Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-178-849/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
1-178-849/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01877-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Nukentėjusysis
P. P.
Kaltinamasis
A. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-178-849/2013Proceso Nr. 1-52-1-01877-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.1.9.1; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.4.8.2;1.2.4.8.3;1.2.20.15; 2.3.6.4.5;
NUOSPRE NDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 2 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nukentėjusiosios P. P. įstatyminei atstovei J. P., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis nesantuokoje, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 ir 2 d., 245 str.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2012 m. liepos mėn. 29 d., apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, nukentėjusiajai J. P. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Taip pat jis 2013 m. sausio mėn. 7 d. apie 18 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo mažametį sūnų P. P., g. 2006 m., t. y., jį tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė, dėl to mažametis P. P. atsitrenkė į lovos kraštą ir susimušė kaktą, tokiais savo veiksmais dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, ties plaukų riba nukentėjusiajam mažamečiui P. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, 2013 m. vasario 24 d., apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veržėsi į J. P. motinai priklausantį butą, triukšmingai reikalaudamas įsileisti, tokiu būdu nevykdė 2012-01-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties, įpareigojusios jį gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo mažamečio P. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju P. P. ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis – jo motina J. P., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino jam inkriminuojamų veikų, už kurias atsakomybė numatyta BK 140 str. 1d. ir 245 str., padarymą, tačiau neigė sužalojęs savo sūnų.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1d., paaiškino, kad įvykio dieną su sugyventine - jo vaikų motina, kilo konfliktas dėl to, kad jam namo grįžus išgėrusiam, sugyventinės namuose nerado – ji buvo pas draugus ir išgerdinėjo, dėl ko jie susibarė ir jis supykęs stuktelėjo jai ranka į veidą. Jei būtų blaivus, to būtų nedaręs. Po įvykio jis atsiprašė jos, rašydamas laišką, ir ji jam atleido.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str. paaiškino, kad buvo žinoma apie priimtą teismo nutartį, tačiau būdamas girtas, jis norėjo iš namų pasiimti drabužių ir Jelena jam iškvietė policiją.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2d. paaiškino, kad įvykio dieną Jeleną maudė vaiką vonioje, o jis buvo išgėręs, kai išėjęs iš virtuvės pamatė, kad Povilas jau buvo su guzu. Jelena, išėjusi iš vonios ir pamačiusi vaiką su guzu, iškvietė policiją. Kai jis grįžo iš policijos, vaiko paklausė, iš kur tas guzas, ir vaikas jam pasakęs, kad susimušė pats.

Jis yra prižadėjęs savo sugyventinei užsikoduoti, sakydamas paskutinį žodį, taip pat išreiškė pastangas užsikoduoti nuo alkoholio ir daugiau nenusikalsti.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1d.

Nukentėjusiojo mažamečio įstatyminė atstovė J. P. parodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju ir turi tris vaikus. Parodė, kad prieš įvykį ji su kaltinamuoju buvo susibarusi, todėl išėjo su vaikais iš namų pas pažįstamus ir ten gėrė. Ją ten susirado išgėręs kaltinamasis ir vaikus išsivedė namo, o ji grįžo namo po kurio laiko. kadangi kaltinamasis yra pavydus, namuose kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis jai ir trenkė vieną kartą kumščiu į veidą.

2012-07-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), jos aplinka (t.1, b.l. 23-25).

2012-07-29 protokolu-pareiškimu nukentėjusioji J. P. pareiškė, kad ją 2012-07-29 namuose sumušė sugyventinis A. P., suduodamas kumščiu į veidą (t.1, b.l. 26).

2012-07-31 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 722/12 (06) konstatuota, kad J. P. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke ir šis sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 29-30).

Visi aukščiau aptarti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą – nukentėjusiajai kumščiu vieną kartą trenkė į veidą, tuo jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp A. P. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pavojingų padarinių nustatytas priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl jo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 2 d.

Nukentėjusiojo mažamečio įstatyminė atstovė J. P. parodė, kad įvykio dieną ji vonioje maudė mažiausią vaiką. Kai ji išėjo iš vonios, sūnus P. jai pasakė, kad bevaikydamas katę jis susidaužė į lovos kampą ir užsidėjo guzą, taip pat sakė, kad tėtė jį pastūmė ir jis susimušė. Pati ji nieko nemačiusi. Policiją ji iškvietusi ne dėl vaiko sužalojimo, o dėl jo elgesio būnant neblaiviam.

Liudytojas S. B. parodė, kad jam atvykus pagal gautą iš budinčio informaciją dėl smurto šeimoje į įvykio vietą, vaiko motina paaiškino, kad kaltinamasis pastūmė vaiką, kuris nuo pastūmimo trenkėsi į lovytę. Nukentėjęs vaikas buvo apsiverkęs, ant jo kakto matėsi gumbas, ir taip pat sakė, kad jį pastūmė tėtė.

