Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ atstovui ir atsakovui S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovams R. L. V. ir S. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovų argumentai

3. Atsakovė per teismo nustatyta terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes skolą ieškovei yra apmokėjusi. Skola susidarė dėl ieškovės kaltės, nes atsakovė buvo raštu paprašiusi ieškovę grąžinti sumokėtą permoką už atsakovės motinai priklausantį butą, esantį Trakų g. 17-12, Kaunas, tačiau ieškovė į jos raštą neatsakė. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad jai pateiktų jos mokėjimų istoriją, tačiau ieškovė pateikė išrašą, kuris nebuvo susiję su jos atliekamais mokėjimais. Atsakovė skolą už butą (duomenys neskelbtini),, sumokėjo 2019 m. rugpjūčio mėnesį (2019 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 17 min. 03 sek. – 28 min. 40 sek.).

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, telefonu informavo teismą, kad į posėdį neatvyks.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. T. nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 1994 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įsakymą pagrindu priklauso butas, unikalus, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – butas) (e. b. l. 10–11). Ieškovė daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini),, teikia butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (e. b. l. 20–23). Iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovai nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio mokesčius, skirtus bendrosios bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti, mokėjo nereguliariai, todėl susidarė 319,32 Eur skola.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.236 straipsnio 2 dalį turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-378/2015).

7. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad tarp šalių atsirado sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai). Ieškovė teikė atsakovams paslaugas, atsakovai jomis naudojosi, tačiau savo prievolės tinkamai neįvykdė, už teikiamas paslaugas ieškovei mokėjo nereguliariai. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad skola susidarė dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė neatsakė į atsakovės prašymą dėl permokos grąžinimo už kitą, atsakovei nuosavybės teise nepriklausantį, butą. Pažymėtina, kad vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, tai, kad atsakovė buvo permokėjusi ieškovei už butą, esantį Kaune, Trakų g. 17-12, nesudarė pagrindo atsakovams nemokėti mokesčių už jiems nuosavybės teise priklausantį butą, todėl laikoma, kad atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę, tinkamai ir laiku neapmokėjo mokesčių ieškovei (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 320 Eur skolą (e. b. l. 74). Atsižvelgiant į tai, kad skola ieškovei buvo pilnai sumokėta, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 straipsnis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį Todėl nepaisant to, kad ieškinys yra atmestas, klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendimui būtina įvertinti, kodėl kilo šalių ginčas, ar ieškovė pagrįstai kreipėsi teisminės gynybos.

10. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 60,00 Eur advokato išlaidos, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro peržiūrimą ir 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė minėtas išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovai netinkamai vykdė prievolę išlaikyti ir mokėti mokesčius už bendrąją dalinę nuosavybę, todėl ieškovė buvo priversta savo interesus ginti teisme. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė neneigė fakto, kad mokesčių ieškovei kas mėnesį nemokėjo. Ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą metu egzistavo ieškovės prašomo priteisti dydžio įsiskolinimas. Teismas 7 punkte pažymėjo, kad atsakovai negalėjo vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę dėl permokos už kitą butą, todėl laikytina, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovų ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų kaltės. Ieškovės ieškinys buvo atmestas tik dėl to, kad atsakovė po ieškinio priėmimo skolą ieškovei sumokėjo.

11. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis. Ieškovės patirtos išlaidos už Nekilnojamojo turto registro peržiūrimą ir už Gyventojų registro tarnybos išrašus taip pat laikomos pagrįstomis ir lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų ieškovei.

12. Ieškovė pateikdama ieškinį byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Spręsdamas dėl šių išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė skolą ieškovei apmokėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iki bylos skyrimo į parengiamąjį teismo posėdį, bei į tai, kad net ir atsakovei sumokėjus skolą, ieškovė nesikreipė į teismą dėl ieškinio atsiėmimo ar atsisakymo, nes tokiu atveju ieškovei remiantis CPK 87 straipsniu galėjo būti grąžintas 75 procentų dydžio žyminis mokestis, o 2019 m. gruodžio 12 d. pateiktu prašymu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Teismas laiko, kad toks ieškovės elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus ir neatitiko proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais iš atsakovų ieškovei priteistina 25 procentų dydžio sumokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 3,75 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis). 75 procentų dydžio žyminis mokestis, kuris galėjo būti grąžintas ieškovei, iš atsakovų nepriteistinas, nes atsakomybė dėl šių išlaidų patyrimo tenka pačiai atsakovei.

13. Iš viso ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 66,30 Eur bylinėjimosi išlaidos (60,00 Eur + 0,87 Eur + 1,68 Eur + 3,75 Eur), t. y. po 33,15 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

14. Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – po 5,30 Eur (b. l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 3015174520, iš atsakovų R. L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 33,15 Eur (trisdešimt trijų eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovų R. L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,30 Eur (penkis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.