamasis I. K. iš pradžių neigė savo kaltę neteisėtai gabenęs valstybės sieną perėjusius užsienio piliečius (3 t., b. l. 63-66, 76-79), tačiau vėliau kaltu prisipažino ir parodė, jog neteisingus parodymus davė, nes buvo išsigandęs. I. K. parodė, kad 2022 m. vasario mėn. jo pažįstamas vardu R., gyvenantis Švedijoje, paskambino per Telegram ir pasakė, kad reikia padėti jo seseriai sutvarkyti dokumentus, kad ji gautų vizą. R. tai moteriai (seseriai) davė jo telefono numerį, ši paskambino, tuo metu ji buvo Turkijoje. Moteris pasakė, kad Turkijoje ją apgavo dėl vizos gavimo, ji paprašė padėti sutvarkyti dokumentus. Jis (I. K.) nurodė šiai važiuoti į Uzbekistaną susirinkti visus dokumentus, reikalingus vizai gauti, tačiau ji tų dokumentų neturėjo. Tada paaiškino pastarajai, kad tokiu atveju jam nepavyks sutvarkyti dokumentų. Vasaros pradžioje, tikslaus laiko nepamena, pradėjo skambinėti kažkoks asmuo iš Turkijos (jo duomenų nežino, kalbėjo rusų kalba). Tas asmuo pasakė, kad į jį kreipėsi mergina dėl padėjimo pereiti valstybės sieną ir dokumentų gavimo. Jis paprašė tą merginą ir kitus du asmenis paimti nuo valstybės sienos, į jo telefoną atsiuntė vietą, iš kurios reikėjo paimti. Jis pasakė, kad tai neįmanoma, pavojinga. Po kurio laiko su juo susisiekė R. ir paprašė paimti jo seserį, kuri yra miške. Moteris nuolat skambindavo jam (I. K.) per „Telegram“, ar „Whatsapp“, maldaudavo ją paimti iš miško. Siuntė koordinates, kur ji ir kiti du asmenys yra. Trys asmenys miške klaidžiojo apie dvi savaites, nes jiems nepavyko taip greitai pereiti valstybės sieną. Per tą laiką iš moters telefono numerio jam skambino kažkoks baltarusis, kuris miške lydėjo tuos asmenis; tas asmuo nurodė atsisakantis toliau juos, sakė, kad bijo dėl savęs. Tas žmogus atvedė tuos asmenis iki tvoros, kur buvo varteliai, ir ten juos paliko. Tada pastarieji palindo po tvorą ir pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Moteris nuolat skambindavo per „Telegram“ ir „Whatsapp“, pranešdavo, kaip jiems sekasi. Birželio mėn. pabaigoje, atrodo, 24 dieną, moteris paskambino ryte ir pasakė, kad yra miške. I. K. teigimu, tada jis paskambino Z. ir paprašė atvažiuoti. Susitiko kažkur centre, Z. M. atvažiavo automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susitikimo metu jis pasakė Z., kad reikia paimti tris žmones, uzbekus, nuo valstybės sienos ir atvežti juos į viešbutį „P.“. Įpylė kuro, nupirko maisto Z. ir tiems asmenimis, tada į į jo telefoną lygtai per „Telegram“ programą išsiuntė koordinates (jas buvo atsiuntusi moteris), kur reikia važiuoti jų paimti. Z. jo visada klauso, I. K. nurodė mokantis pinigus už Z. M. gyvenimą viešbutyje, nuperka jam maisto. Birželio 24 d., jau vėlai vakare, tikslaus laiko nepamena, į minėtą viešbutį Z. nurodytu automobiliu atvežė tris užsieniečius. Jis pats jiems išnuomojo du kambarius, nupirko maisto (kambarių numerių nepamena). Norėjo jiems padėti padaryti dokumentus, tarsi jie būtų pabėgėliai iš Ukrainos, norėjo nukreipti į ukrainiečių registracijos centrą. Tie asmenys turėjo su savimi Uzbekistano pasus. Pastariesiems davė telefono numerį asmens, kuris gamina ukrainietiškus leidimus gyventi ir gyvena Ukrainoje (neatsimena, kuriuo momentu davė telefono numerį); tik su tokiais dokumentais būtų galima kreiptis į ukrainiečių registracijos centrą. Nežino, kada ir iš ko tie asmenys gavo ukrainietiškus leidimus gyventi. Negali pasakyti, kas į jo telefoną siuntė Ukrainos Respublikos laikino leidimo, išduoto A. K. vardu, nuotrauką. Jis (I. K.) siuntė R. savo paso nuotrauką, Z. paso nuotrauką bei pastarojo banko mokėjimo kortelės nuotrauką. R. turėjo už žmonių paėmimą nuo valstybės sienos, jų apgyvendinimą sumokėti kažkiek pinigų, dėl konkrečios pinigų sumos nesitarė. R. į Z. banko mokėjimo kortelę pervedė lyg 3 650 Eur, kuriuos visus pastarasis iš karto atidavė. Pinigai į Z. sąskaitą buvo pervesti, kadangi jis pats (I. K.) neturi banko mokėjimo kortelės. Gailisi padaręs nusikaltimą, norėjo padėti tiems uzbekams ir tuo pačiu užsidirbti pinigų. Visas susirašinėjimas, skambučiai yra ištrinti (3 t., b. l. 92-98). Apklaustas papildomai I. K. patvirtino ankstesnėje apklausoje duotus parodymus kaip teisingus. Pažymėjo, kad 3 650 Eur buvo pervesti už tai, kad jis paims nuo valstybės sienos tris neteisėtus migrantus ir apgyvendins juos viešbutyje. Tik nežino, ar tuos pinigus pervedė pats R.. Pinigai buvo pervesti į Z. banko sąskaitą, kadangi jis pats (I. K.) neturi banko mokėjimo kortelės. 2022 m. birželio 24 d. S. atsiuntė koordinates, po ko jis paskambino Z., susitikus nurodė pastarajam važiuoti paimti tuos žmones, į Z. telefoną nusiuntė neteisėtų migrantų buvimo vietos koordinates, kurias po to ištrynė. Tikslios vietos nepamena, lygtais tai buvo Švenčionių r. Tą padaryti liepė ir Z.. Pastarasis vakare, tikslaus laiko nepamena, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko jų paimti, apie 22.00 val. juos atvežė į viešbutį „P.“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuos jis pasitiko ir apgyvendino 10 kambaryje. Z. nemokėjo pinigų už atvežimą, jis moka už jo gyvenimą viešbutyje, maistą, už ką pastarasis atidirba (3 t., b. l. 105-107).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Z. M. savo kaltę pripažino pilnai. Kaltinamasis patvirtino gabenęs kaltinime nurodytus asmenis, tą darė I. K. prašymu. Pastarasis (I. K.) paprašė nuvažiuoti, paimti ir iki viešbučio atvežti tris asmenis, uzbekus, atsiuntė į telefoną jų buvimo vietos koordinates. Kaltinamojo teigimu, jis negalėjo nesutikti su I. prašymu gabenti tuos žmones, nes buvo pastarajam skolingas. Nors I. nieko daug neaiškino, tačiau suprato, kad reiks vežti neteisėtus migrantus; I. jam sakė būti atsargiam, niekam nieko nepasakoti, paskui ištrinti koordinates. Vakare automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (jį buvo išsinuomojęs, ketino dirbti „B.“), išvyko į vietą pagal gautas koordinates, atvažiavo prie kažkokio miško. Sustojus pasirodė tie trys asmenys (du vyrai ir viena moteris), kuriuos jis atvežė į viešbutį „P.