Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka baustos , turinčios galiojančią nuobaudą, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. 2016-09-30 apie 13 val. 30 min. Trakų g. 24, Semeliškių miestelyje, Elektrėnų sav., vairuodama automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta, nesiėmė visų būtinų priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį bei į gyvenamojo namo tvorą, dėl to buvo apgadinta tvora bei I. Š. automobilis. Be to, I. Š. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kai buvo su juo susijusi. Tokiais savo veiksmais I. Š. pažeidė KET 9 p., 14 p., 127 p., 219 p. reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Š. apklausta teismo posėdžio metu iš esmės savo kaltę dėl jai inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo pripažino. Neginčijo tos aplinkybės, jog vairavo automobilį, buvo neatidi, atsitrenkė į medį, tvorą tik įlenkė. Kadangi norėjo surasti pagalbą, kad galėtų atitraukti automobilį, tai iš eismo įvykio vietos išėjo ieškoti pagalbos, o kai grįžo, automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo, o kaip vėliau išsiaiškino, jos automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK257 str. taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 127 str. 2d. numatyta sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (toliau – KET), nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 9. p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nuoseklios visumos darytina išvada, jog I. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., t.y. ji padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš esmės šį faktą pripažįsta ir pati I. Š., nurodydama, kad vairuojamu automobiliu atsitrenkė į medį, ko pasėkoje sugadino jai priklausantį automobilį ir šiek tiek įlenkė vielinę tvorą, buvusią netoli gyvenamojo namo. Šios aplinkybės pasitvirtino taip pat ir policijos pareigūno Eglės Karaliūnaitės tarnybiniu pranešimu, autoavarijos vietos schema, fotonuotraukomis bei transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Todėl ji ir yra baustina pagal LR ATPK 127 str. 2d.

Byloje kilo klausimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., kurioje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 219.4. punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. KET 220. p. numato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. /…/Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Sistemiškai aiškinant minėtus du Kelių eismo taisyklių punktus darytina išvada, jog tuo atveju, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildo eismo įvykio deklaracijos, jie privalo iškviesti policiją ir likti eismo įvykio vietoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Remiantis pačios I. Š. tiek rašytiniu paaiškinimu, esančiu byloje, tiek jos paaiškinimu teismo posėdžio metu, matyti, jog po eismo įvykio, įvykusio 2016-09-30 apie 13 val. 30 min. Semeliškių miestelyje, Trakų g. 24, I. Š. neiškvietusi ir nesulaukusi policijos pareigūnų, paliko automobilį ir nuėjo, kaip ji pati nurodė, ieškoti pagalbos, o kai grįžo, savo automobilio eismo įvykio vietoje neberado. Kaip matyti, iš policijos pareigūnės Eglės Karaliūnaitės 2016-09-30 tarnybinio pranešimo, 2016-09-30 Elektrėnų policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad Semeliškių miestelyje, Trakų g. 20, į medį įvažiavo 2 moterys su automobiliu AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, o nuvykus nurodytu adresu, prie namo, pažymėto 24 numeriu buvo pastebėtas nurodytas pranešime automobilis, tačiau asmenų nei prie jo, nei automobilio viduje nebuvo. Automobilyje buvo rasti dokumentai I. Š. vardu, o vėliau priėjęs vyriškis pasakė, kad tai jis iškvietė policiją, pačio įvykio nematė, tačiau bendravo su prie automobilio esančiomis moterimis, nuo šviesiais plaukais buvusios moters sklido alkoholio kvapas. I. Š. taip pat neneigia tos aplinkybės, jog po eismo įvykio ji iš karto išėjo ieškoti pagalbos, tačiau policijai apie įvykį nepranešė, todėl darytina išvada, jog I. Š. suvokė savo veiksmų prasmę ir galimas pasekmes jai likus eismo įvykio vietoje. Manytina, jog pasišalindama iš eismo įvykio vietos, pažeidėja bandė nuslėpti ne eismo įvykio kaltininką, o kitas, galimai su jos būsena susijusias, aplinkybes.

Įvertinus šiuos įrodymus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad I. Š. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., todėl ji taip pat baustina ir už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, skiriant baudą be transporto priemonės konfiskavimo, nes papildomos nuobaudos paskyrimas šiuo atveju būtų per griežta sankciją dėl padaryto pažeidimo.

I. Š. administracinę atsakomybę lengvina tai, kad iš esmės savo kaltę dėl padarytų pažeidimų ji pripažino, jos administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji minėtus teisės pažeidimus padarė būdama jau bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus vienerių metų bėgyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į aukščiau išdėstytą, vadovaujasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, skiria I. Š. sankcijose numatytų baudų vidurkius už kiekvieną padarytą pažeidimą, kuriuos bendrina pagal LR ATPK 33 str. 2d. numatytas taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30 ¹ , 30², 33, 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286, 287, 302², 302⁴ str. teismas

nutarė:

I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)pripažinti padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jai 434 Eur baudą.

I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti jai 1303 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujanti ATPK 33 str. I. Š. skirti galutinę nuobaudą – 1303 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16062187246 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.