Liudytojas Ž. Z. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas S. B..

Liudytoja R. V. parodė, kad atvykus jai su operatyvine grupe į įvykio vietą dėl smurto šeimoje vaiko motina ją informavo, kad grįžęs neblaivus jos sugyventinis pastūmė vaiką, kuris atsitrenkus į lovą, susimušė kaktą. Ji matė gumbą ant vaiko kaktos.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusysis P. P. parodė, kad jo vardas P. Jam 7 metai. Gyvena su broliu, mama ir tėčiu. Mamytės vardas L., o tėčio vardas A. Nelabai sutaria su tėčiu, nes jis jį muša ir muša. Nežino, kodėl tėtis jį muša. Kai tėtis jį muša, tai jis slepiasi. Paskutinį kartą tėtis jį mušė prieš keturias dienas. Paskutinį kartą, kai mušė, pataikė į kairę koją ir dar prie dešinės akytės mėlynę uždėjo. Galvytės kairės pusės kaktoje buvo guzas. Guzą jam tėtis uždėjo anksčiau nei sumušė koją. Tėtis gyvena su jais. Kai tėtis jam sumušė galvą, buvo neblaivus. Supranta, kada tėtis būna neblaivus. Kai tėtis jį muša, jie kalbasi. Tėtis jį mušą, nes jis būna negeras. Jo brolis būna geras ir klauso tėčio. Guzą užsidėjo pats, kai gaudė kaimynų katiną. Bet čia kitas kartas buvo. Jis ėjo, ėjo ir susimušė. Guzą turėjo vieną kartą, kai bėgo ir susimušė. Kai tėtis jį muša, nelabai skauda. Prieš keturias dienas atvažiavo policija ir surakino tėtį. Jis sėdėjo prie kompiuterio, o tėtis paėmęs už kupros numetė nuo kompiuterio. Kai jį metė, tai jis nugriuvo. Tą dieną jam guzo nebuvo, tėtis sulaužė duris. Kai atvažiavo policija, tai jiems parodė guzą, kuris buvo ant kaktos. Kai jį tėtis metė nuo kompiuterio, tai užsidėjo guzą. Mamytė tuo metu prausė Roką. Jis su broliu Linu žaidė kompiuteriu (t.1, b.l. 60).

2013-01-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), jos aplinka (t.1, b.l. 45-47).

2013-01-07 protokolu-pareiškimu J. P. pareiškė, kad 2013-01-07 apie 18 val. neblaivus sugyventinis A. P. pastūmė mažametį sūnų P. P.. Nuo pastūmimo vaikas atsitrenkė į lovos kraštą ir susimušė kaktą (t.1, b.l. 40).

Tarnybinis pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad pagal J. P. iškvietimą, atvykus į (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. P. smurtavo prieš savo mažametį sūnų (t.1, b.l. 41-43).

2013-01-08 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 43/13 (06) konstatuota, kad P. P. poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, ties plaukų riba galėjo būti padaryta galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vieno trauminio poveikio pasekoje ir šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 50-51).

Visi aukščiau aptarti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. P. padarė nesunkų nusikaltimą netiesiogine tyčia – kaltinamasis pastūmė mažametį nukentėjusįjį, ko pasekoje nukentėjusysis atsitrenkė į lovą ir susimušė kaktą. Patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis, pastumdamas nukentėjusįjį, sąmoningai leido kilti tokiems padariniams. Nukentėjusysis neturi keturiolikos metų ir laikomas mažamečiu. Tarp A. P. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pavojingų padarinių nustatytas priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo A. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl jo veika kvalifikuota teisingai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Šie principai įtvirtinti ir 1996-03-14 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 10 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis neigė sužalojęs vaiką, teigė, kad vaikas susižalojo pats bevaikydamas katę, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti savo padėtį.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė – mažamečio P. motina J. P. teisiamojo posėdžio metu bandė teigti, kad sūnus guzą užsidėjo bevaikydamas katę.

Teismas nesivadovauja tokiais nukentėjusiojo įstatyminės atstovės parodymais, nes jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nes toliau duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu ji jau nurodė, kad vaikas jai pasakojęs, jog tėtė jį pastūmė, dėl ko sūnus susimušė, taip pat prieštarauja bylos esmei ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kur ji nurodžiusi, kad sūnus jai pasakojęs, jog jį sumušė tėtis, kuris stipriai pastūmė jį rankomis, dėl ko jis kakta atsimušė į lovos kraštą ir jam ant kaktos iškilo gumbas. Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės parodymus paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai.