“ Vilniuje. Važiuodamas su tais žmonėmis nebendravo, nieko apie juos nežino, tačiau pripažįsta, kad suprato, jog jie visi yra neteisėtai patekę į Lietuvą. Kai atvažiavo į viešbutį, tuos asmenis perdavė I., kuris toliau jais pasirūpino. Už migrantų atvežimą I. K. jam nieko nemokėjo, tačiau, kaltinamojo Z. M. teigimu, pastarasis jam prieš tai padėjo finansiškai (mokėjo už viešbutį, maistą, padengė kitas išlaidas), jau buvo susidariusi 700 – 1 000 Eur skola, galvojo, kad už paslaugą gal nebereikės grąžinti tų pinigų, be to, I. K. ir toliau jam pagelbės, kol pats uždirbs pinigų. Taip pat kaltinamasis pažymėjo, kad į jo sąskaitą buvo pervesti 3 650 Eur, tuos pinigus pervedė kažkoks I. K. draugas. I. paprašė jo sąskaitos ir banko kortelės, kai pinigai buvo pervesti, juos išsiėmė (nežino, kas tiksliai išgrynino pinigus, tačiau banko kortelė buvo pasiėmęs I., jis kortelę ir grąžino). Nežino, už ką buvo tie pinigai, jis tik leido pasinaudoti savo sąskaita ir kortele, kadangi to prašė I. K.. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nurodė iki suėmimo Lietuvoje neoficialiai dirbęs statybose, taip pat ketino dirbti pavežėju, tuo tikslu išsinuomojo automobilį (4 t., b. l. 117-126).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pirmą kartą kaip įtariamasis Z. M. iš pradžių nurodė, jog užsienio piliečius pavežė atsitiktinai, kai šie sustabdė jo automobilį ir paprašė pavežti iki Vilniaus, nesuprato kad šie asmenys yra neteisėti migrantai (2 t., b. l. 13-196). Apklausiamas vėliau Z. M. kaltu prisipažino, parodė, jog 2022 m. birželio 24 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, automobiliu „Toyota Prius“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus vyko į Utenos miestą paimti žmonių. I. tą dieną paskambino telefonu per Telegram programą ir pasakė važiuoti paimti tris žmones. Jis suprato, kad važiuoja paimti neteisėtų migrantų, nes I. nurodė niekam apie tai nesakyti ir būti atsargiam. I. atsiuntė koordinates, pagal kurias ir važiavo, kiek pamena, tai buvo nedidelis kaimas, kurio pavadinimo nežino; pavažiavęs kilometrą nuo to kaimo iki miško, įvažiavo į miško keliuką, sustojo, tada iš miško išėjo trys asmenys (du vyrai ir viena moteris), kurių duomenų nežino. Jie sulipo į minėtą automobilį ir juos vežė į viešbutį „P.“, turėdamas tikslą juos perduoti I.. Z. M. nurodė su tais asmenimis nekalbėjęs, jie jokių pinigų nemokėjo. Jis pats (Z. M.) jau kurį laiką gyveno viešbutyje „P.“, jį ten apgyvendino I. (kaip ir neteisėtai), trečiajame korpuse, 20 kambaryje, I. mokėjo pinigus už jo gyvenimą nurodytame viešbutyje. Pats į administratorių nesikreipė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Neturėjo kitos išeities kaip tik sutikti su I. prašymu paimti neteisėtus migrantus, nes pastarasis mokėjo už jo gyvenimą viešbutyje, maistą; už neteisėtų migrantų atvežimą mokėti nežadėjo (3 t., b. l 10-13). Kitos apklausos metu Z. M. patvirtino savo parodymus, nurodė, kad neteisėtus migrantus jam atgabenti nurodė I., tuos asmenis atvežė į viešbutį, kur juos perėmė I.. Už tų žmonių atvežimą I. jam nemokėjo, Z. M. teigimu, jis norėjo paprašyti, kad I. sumokėtų už jo gyvenimą viešbutyje, nupirktų maisto. Čia už tai, kad jis atvežė neteisėtus migrantus. Į jo banko mokėjimo kortelę kažkas pervedė pinigus, atrodo, 3 650 Eur. Apie tai, kad pinigai pervesti, buvo atsiųsta žinutė iš banko. I. sakė, jog kažkoks asmuo iš Uzbekijos turi į jo banko kortelę pervesti pinigus, todėl paprašė jam duoti banko mokėjimo kortelę, kurią jis (Z. M.) davė. Nežino, už ką tie pinigai. Vėliau I. pats pasiėmė pervestus pinigus ir grąžino jam banko mokėjimo kortelę. Jo telefone I. siųstos koordinatės yra ištrintos, taip padaryti jam nurodė I.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (3 t., b. l. 20-23). Taip pat Z. M. apklausiamas yra nurodęs, kad automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vežė neteisėtus migrantus, išsinuomojo iš lietuvio, kuris užsiima automobilių nuoma, pastarojo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta nuomos sutartis, automobilio nuoma savaitei – 120 Eur. Sutarė, kad pinigus už nuomą mokės kas savaitę, pirmą mokėjimą turėjo atlikti 2022 m. birželio 28 d. Automobilis buvo reikalingas, kad galėtų dirbti taksi vairuotoju ir taip užsidirbti, norėjo įsidarbinti „B.“, tačiau nespėjo to padaryti (2 t., b. l. 193-196).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamieji pripažino savo kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant aiškioms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui ir kaltinamųjų gynėjams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. U. parodė, kad tikrinant išankstinę kriminalinės žvalgybos informaciją dėl nelegalių migrantų gabenimo bei apgyvendinimo viešbutyje „P.“, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nuvykta į minėtą viešbutį. Registratūroje buvusio viešbučio darbuotojo A. A. paklausė, ar šis nepastebėjo viešbutyje apgyvendintų asmenų be dokumentų. Asmuo atsakė žinantis daugumą viešbutyje gyvenančių asmenų, paminėjo, kad prieš kelias dienas 10 kambaryje galėjo būti apgyvendinti keletas nepažįstamų asmenų. Patikrinus 10 kambarį, jame buvo trys asmenys, kurie prisistatė Uzbekistano Respublikos piliečiais. Minėti asmenys pateikė savo pasus, iš kurių nustatė, kad tai yra Uzbekistano Respublikos piliečiai A. K., S. M. ir S. M.. Darbuotojas nurodė, kad 10 kambario raktą prieš kelias dienas buvo davęs asmeniui, vardu I., taip pat jam davė ir 20 kambario raktą. Nuėjus patikrinti 20 kambarį, jame buvo I. K. ir Z.. I. pateikė Ukrainos Respublikos leidimą gyventi, kuris pasirodė netikras, Z. pateikė savo pasą, iš kurio nustatė, kad tai Uzbekijos Respublikos pilietis Z. M.. