Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji N. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. liepos 23 d. apie 19 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sutuoktinį R. K., kuriam tyčia įkando į lūpą, tokiu būdu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį R. K., padarydama muštinę lūpos žaizdą.

Kaltinamoji N. K., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad su R. K. susituokę 26 metus, veda bendrą ūkį, gyvena R. tėvams priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 23 d. namuose buvo dviese su vyru. Vakare, apie 19 val., tarp jos ir sutuoktinio kilo konfliktas, dėl ko neprisimena, abu buvo neblaivūs, gėrė tris dienas iš eilės. Ji kilusio konflikto metu ištraukė elektros saugiklius, kad dingtų elektra ir vyras negalėtų niekuo naudotis. Saugiklius pasidėjo po pagalve ir pati atsigulė. Vyras, atėjęs į kambarį, prašė, kad atiduotų jam tuos saugiklius, su ja meiliai kalbėjo, mėgino ją pabučiuoti, o ji ant jo pyko dėl kilusio konflikto, todėl tyčia stipriai įkando jam į lūpą, pradėjo bėgti kraujas ir jis išėjo. Po kurio laiko į jų namus atvyko policijos pareigūnai, matyt, juos išsikvietė pats R. Jiems su vyru buvo nustatyti girtumai. Jai ant veido dešinėje pusėje buvo kraujosruva, pareigūnai pradėjo domėtis, kas nutiko. Ji papasakojo, kad 2022 m. liepos 22 d. vyras ją sugriebęs už drabužių išmetė iš namų, ji nugriuvo namo prieangyje ant grindų, griūdama susižalojo veidą. Dėl tokių vyro veiksmų buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas. Kad sužalojo sutuoktinį, gailisi, suvartotas alkoholis turėjo įtakos jos veiksmams, blaivi nebūtų taip dariusi. Mano, kad alkoholiui priklausomybės neturi, kadangi gali nustoti gerti kai nori. Jai yra išaiškinta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, šiuo metu pinigų neturi, tačiau ateityje tikrai atlygins. Nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruota, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, taip pat turi šiek tiek gyvulių, iš to ir pragyvena. Turi du pilnamečius vaikus. Sutiktų, kad jai būtų paskirta bausmė dirbti neatlygintinus darbus visuomenės labui (el. b. l. 129–130, 143–144).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (el. b. l. 1, 40–42) matyti, kad tarnybos metu, 2022 m. liepos 23 d. apie 19 val. 6 min. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo žmona N. K. nukirpo elektros laidus, sudavė pranešėjui per veidą. Vyras labai nerišliai kalba, į klausimus neatsakinėja. Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad policiją kvietė R. K., kuriam nustatytas 2,16 promilių girtumas. Įvykio vietoje nustatyta, kad apie 19 val. kieme, ant laiptų, N. K., kuriai nustatytas 2,96 promilių girtumas, kilusio konflikto metu sudavė vieną smūgį puodeliu į apatinę lūpą sutuokti­niui R. K. ir prakirto lūpą. Pažymėtas smurtą galintis rodyti požymis – kraujuojanti žaizda apatinėje lūpoje. R. K. buvo nuvežtas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai jam susiuvo žaizdą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (el. b. l. 16–23) matyti, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ant prie įėjimo į gyvenamojo namo vidų esančių keturių pakopų betoninių laiptų, ant kurių kairiau padėtas stiklainio dangtelis, dešiniau – stiklainis, priekyje stiklainio yra raudonos spalvos su baltais taškais puodelis, dešiniau jo yra baltos spalvos indas, žemiau jo yra puodelis, kvadrato formos, įvairiaspalvis.

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“, metrologijos patikros sertifikato Nr. 1667214, panaudojimo registracijos žurnalo kopijos (el. b. l. 56–58) matyti, kad 2022 m. liepos 23 d. 19 val. 49 min. R. K. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas; 2022 m. liepos 23 d. 20 val. 9 min. N. K. nustatytas 2,96 promilių neblaivumas.

Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad 2022 m. liepos 23 d. Lazdijų ligoninėje teikta pagalba R. K.; nustatyta diagnozė: apatinės lūpos žaizda; nurodyta, kad buitinio konflikto metu susimušė su žmona (el. b. l. 51–55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 381/2022 (06) (el. b. l. 48–49) nurodyta, kad R. K. nustatyta muštinė apatinės lūpos žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentė­jusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad su žmona N. K. gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 23 d. abu su žmona namuose vartojo alkoholį, buvo neblaivus, gėrė tris dienas iš eilės, išgėrė daug alkoholio, išgertuvių metu tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas, kurio metu sutuoktinė išėmė elektros saugiklius, kad jį paerzintų ar jam pakenktų. Prisimena, kad žmona, išjungusi saugiklius, nuėjo ir atsigulė, jis nuėjo jos prašyti, kad ji įjungtų elektrą. Bandė gražiuoju paprašyti, pasilenkė ir norėjo ją pabučiuoti, o ji bučiuotis nesileido, ant jo pyko ir tyčia įkando į lūpą, jam pradėjo bėgti kraujas, jautė skausmą. Jis išėjo iš kambario, atsisėdo ant laiptų prie įėjimo į namą ir gėrė iš puodelio alų, jam bėgo kraujas. Apie tokį žmonos elgesį pranešė policijai. Atvyko policininkai, o vėliau ir greitoji medicinos pagalba, jį apžiūrėjo. Nežino, kodėl pareigūnams pasakė, kad žmona trenkė jam su puodeliu, matyt, taip girtam atrodė. Ji jam įkando, ne puodeliu sumušė. Greitoji pagalba jį nuvežė į ligoninę, ten jam susiuvo lūpą, jokio gydymo neskyrė, dėl to jis nesigydė, vaistų nepirko, nevartojo. Nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė, sutuoktinei pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (el. b. l. 76–77, 85–86, 93–94).

Informacija apie asmens duomenis (el. b. l. 156–157) patvirtina, kad nukentėjusysis R. K. yra kaltinamosios N. K. sutuoktinis.

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltau prisipažino. Jos parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentė­jusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamoji 2022 m. liepos 23 d. smurtavo prieš jį; medicini­nių dokumentų išrašas ir specialisto išvada, patvirtinantys, kad nukentėjusiajam nustatyta muštinė apatinės lūpos žaizda, specialisto išvada nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmas, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad N. K. smurtaudama padarė savo sutuoktiniui nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

II. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamoji neteista (el. b. l. 158); per pastaruosius penkerius metus vieną kartą (2017 m.) bausta administracine tvarka už melagingą pranešimą apie smurto artimoje aplinkoje atvejį, galio­jančių administracinių nuobaudų neturi (el. b. l. 160–161). Tai leidžia spręsti, kad ši jos padaryta veika atsitiktinė. Kaltinamoji nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota (el. b. l. 163, 165), priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašyta (el. b. l. 168), gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gavusi (el. b. l. 171). N. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad N. K. teisiama pirmą kartą, ji nuo pat jo ikiteisminio tyrimo pradžios nuoširdžiai pripažino padarytą nusikalstamą veiką, nusikalstama veika yra atsitiktinė, sunkių pasekmių nesukėlė, bendruomenė nusiskundimų dėl jos elgesio neturi. Įvertinus visas aukščiau aptartas nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibudinančias aplinkybes, kaltinamajai skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus. Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad N. K. padaryta nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu mastu, sunkių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, įvykio metu ir kaltinamoji, ir nukentėjusy­sis buvo neblaivūs, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurios pagal reikšmę parenkant bausmės dydį panašios. Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas kaltinamosios asmenybę ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibudinančias aplinkybes, jai skirtina artima minimaliai viešųjų darbų bausmė (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

III. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Kadangi kaltinamoji smurtą panaudojo šeimos nario atžvilgiu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

IV. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiama­jame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 45,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (el. b. l. 62–63), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (el. b. l. 64), iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam buvo teiktos gydymo paslaugos VšĮ Lazdijų ligoninė – skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga. Ši turtinė žala susidarė dėl R. K. gydymo išlaidų.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 45,01 Eur turtinė žala dėl nukentėjusiajam suteiktos gydymo paslaugos atsirado dėl neteisėtų N. K. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl ji privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai, ieškinys tenkinamas ir iš N. K. priteisiama 45,01 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (6.283 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 147–148), panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, N. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.

N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Priteisti iš N. K. 45,01 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 01 ct) gydymo išlaidų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.