Mažametis nukentėjusysis, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam sėdint prie kompiuterio, tėtis, paėmęs už kupros, numetė nuo kompiuterio, dėl ko jis nugriuvo ir užsidėjo guzą; kai atvažiavo policija, jiems jis parodė guzą, kuris buvo ant kaktos. Liudytojais apklausti pareigūnai S. B., Ž. Z. ir R. V. patvirtino, kad atvažiavę į įvykio vietą matė ant vaiko kaktos guzą ir vaikas bei jo motina jiems sakė, kad tėtė pastūmė sūnų, dėl ko jis susimušė. Abejoti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo – jie yra nuoseklūs ir atitinka bylos esmę, todėl laiko patikimais ir jais vadovaujasi.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 245 str.

Nukentėjusiojo mažamečio įstatyminė atstovė J. P. parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis su trenksmais veržėsi į namus ne tik rūbų pasiimti, bet ir pavalgyti, išsimiegoti, tačiau, norėdama, kad namuose vaikams būtų ramu, jo neįsileido.

Parodė, kad kai kaltinamasis negeria, su juo nebūna jokių problemų- kaltinamasis anksčiau ir dirbo, ir algą parnešdavo. Viso problemos, susijusios su kaltinamojo išpuoliais, šeimoje kildavo tik tuomet, kai jis kiekvieną dieną gerdavo ir pergerdavo.

Liudytojas V. J. parodė, kad nuvyko į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą dėl buitinio konflikto, kad į butą veržiasi kaltinamasis, kuriam teismo nutartimi buvo uždrausta artintis prie buto, kuriame jis gyveno su sugyventine, ir į jį patekti. Nuvykę rado neblaivų vyriškį, matė sugadintas durų rankenas.

2013-02-24 pareiškimu nukentėjusioji J. P. pareiškė, kad 2013 m. vasario 24 d. apie 12 val. jos girtas sugyventinis A. P. veržėsi į butą (duomenys neskelbtini), nors jam skirtas teismo įpareigojimas į šitą butą neateiti, sulaužė durų rankeną, iškoliojo ją necenzūriniais žodžiais (t.1, b.l. 70).

2013-01-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi A. P. įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo mažamečio P. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju P. P. ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis – jo motina J. P. (t.1, b.l. 120-121).

Visi aukščiau aptarti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. P., žinodamas apie 2012-01-31 priimtą Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, įpareigojusią jį gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo mažamečio P. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju P. P. ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis – jo motina J. P., verždamasis į J. P. motinai priklausantį butą, triukšmingai reikalaujant įsileisti, nevykdė teismo sprendimo. Tokie kaltinamojo A. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, todėl jo veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimo klausimai.

Kaltinamasis A. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 245 str.) ir du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 1 ir 2d.). Nors praeityje kaltinamasis ir teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytina, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas.

Kaltinamasis į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų stebimų pacientų tarpą neįrašytas, bet lankėsi pas priklausomybės ligų gydytoją - psichiatrą nuo 2006-01-06 iki 2006-02-20, kur jam buvo nustatyta diagnozė „psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas alkoholio vartojimas“, tačiau skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nerekomenduojama (b.l. 133,136).

A. P. baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 127-131).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikų padarymui.

A. P. yra nedirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą.

Vertintina ir tai, kad A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1d., ikiteisminio tyrimo metu buvo susitaikęs su nukentėjusiąja (t.1., b.l. 3-4), todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t.1., b.l. 3-8).

Nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2d., jis padarė netiesiogine tyčia.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad visų kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymą nulėmė žalingas alkoholio vartojimas, kad visas veikas jis padarė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų kilus konfliktui artimoje aplinkoje – šeimoje, todėl kaltinamojo veikos padarytos spontaniškai, sąlygojant alkoholio, dėl ko kaltinamasis negalėjo kontroliuoti savo veiksmų ir įvertinti jų galimų pasekmių.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1d. ir 245 str., A. P. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, artimos įstatymų straipsnių, numatančių atsakomybę už jo nusikalstamas veikas, numatytų sankcijų vidurkiui, o dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., teismas mano, kad A. P. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl A. P. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, mažesnė įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytos sankcijos vidurkį, atidedant bausmės vykdymą, skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-07-29 iki 2012-07-31 (t.1., b.l. 80-82), nuo 2013-01-07 iki 2013-01-09 (t.1, b.l. 91-93) ir nuo 2013-02-24 iki 2013-02-26 (t.1., b.l. 99-100).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, bei 2013-01-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo mažamečio P. P. panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (b.l. 113, 120-121).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str., 303 str. 2 d., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str.,

n usprendžia:

A. P. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. ir 65 str. 1d. 1 p. b papunkčiu paskirtas pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2d. bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 65 str. 1d. 1 p. b papunkčiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti apėmimo būdu su paskirta pagal BK 245 str. paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. P. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 3 ir 5 p. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti A. P.:

- gydytis priklausomybės ligas;

- pradėti dirbti .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-07-29 iki 2012-07-31, nuo 2013-01-07 iki 2013-01-09 ir nuo 2013-02-24 iki 2013-02-26.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, bei 2013-01-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo mažamečio P. P., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Diana Atajeva