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, su I. K. nuėjo į 10 kambarį, kuriame esantys trys anksčiau minėti asmenys pasakė, kad šis asmuo organizavo jų paėmimą nuo valstybės sienos ir jų apgyvendinimą. Viešbučio darbuotojas nurodė, kad I. K. yra išsinuomojęs 18 kambarį, kuriame gyvena. Kitų kambarių oficialiai nesinuomojo. Bendraujant su 10 kambaryje buvusiu Z. M., šis prisipažino, kad Lietuvoje yra nelegaliai, gyvena šiame viešbutyje I. K. išnuomotame kambaryje. Taip pat nurodė, kad I. K. jo paprašė atvežti minėtus asmenis į viešbutį, parodė, kuriuo automobiliu atvežė. Minėti asmenys buvo sulaikyti (1 t. b. l. 74-76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. A. (A. A.) parodė nuo 2022 m. kovo mėn. dirbantis hostelyje „P.“ administratoriumi. Hostelio apgyvendinimo tvarka yra tokia, kad asmuo atvyksta į administraciją ir užsiregistruoja, t. y. yra įrašomas į hostelio žurnalą, nurodant asmens vardą pavardę, paso numerį, registracijos datą ir sumą (paros kaina 8 eurai, jei nurodoma, kad asmuo ruošiasi gyventi ilgiau, gali būti 6 eurai). I. K. hostelyje apsigyveno 2022 m. balandžio mėn.; jis užsisakė 18 kambarį, kuriame visada ir gyveno (17 kambaryje nėra gyvenęs). Paskutinį mėnesį I. užsimindavo, kad turi atvykti žmonės, klausė, ar yra laisvų vietų, tačiau jokie žmonės taip ir neatvykdavo. 2022 m. birželio 25 d. I. K. pranešė, kad atvyko trys asmenys, nors, kaip pažymėjo liudytojas, jam nebuvo žinoma, kad turi atvykti kokie asmenys. Anot liudytojo, I. K. tuos asmenis greičiausiai atvežė naktį ir nuvedė į hostelio kambarį Nr. 20. Iš kur I. K. gavo nurodyto kambario raktą, nežino, tačiau įtaria, kad pasiėmė iš prie registratūros esančios dėžutės, kurioje laikomi sukabinti raktai, kadangi jau kurį laiką nerado 20 kambario raktų dublikato. 2022 m. birželio 25 d. (šeštadienį) įleido tuos žmones į hostelio kambarį Nr. 10. I. sakė, kad jie neturi su savimi asmens dokumentų, juos gaus tik pirmadienį. Liudytojo teigimu, jis neregistruoja asmenų be dokumentų į žurnalą, taip pat neima pinigų neima, nes pagal vidaus taisykles yra reikalavimas įrašyti asmens dokumento numerį. I. K. minėjo, kad tie asmenys gyvens ilgai, bus galima juos užregistruoti pirmadienį. Z. M. hostelyje niekada negyveno ir nesiregistravo, pastarojo nežino, tačiau jis dažnai atvažiuodavo pas kažką į svečius. Hostelio teritorijoje yra keturios video kameros, tačiau jos nedaro vaizdo įrašo, tik rodo tiesioginį vaizdą (online) (1 t., b. l. 77-82). 2022 m. birželio 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. apklaustas papildomai liudytojas A. A. parodė dėl apgyvendinimo bendravęs tik su I. K.. Šis patikino, kad pirmadienį, kai bus asmenų dokumentai, jis pats sumokės visą sumą; minėjo, kad tie asmenys hostelyje gyvens mėnesį ir jis (I. K.) pats sumokės visą sumą, t. y. po 180 eurų už kiekvieną asmenį, iš viso 540 Eurų. Taip pat pažymėjo, kad I. K. užsakė 18 kambarį, davė savo pasą ir pasakė, kad gyvens ilgai. Pastarojo duomenis, kambario numerį įrašė į registrų knygą, kopiją pateikė prie bylos. Pas jį daug kas ateidavo. Įsidėmėjo tik du asmenis – vienas storas, o kitas labai kūdas ir neaukšto ūgio, vardų nežino, jie taip buvo uzbekistaniečiai. Tikslaus laiko nepamena, bet lyg dieną prieš I. sulaikymą, pastarasis pasakė, kad vėlai vakare atvažiuos 4 žmonės, reikia kambario, nurodė, jog keturiems asmenims reiktų dviejų kambarių. Liudytojas nurodė davęs I. raktą nuo 10 b kambario sename korpuse ir nuo 20 kambario, kuris yra naujame korpuse. Nematė, kada atvažiavo tie žmonės, kas jie tokie buvo. Ryte einant pro 20 kambarį, jame pamatė merginą ir kitus asmenis; nepamena, kiek jų buvo. Suprato, kad I. atvežė tuos žmones, be to, pats I. jam pasakė, kad jau yra žmonės, viskas tvarkoje, juos apgyvendino, nurodė, kad sumokės už juos, nes jie čia gyvens ilgai. 2022 m. birželio 27 d., ryte, atvažiavę pareigūnai paklausė, ar viešbutyje gyvena kažkokie irakiečiai, į ką liudytojas atsakė, jog gyvena uzbekai. Tada jis su pareigūnais nuėjo į 10 kambarį, duris atidarė mergina, kambaryje buvo dar keli asmenys. Vėliau su pareigūnais ėjo į 20 kambarį. Beeinant koridoriuje pamatė I., pareigūnams pasakė, kad tai šis žmogus juos apgyvendino ir turėjo atnešti jų pasus. Tada pareigūnai su I. ėjo į 20 kambarį. Iš pradžių tie žmonės, kuriuos atvežė I., buvo apgyvendinti 20 kambaryje, vėliau jie perėjo į 10 kambarį, kuriame juos ir sulaikė pareigūnai. Kai atvyksta žmonių grupė, už viešbutį dažniausiai moka brigadininkas, kuris atveža žmones (1 t., b. l. 83-85, 88-94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 1 d. apklaustas liudytojas O. Z. parodė, kad dirba UAB „V.“, taip pat pagal individualią veiklą, užsiima automobilių nuoma. Turi du automobilius, kuriuos nuomoja. Vienas iš jų yra „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis nuosavybės teise priklauso jam. 2022 m. birželio 7 d. jam telefonu paskambino asmuo Z. M., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), ir paprašė išnuomoti automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad „B.“ nori atsidaryti sąskaitą ir dirbti pavėžėju. Su juo susitiko tą pačią dieną, pasirašė automobilio nuomos sutartį. Sutarė, kad pastarasis jam turėtų mokėti apie 100 eurų į savaitę, kaina priklausytų, kaip jam sektųsi užsidirbti. Minėtas asmuo pasakė, kad iš karto negali sumokėti depozito (100 eurų į priekį), nes neturi pinigų, nurodė sumokėsiantis vėliau, tačiau taip ir nesumokėjo. Automobilio iš karto negavo, nes bevažiuojant sugedo, todėl transporto priemonė buvo taisoma servise. Birželio 22 d. pats pasiėmė automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Birželio 27 d. skambino į Z. M. telefoną (duomenys neskelbtini), bet šis neatsiliepė, rašė žinutes, kad turi sumokėti depozitą, tačiau taip pat nesulaukė jokio atsako. Automobilis GPS neturi. Nežino, kur Z. M. važinėjo minėtu automobiliu, tačiau turėjo Vilniaus mieste, nes užsidirbti galima žmones vežiojant tik mieste. Nežino, ar jis spėjo „B.“ programoje atidaryti sąskaitą, greičiausiai ne. Kiek dar pamena, jis labai skubėjo pasiimti automobilį, sakė, kad nori pradėti kuo greičiau dirbti (1 t., b. l. 95-100).

2022 m. birželio 27 d. ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas A. K. (A. K.) parodė, kad jis 2022 m. birželio 17-18 d., iš Maskvos lengvuoju automobiliu atvyko į Baltarusiją. Vieną naktį vienas nakvojo Baltarusijos viešbutyje, kiti du jo pažįstami uzbekai atvyko iš Maskvos į Baltarusiją; pastarieji prieš tai buvo Turkijoje, ten dirbo. Tai buvo S. M. ir moteris S. M.. Jie apsistojo tame pačiame viešbutyje, kur ir jis. Kitą dieną jam paskambino žmogus, pasakė išeiti į lauką, nes jau laukia lengvasis automobilis. Tas žmogus nėra pažįstamas. Jis ir tie du žmonės atsisėdo į lengvąjį automobilį su Baltarusijos Respublikos valstybiniais numeriais (jų neįsidėmėjo), vairuotojas buvo baltarusiis, taksi vairuotojas. Jis nuvežė prie pasienio. Suprato, kad jau yra pasienyje, matė aukštą tvorą. Jiems buvo pasakyta, kad ten bus laisvas praėjimas, pro kurį pereis, tačiau taip nebuvo. Tada jis paskambino tam žmogui ir paklausė, ką daryti. Asmuo pasakė lipti per tvorą, bet jie nesiryžo. Paskui tas asmuo išjungė telefoną ir jam daugiau neprisiskambino. Šio asmens telefono numeris turi būti pas moterį, išsaugotas jos mobiliajame telefone. Pasitaręs su pakeleiviais, nusprendė kreiptis į baltarusių pasieniečius, paaiškino jiems situaciją, tačiau pastarieji nepatikėjo. Paskui baltarusių pasieniečiai pasakė, kad kito kelio nėra, reikia pereiti valstybės sieną ir neteisėtai patekti į Lietuvą. Jie parodė, kuria kryptimi eiti, kur yra laisvas praėjimas. Jis su moterimi ir vyru rado laisvą tarpą tvoroje, perlindo ir atsidūrė miške. Miške nakvojo, nes buvo naktis, o ryte išgirdo, kad pradėjo dirbti statybininkai. Jis su bendrakeleiviais priėjo prie statybininkų, pasakė, kad neteisėtai perėjo valstybės sieną, telefonuose nėra ryšio. Paprašė jų iškviesti pasieniečius. Atvažiavę Lietuvos pasieniečiai nuvežė į kažkokias tarnybines patalpas, davė pavalgyti, atsigerti, leido pasikrauti mobiliuosius telefonus. Po to Lietuvos pasieniečiai vėl nuvežė prie Lietuvos – Baltarusijos valstybės sienos, kur stovėjo tvora, ten buvo laisvas tarpas, pro kurį sakė grįžti į Baltarusiją, tik stengtis nepatekti į Baltarusių pasieniečių akiratį. Šitaip per valstybės sieną vaikščiojo visą savaitę. Baltarusijos pasieniečiai pagavę siuntė į Lietuvą, o Lietuvos pasieniečiai atgal į Baltarusiją. Galiausiai Baltarusijos Respublikos teritorijoje praėję 50 km pėsčiomis, įsėdo į traukinį, iš kurio Baltarusijos pasieniečiai išsivedė, vėl nuvežė į pasienį ir pasakė eiti į Lietuvą. Perėję sieną, ėjo mišku, kol pasiekė autostradą. Paskui S. iš mobiliojo ryšio telefono paskambino jo pažįstamiems uzbekams, dirbantiems Švedijoje. Pažįstami uzbekai iš Švedijos paskambino kitiems pažįstamiems uzbekams Latvijoje ir paprašė padėti, nes jie jau 10 dienų vaikšto po miškus. Pažįstami iš Latvijos internetu pervedė pinigus į mobiliąją programėlę. Per „Whatsapp“ mobiliąją programėlę nusiuntė buvimo vietos koordinates ir vakare atvažiavo pasiimti. Jie atvyko lengvuoju automobiliu, kurių valstybinių numerių nematė, nes buvo tamsu. Tai buvo Z. M. ir I. K., kurie jį ir bendrakeleivius nuvežė į viešbutį. Tame viešbutyje Lietuvoje prabuvo vieną parą, kai į viešbutį atvyko Lietuvos pareigūnai, kurie visus sulaikė. Jis asmeniškai tų dviejų vyrų iš Latvijos nepažįsta. Jis ir kiti bendrakeleiviai vyrams iš Latvijos jokių pinigų nemokėjo. Jo kelionės tikslas buvo vykti į Europą, nesvarbu, į kurią šalį, bet kadangi atvyko į Lietuvą, nusprendė čia pasilikti, paprašyti prieglobsčio, vėliau gauti leidimą gyventi, įsidarbinti ir gyventi Lietuvoje. Jeigu viskas būtų pavykę, planavo iš Uzbekistano atsivežti ir savo šeimą, kadangi Uzbekistane maži atlyginimai, sunku pragyventi, surasti darbą (1 t., b. l. 112-117).

2022 m. birželio 28 d. apklaustas papildomai liudytojas A. K. parodė, kad pirminės apklausos metu kai kurias aplinkybes nurodė neteisingas, todėl nori jas patikslinti. Pažįstami iš Latvijos S. M. pervedė 450 rublių, šie pinigai buvo už tai, kad pradėtų veikti telefonas, po ko S. M. iš telefono per „Whatsap‘ą“ asmeniui (nežino, kokiam) išsiuntė koordinates, kur jie yra. Atrodo, penktadienio vakare, birželio 24 d., tikslaus laiko nepamena, jų atvažiavo pasiimti vienas asmuo (tamsios spalvos) lengvuoju automobiliu „Toyota“, valstybinių numerių nežino; taip pat nežino asmens vardo, gali jį atpažinti pagal fotonuotrauką; jis smulkaus kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, tamsių plaukų, su barzdele, tarp 25 ir 35 metų amžiaus. Jam nieko nemokėjo. Tas asmuo nuvežė į viešbutį, kur juos pasitiko kitas asmuo (jo vardo nežino, uzbekas, aukšta kakta, priekyje praplikęs, vidutinio kūno sudėjimo, apie 40 metų amžiaus, gali atpažinti pagal fotonuotrauką). Šis asmuo iš karto nuvedė į 10 kambarį, jokių dokumentų neprašė. Nuvedęs į kambarį, pasakė jame likti ir ilsėtis. Negali pasakyti, ar jis (A. K.) bei kiti asmenys buvo priregistruoti tame viešbutyje, nes viską tvarkė juos pasitikęs asmuo. Tas vyras, kuris atvežė iki viešbučio, taip pat liko viešbutyje, jis jame gyvena. Matė pastarąjį su tuo asmeniu, kuris juos apgyvendino; kitą dieną tie du asmenys buvo atėję pas juos į kambarį, nusivedė į kitą kambarį, ten davė maisto; jie pažadėjo sutvarkyti dokumentus, kad galėtų būti Lietuvoje. Pastariesiems nieko mokėti neturėjo, nes, liudytojo teigimu, jis kažkam jau buvo sumokėjęs 4 000 dolerių. Papildė žinojęs, kad jų atvažiuoti turi tamsios spalvos automobilis, jie laukė kelyje išėję iš miško, privažiavęs automobilis jiems pasignalizavo (1 t., b. l. 118-121).

Liudytojas A. K. 2022 m. liepos 7 d. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausos metu parodė į Lietuvą atvykęs per Baltarusiją. S. buvo Baltarusijoje ir pasakė, kad jie surado žmogų, kuris gali padėti oficialiai atvykti į Lietuvą. Jie norėjo atvykti oficialiai užsidirbti. Jis, S. ir jos giminaitis laukė, kol atvyks mašina ir nuveš į Lietuvą. Atvyko automobilis, kuris nuvežė į mišką ir paleido, pasakė, kad Lietuvoje lauks mašina su lietuviškais numeriais. Jie galvojo, kad į Lietuvą atvyks teisėtai, bet privažiavę suprato, kad tai netiesa, nes pamatė aukštą tvorą. Tiems vaikinams pasakė, kad aukšta tvora, šie atsiuntė informaciją, kur galima praeiti. Priėjus paaiškėjo, kad viskas uždaryta. Tų vaikinų vardų ir pavardžių nežino, su jais bendravo telefonu, gali atpažinti tuos jaunuolius, jie dalyvauja posėdyje. Jiems paskambino, pasakė, kad nėra durų, pasienis, jiems buvo liepta, kaip nors praeiti (pro viršų ar apačią). Miške buvo 5 dienas. Baltarusių pasieniečiai stūmė į Lietuvą, o Lietuvos pasieniečiai sakė, kad jie vis tiek bus išsiųsti atgal. Iš dešimto karto pateko į Lietuvą, čia laukė tie du vaikinai, kuriuos nurodė. Jie nuvežė į viešbutį, kuriame prabuvo parą ar pusantros ir paskui atvyko pasienio pareigūnai. Viešbutį parūpino kairėje ekrane esantis vaikinas, už gautas paslaugas nieko nemokėjo. Už paslaugas mokėjo vaikinas, kuris yra ekrano kairėje pusėje, baltais marškinėliais. Jis gavo pinigus ir dar vėliau turėjo sumokėti už lietuviškus dokumentus. Bendrai turėjo sumokėti 12 000 dolerių už tris žmones. Pinigus mokėjo už 10 metų lietuvišką vizą. Vaikinas, esantis ekrano kairėje pusėje, sakė, kad čia turi verslą, vilkikus, juo tikėjo. Atvažiavo pasitikti ir nuvežti iki viešbučio vaikinas, kuris yra ekrano dešinėje pusėje, apsirengęs raudonai. Vaikinui, kuris apsirengęs baltais marškinėliais su užrašu, mokėjo pinigus už patekimą į Lietuvą. Į jo telefoną buvo atsiųsti geolokacijo duomenys, vėliau jie atsiųsti ir į S. telefoną. Tie vaikinai gavo 4 200 dolerių, turėjo aprūpinti viešbučiu, maistu, drabužiais. Tikslios sumos nepasakė. S. pervedė 4 200 dolerių į vaikino su raudonais marškinėliais banko sąskaitą. Per „Whatsapp“ programą persiuntė jiems paso nuotraukas. Vaikinas, kuris vilki baltus marškinėlius, paaiškino, kad nuotraukos reikalingos dokumentams, jis buvo atsiuntęs kažkokio dokumento nuotraukas, pažadėjo, jog tokį dokumentą turės ir jie. Nežino, koks tiksliai tai dokumentas. Kai kuriuos susirašinėjimus su tais vaikinais ištrynė; perėjus sieną, jie liepė ištrinti. Liudytojas pažymėjo, kad pradėjus abejoti, jog Lietuvoje yra legaliai, padarė screenshotus. R. yra draugas, jis bendravo su tais vaikinais. Tas, kuris vilki raudonus marškinėlius, juos paėmė iš miško, o, atvykus į viešbutį, pasitiko I. nuvedė į kambarį (1 t., b. l. 122-130).

Paskutinės apklausos, vykusios 2022 m. liepos 11 d., liudytojas A. K. dar patikslino tam tikras aplinkybes, o, būtent: S. telefone „Redmi“ I. K. yra pavadintas I. A. vardu, jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Turkijoje esantys žmonės, kurie organizavo jo ir kitų dviejų asmenų patekimą į Europą, davė I. A. minėtą telefono numerį. I. turėjo pasitikti Lietuvoje, apgyvendinti, sutvarkyti reikiamus dokumentus. I. į S. telefone esančią „Whatsapp“ programėlę atsiuntė savo ir Z. M. duomenų paso kopijas ir banko kortelės sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Kiekvienas iš jų turėjo pervesti po 4 000 dolerių, tačiau, liudytojo teigimu, jis pats asmeniškai nieko nemokėjo. Žino, kad S. pažįstamas iš Uzbekistano į Z. M. sąskaitą birželio pradžioje pervedė 3 650 dolerių, šie pinigai buvo už dokumentų sutvarkymą Lietuvoje. I. nurodė, į kokią sąskaitą pervesti pinigus. Pinigų klausimais bendravo tik su I., su Z. apie tai nekalbėjo. Z. tik paėmė iš miško ir nuvežė į viešbutį. Jis buvo tylus, pasakė, kad visi klausimai bus, kai atveš į viešbutį. Taip pat pats I. į „Whatsapp“ programėlę atsiuntė balso žinutę, kad „meta“. Tai buvo po to, kai jam buvo pervesti 3 650 eurai, po ko S. pradėjo jam skambinėti, bet jis neatsiliepė, tik atsiuntė balso žinutę. Vis dėlto po keleto dienų I. atsiliepė į skambučius, pasakė kaip nors patiems pereiti per sieną, o jis suorganizuos paėmimą. Likusius pinigus I. turėjo pervesti jo draugas R. S. A., kuris gyvena Švedijoje. Turėjo paskolinti, nes jis pats neturėjo tiek pinigų. Dalies susirašinėjimo neliko, nes I. liepė ištrinti. Kai buvo miške, S. į R. telefono numerį nusiuntė I. telefono numerį, tada jie pradėjo bendrauti tarpusavyje, tačiau nežino, apie ką kalbėjo. Koordinates, kur pereiti valstybės sieną, atsiuntė I.. Tų duomenų (pasų duomenų kopijų, banko kortelės nuotraukos) S. telefone neliko, I. liepė juos ištrinti, tačiau S. padarė ekrano nuotraukas, kurias išsiuntė R. S. A., kadangi tokiu būdu norėjo apsisaugoti, nes suprato, kad juos apgaudinėja. Tai pat dar žino, kad S. yra siuntusi 600 dolerių I. į tą pačią anksčiau nurodytą banko kortelę (siuntė dar būdama Turkijoje), tačiau pinigų perlaidos kvito nuotraukos neturi (1 t., b. l. 131-134).

2022 m. birželio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole A. K. atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 2, kaip I. K., apie kurį jis davė parodymus; šis asmuo jį ir kitus asmenis pasitiko prie viešbučio ir apgyvendino 10 kambaryje (1 t., b. l. 135-139). Be to, kitu tos pačios dienos asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu liudytojas atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3, kaip Z. M., apie kurį jis davė parodymus, kuris jį ir kitus asmenis automobiliu „Toyota“ atvežė į viešbutį (1 t., b. l. 140-144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 27 d. apklausta kaip liudytoja S. M. parodė, kad S. M. pažįsta, jis yra sesers vyras; pastarasis buvo Turkijoje, kai ji (S. M.) į ją atvyko. Ji norėjo gauti vizą, kad galėtų keliauti į Europą, kreipėsi į biurą Turkijoje. Po kurio laiko į Turkiją atvykęs S. M. taip pat kreipėsi į tą patį biurą. Vienas žmogus nurodė keliauti į Baltarusiją, kur turėjo atsiimti dokumentus, dėl ko maždaug 2022 m. birželio 18 d., tikslios datos nepamena, išskrido iš Turkijos. Atkeliavo į Baltarusijos Respubliką, joje susitiko su pažįstamu A. K., Uzbekijoje jie gyveno tame pačiame mieste. Žmogus, pažadėjęs gauti Šengeno vizą, pasakė, kad nuo viešbučio vairuotojas nuveš iki Baltarusijos Respublikos sienos. Kitą dieną atvažiavo vyras su automobiliu, nuvežė link Baltarusijos Respublikos sienos; to vyro nepažinojo, matė pirmą kartą, atpažinti realiai ar iš nuotraukos negalėtų. Pamena tik tiek, kad automobilis buvo baltos spalvos, markės nepamena. Vairuotojas buvo baltarusis, jis paliko Baltarusijoje esančiame miške, kuriame jie ilgai laukė, tačiau niekas nepasitiko. Suprato, kad yra apgauti ir žadėtų Šengeno vizų negaus. Tada A. K. telefonu paskambino asmeniui, kuris žadėjo pagaminti dokumentus, tačiau ir jis paliko juos likimo valioje ir daugiau nebendravo. Tuomet jie trise nusprendė eiti į Lietuvą, tačiau juos pasitiko Lietuvos pasieniečiai, pasakė, kad jie yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir apgręžė atgal į Baltarusijos Respubliką. Baltarusijos milicininkai jų taip pat neįleido į Baltarusijos Respubliką. Šitaip neįleidžiami į abi šalis praleido apie 4 dienas, slėpėsi miške. Pakutinę dieną A. dar kartą paskambino vyrui Turkijoje, kuris žadėjo pagaminti vizas, pasakė, kad jie taip ir numirs, todėl šis atsiuntė kažkokį vyrą prie Lietuvos Respublikos sienos, pasakė, kad pašauks vardu ir taip bus galima suprasti, kad tai būtent tas žmogus. Nepažįstamas vyras turėjo nuvežti Lietuvoje iki konkretaus adreso, kur jie turėjo būti apgyvendinti. Neleistinai perėjo Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos, ėjo mišku, priėjo kelią. Jų pasiimti atvyko juodos spalvos lengvasis automobilis, valstybinių numerių nepamena, automobilyje sėdėjo vienas vairuotojas, kaip vėliau sužinojo Z. M.. Pastarasis juos visus tris nuvežė iki viešbučio Vilniuje, kuriame 2022 m. birželio 27 d. buvo sulaikyti. Atvykus į viešbutį, juos pasitiko I. K., kuris pasakė, kad jie gyvens tame viešbutyje. Liudytojos teigimu, viešbutyje jų niekas neregistravo, jie nemokėjo už nakvynę. Už sienos perėjimą į Lietuvą niekam pinigų nemokėjo. Jos (S. M.) kelionės tikslas buvo atvykti į Europą, įsidarbinti. Gailisi, kad neleistinai perėjo Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos, atvykus į Lietuvą planavo prašytis prieglobsčio, gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir joje dirbti, tačiau nespėjo to padaryti, kadangi buvo sulaikyta pareigūnų (1 t., b. l. 149-154).

2022 m. birželio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole S. M. atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 2, kaip I. K., apie kurį ji davė parodymus ir kuris ją ir kitus asmenis pasitiko prie viešbučio bei apgyvendino 10 kambaryje (1 t., b. l. 160-164). Kitu tos pačios dienos asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu S. M. atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3, kaip Z. M., apie kurį ji davė parodymus ir kuris „Toyota“ markės automobiliu atvyko jų pasiimti ir nuvežė iki viešbučio (1 t., b. l. 155-159).

2022 m. liepos 7 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja S. M. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad, dar būdama Turkijoje, pervedė į Z. M. banko sąskaitą 600 dolerių. Kai atvažiavo čia, jos brolis iš Švedijos į tą pačią sąskaitą pervedė dar 3 600 dolerių. Turi išsisaugojusi sąskaitos numerį. I. pasakė, kad reikia viską ištrinti, bet ji padarė screenshot‘us, kuriuos siuntė iš Turkijos, kiti screenshot‘ai yra pas brolį. Jiems pasakė, kad Z. M. padarys pasus, už tai jam mokėjo pinigus. R. yra tas asmuo, su kuriuo susitiko Turkijoje. Geolokaciją gavo iš I., ją persiuntė broliui (1 t., b. l. 165-170).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. M. (S. M.) parodė, kad jis yra iš Uzbekistano, maždaug prieš 3-4 mėnesius iš Samarkando atvyko į Turkiją, kur jau gyveno jo pažįstama S. M.; nežino, ar ji turėjo dokumentus, vizą keliauti. Turkijoje kreipėsi į biurą, kurio darbuotojas gali padėti sutvarkyti dokumentus, gauti Šengeno vizą, kad galėtų keliauti į Lietuvą ir susirasti joje darbą. To žmogaus vardo nežino, jokių kontaktų neturi. Jis pasakė, kad dokumentai kainuos 4 000 Eur, tiek pastarajam ir sumokėjo. Jis nurodė atvykti į Baltarusiją, nurodė laiką vietą, kur turėtų nuvykti prie Baltarusijos pasienio, atsiimti dokumentą. Su S. M. maždaug prieš 20 dienų sutarė kartu vykti į Baltarusiją, kadangi ji irgi norėjo gauti darbą Lietuvoje. Skrido lėktuvu iš Turkijos į Maskvą, iš Maskvos į Baltarusiją. Su S. gyveno Baltarusijoje 5-6 dienas, apsistojo viešbutyje. Tas žmogus, kuris buvo pažadėjęs pagaminti vizą, iš anksto buvo nurodęs, kurioje vietoje reikės atvykti prie Baltarusijos sienos. A. K. yra jo kaimynas Uzbekijoje; žinojo, kad jis negavo Šengeno vizos Uzbekijoje, todėl pakvietė jį atvykti į Baltarusijos Respubliką, pastarasis keliavo savarankiškai. Su S. ir A. susitiko Baltarusijos Respublikoje, paskui jie trise nuvyko prie Baltarusijos Respublikos sienos. Atvykus nurodytu laiku ir būnant iš anksto sutartoje vietoje prie Baltarusijos Respublikos sienos, jų niekas nepasitiko, suprato, kad yra apgauti. Tada jie neleistinai perėjo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Lietuvoje sulaikė sienos apsaugos pareigūnai, buvo grąžinti atgal į Baltarusiją, tačiau čia juos vėl sulaikė Baltarusijos milicininkai, kurie vis apgręžinėjo į Lietuvą. Baltarusijos Respublikos milicininkai pasakė, kad jie yra jiems nereikalingi ir, jei dar kartą grįš į Baltarusiją, bus nušauti. Neturėdami kito pasirinkimo, grįžo į Lietuvą, tiksliau juos pervedė Baltarusijos milicininkai, o Lietuvos pasieniečiai nepamatė. Būdami Lietuvoje, telefonais per visus pažįstamus pradėjo ieškoti pagalbos, kažkas iš pažįstamų nurodė I. K. kontaktus; pastarasis taip pat yra uzbekas, padeda saviems. Lietuvoje ėjo iki kelio, susistabdė pravažiuojantį automobilį, to sustojusio žmogaus nepažinojo, už piniginį mokestį paprašė juos nuvežti iki Lietuvoje gyvenančio uzbeko (adreso nepamena). Vežęs vyras taip pat buvo uzbekų tautybės. Tą asmenį matė tik tą kartą, neįsidėmėjo, kaip jis atrodo, atpažinti negalėtų. Automobilio, kuriuo vežė, taip pat nepamena, buvo stipriai pavargęs. Nuvykus adresu, kur vėliau buvo sulaikyti, juos pasitiko vyras, vardu I.; pastarasis sumokėjo kažkiek pinigų juos vežusiam vyrui, jie patys pinigų neturėjo. Tuo adresu liko gyventi nuo šeštadienio iki 2022 m. birželio 27 d., kada buvo sulaikyti pareigūnų. Liudytojas S. M. nurodė, kad jo tikslas buvo apsigyventi Lietuvoje, gauti darbą, kadangi tėvynėje turi skolų. Z. M. nežino. Yra matęs, kad kažkoks vyras su I. vis vaikšto kieme, tačiau tai ne tas pats asmuo, kuris juos vežė iki viešbučio. Supranta, kad neleistinai perėjo Lietuvos Respublikos sieną, tačiau buvo apgautas, tikėjosi gauti Šengeno vizą ir legaliai gyventi Lietuvos Respublikoje, rasti darbą. Už atvykimą į Lietuvos Respubliką pinigų niekam nemokėjo, I. nieko nemokėjo; nematė, kad A. ir S. jam būtų mokėję. Iki šiol nespėjo kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje, Lietuvoje buvo poilsio dienos, laukė pirmadienio, tačiau buvo sulaikytas (1 t. b. l. 171-176). Papildomos apklausos metu liudytojas S. M. parodė, kad prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką, jokių pažįstamų Lietuvoje neturėjo. Perėjus iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, S. iš savo pažįstamų gavo I. numerį ir jam paskambino. Kiek atsimena, S. paprašė I. juos paimti, papasakojo situaciją, kad buvo apgauti dėl dokumentų gavimo. I. paprašė kažkokio vyro juos paimti iš jų buvimo vietos. Jis (S. M.) su savimi telefono neturėjo, su I. nebendravo, nežino kokiu būdu atvažiavęs pasiimti žmogus sužinojo jų buvimo vietą. Jis tik pamena, kad buvo kažkur prie miško ir laukė juos turinčio pasiimti automobilio. Vyras matytas pirmą kartą, buvo tamsu, todėl negali apibūdinti, kaip jis atrodė. Už nuvežimą iki viešbučio jam nė vienos iš jų nemokėjo, suma už nuvežimą sutarta nebuvo. Nuvežė iki viešbučio, kuriame gyveno iki sulaikymo, kieme pasitiko I.. Liudytojas teigė negalintis pasakyti, ar I. mokėjo pinigus juos atvežusiam asmeniui. Iš jų I. jokio atlygio neprašė, padėjo iš geros valios, kadangi žinojo, kad jie buvo apgauti, išvargę, jis turėjo apgyvendinti, kad jie galėtų susitvarkyti dokumentus ir oficialiai būti Lietuvoje. Viešbutyje buvo apgyvendinti trise, kambario numeris, jei gerai pamena, buvo 10-as. Kadangi atvykus buvo apie 23:00-00:00 val., niekas neregistravo, dokumentų dėl apsistojimo viešbutyje niekam neteikė, iki kambario lydėjo I., kuris su savimi turėjo kambario raktus. Tą pačią dieną, kai tik atvyko, I. iš parduotuvės atnešė maisto, už jį taip pat nemokėjo. Su I. apie užmokestį dėl apgyvendinimo nekalbėjo, jam nei vienas nemokėjo pinigų už apgyvendinimą. I. atsimena, gali pažinti (nedidelio ūgio, apie 1,75 cm, šiek tiek stambus, su pilvuku, viršugalvyje praplikęs, turi nedidelę barzdą, akių spalvos nepamena; neturi išskirtinių veido bruožų ar išskirtinių žymių) (1 t., b. l. 177-182).

2022 m. birželio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole S. M. atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 2, kaip I. K., apie kurį jis davė parodymus ir kuris jį ir kitus asmenis pasitiko prie viešbučio ir apgyvendino 10 kambaryje (1 t., b. l. 183-187).

2022 m. birželio 27 d. Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. tyrėjo G. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 27 d. tikrinant kriminalinės žvalgybos informaciją dėl nelegalių migrantų gabenimo bei apgyvendinimo (duomenys neskelbtini), esančiame viešbutyje „P.“, 10 kambaryje, buvo aptikti trys asmenys, kurie prisistatė Uzbekistano piliečiais: A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pateikė Uzbekistano pasą Nr. (duomenys neskelbtini); S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), pateikė Uzbekistano pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Uzbekistano vidinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini); S. M. gimusi (duomenys neskelbtini), pateikė Uzbekistano pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Uzbekistano vidinį pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Asmenys neturėjo jokio dokumento, patvirtinančio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Patikrinus 20 kambarį, buvo aptikti du asmenys: I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pateikė Uzbekistano pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą gyventi Ukrainoje (įtariama klastotė) bei Z. M., gimęs (duomenys neskelbtini), pateikė Uzbekistano pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis aplinkybes, nustatyta, kad I. K. buvo išsinuomavęs kambarį Nr. 18, kuriame ant spintelės buvo rastas raktas nuo 10 kambario, o tarp Z. M. asmeninių daiktų rastas automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis. Z. M. nurodė, kad automobilis yra išnuomotas, šiuo automobiliu jis atvežė į viešbutį „P.“ tris asmenis – A. K., S. M. ir S. M.; pastarieji patvirtino, kad juos automobiliu „Toyota“ atvežė Z. M., o prie viešbučio juos pasitiko ir į kambarį nuvedė I. K. (1 t., b. l. 8-10).

2022 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu, kieme apie 10 metrų nuo viešbučio „P.“ stovi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. Apžiūros metu paimtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-16).

2022 m. liepos 11 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrima transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė yra pilkos spalvos, keturių durų. Salono vidus tvarkingas, sėdynių apmušalai medžiaginiai, pilkos spalvos, magnetola gamyklinė. Ant automobilio kėbulo vietomis matyti smulkūs įbrėžimai. Automobilio daiktadėžėje rasta automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta 2022 m. birželio 7 d. Vilniuje, tarp nuomotojo O. Z. ir nuomininko Z. M.. Sutartyje Z. M. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Taip pat sutartyje nurodyta, kad nuomotojas įpareigoja leisti naudotis nuomininkui minėtu automobiliu, nurodytos nuomininko teisės ir pareigos. Sutartis pasirašyta abiejų šalių. 2022 m. liepos 11 d. nutarimu transporto priemonė grąžinta O. Z. (1 t., b. l. 17-27, 44-45).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra 3 820 Eur (1 t., b. l. 42).

2022 m. liepos 5 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas asmens kratos metu iš I. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J4“. Apžiūros metu nustatyta, kad minėto mobiliojo ryšio telefono IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsiant apžiūrą, nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone yra įdėta SIM kortelė EŽYS“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė „Lyca Mobile“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy J4+“ yra įrašyta pokalbių programa „Whatsapp“. Minėtos pokalbių programos paskyra susieta su mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (I. K.). Pokalbių programos „Whatsapp“ pagalba buvo bendraujama su vartotoju (duomenys neskelbtini)“, jam 2022 m. birželio 22 d., 12:53 val., išsiųstas dokumentas – Ukrainos Respublikos leidimas gyventi, išduotas K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ekrano nuotrauka pridedama).???Vartotojui (duomenys neskelbtini)“ (S. M.) 2022 m. birželio 25 d., 18.18 val., išsiųstas trumpas garso įrašas uzbekų kalba, kuriame I. K. sako, kad „jus metė“, kita informacija pašalinta. Telefono kontaktuose užfiksuoti praleisti skambučiai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (Z. M.) 2022 m. birželio 10 d., 11 d., 13 d., 14 d., 17 d., 18 d., 20 d., 24 d. Minėtas telefono numeris mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy J4+“ nėra išsaugotas (fotonuotraukos pridedamos).Taip pat telefono kontaktuose užfiksuoti skambučiai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pavadinto E. A. 2022 m. birželio 23 d., 2022 m. birželio 4 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. (fotonuotraukos pridedamos). Nuotraukų galerijoje rasta banko mokėjimo kortelės „VISA“, išduotos Z. M. vardu, nuotrauka, žemėlapio nuotrauka su koordinatėmis 55.211179,26.666570, kurias suvedus į Google map“ nustatyta vieta yra Adutiškio – Guntauninkų miškų poligonas (fotonuotrauka pridedama). „Whatsapp“ programoje, rusų kalba bendraujama su asmeniu, pavadintu E. A.“ (parašyta kirilica), kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini)“. Bendraujama apie žmonių paėmimą nuo valstybės sienos. Apžiūros metu duomenys įrašyti į DVD-R diską (2 t., b. l. 56-76).

Savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu S. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 9A“, kuris vėliau pagal pakvitavimą grąžintas S. M. (2 t., b. l. 82-83, 149).