- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- I-2429-484/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K) suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine A. S.; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K 10 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 10-12).
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K bausmę atlieka nuo 1997 metų. Per visą bausmės atlikimo laiką jis neturėjo galimybės gauti ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais – sūnumi, tėvais ir broliu. Nuo 2015 metų liepos mėnesio yra susituokęs, tačiau Lukiškių TI-K jo teisę į ilgalaikius pasimatymus pažeidžia iki šiol, nes bausmę kalėjimo režimu atliekantiems nuteistiesiems Lukiškių TI-K nėra sudaryta sąlygų gauti ilgalaikį pasimatymą. Tuo, pareiškėjo manymu, yra pažeidžiamos Jungtinių Tautų Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 2,5 7,10 ir 26 straipsnių ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio nuostatos, jis yra diskriminuojamas nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K dirbti ūkio darbus bei suimtųjų, taip pat nuteistųjų, kurie atlieka bausmę ne kalėjimo režimu, atžvilgiu.
Taip pat nurodė, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujoms Bausmių vykdymo kodekso pataisoms, Lukiškių TI-K buvo įrengti ir pradėjo veikti 3 ilgalaikių pasimatymų kambariai, tačiau bausmę atliekantys kalėjimo režimu nuteistieji vėl piktybiškai diskriminuojami šiuo aspektu. Ilgalaikių pasimatymų nebuvimas, pareiškėjo teigimu, padarė neatitaisomos žalos jo ir jo sutuoktinės fizinei ir psichinei sveikatai, šeimos santykiams. Skunde pareiškėjas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl pasimatymų teisės suvaržymo kardomojo kalinimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18-22).
Nurodo, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 85 straipsniu paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Pabrėžė, kad ši teisės norma yra galiojanti, nėra pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Akcentavo ir tai, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas, kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti (22.4 punktas).
Paaiškino, kad pagal Lukiškių TI-K nustatytą tvarką, asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Pažymėjo, kad asmenys, norintys atvykti pasimatyti arba asmenys, kurie yra laikomi Lukiškių TI-K, pasimatymui gali registruotis ne ilgesniame nei 15 dienų laikotarpyje. Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Atkreipė dėmesį, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos negali savarankiškai reglamentuoti tokio ilgalaikio pasimatymo tvarkos.
Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Lukiškių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. Priešingai - tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires - pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014). Pažymi, kad Lukiškių Tl-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su pil. A. S., arba A. S. prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su pareiškėju suteikimo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuteistojo teisės į ilgalaikius pasimatymus su artimaisiais galimo ribojimo Lukiškių TI-K ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2015 metų liepos mėnesio yra susituokęs, tačiau Lukiškių TI-K nėra užtikrinta galimybė į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, dėl ko daroma neatitaisoma žala jo ir jo sutuoktinės psichinei ir fizinei sveikatai.
Ilgalaikių pasimatymų suteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 str.) dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (žr., pvz., 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Konvencijos 8 straipsnis expressis verbis (aiškiai) numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas (1 d.), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.). Konvencija įpareigoja valstybes – dalyves gerbti kiekvieno asmens teisę į šeimos gyvenimą ir uždraudžia bet kokius apribojimus asmens naudojimuisi šia teise. Tai reiškia, kad bet koks kišimasis į asmens šeimos bei privatų gyvenimą, kuris negali būti pateisinamas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, gali būti laikomas kėsinimusi į Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje saugomą teisę. Teisėtų apribojimų atvejai turi būti proporcingi siekiamam tikslui, numatyti įstatyme ir taikomi tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, valstybei siekiant teisėtų tikslų, kuriuos aiškiai nurodo Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis. Šis būtinumo ir teisėtumo demokratinėje visuomenėje testas Europos Žmogaus Teisių Teismo kiekvienu konkrečiu atveju atliekamas gana griežtai. Pati Konvencijos 8 straipsnio formuluotė formaliai atitinka valstybės pareigą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais kišamasi į šeimos bei privatų gyvenimą. Kita vertus, pažymėtina, jog teisė į šeimos gyvenimą suponuoja ne tik valstybių pareigą susilaikyti nuo neteisėto kišimosi į asmens šeimos gyvenimą, bet ir implikuoja valstybei įsipareigojimą veikti taip, kad būtų leidžiama normaliai vystytis šiems santykiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1979 m. birželio 13 d. sprendimą byloje P.Marckx v. Belgiją, pareiškimas Nr. 6833/74).
Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijęs su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Estrikh prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimas byloje Kučera prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Klamecki prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).
Bylos rašytiniais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas yra nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę kalėjime, todėl, atsižvelgiant į jo statusą, teisę į pasimatymus reglamentuoja BVK nuostatos. BVK 85 straipsnyje yra nurodytos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Teisės į ilgalaikius pasimatymus nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme ir bausmę atliekantiems kalėjime BVK nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų laikymo sąlygas kalėjimuose, nenumato.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad laisvės atėmimo įstaiga, šiuo atveju Lukiškių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. iš pareigos). Priešingai, tokios teisės realizavimas siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą, ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. pagal savo kompetenciją) pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-442/2015).
Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad pasimatymų organizavimas įstaigoje, be kita ko, vykdomas remiantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu. Remiantis šiuo aprašu, asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su pil. A. S., arba A. S. prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su pareiškėju suteikimo. Tokių duomenų ir įrodymų nepateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjas skunde teismui tik abstrakčiai nurodė, kad yra pažeidžiama jo teisė į ilgalaikius pasimatymus su artimais giminaičiais, taip pat ir sutuoktine, tačiau konkrečiai neįvardino, kada kreipėsi dėl tokių pasimatymų suteikimo ir nepateikė įrodymų, kad Lukiškių TI-K administracija priėmė atitinkamus sprendimus jų nesuteikti. Pareiškėjo diskriminavimo atvejų nenustatyta. Kaip matyti iš bylos dokumentų, Lukiškių TI-K administracija suteikia pareiškėjui ir jo sutuoktinei papildomus pasimatymus (b. l. 25-26), tuo padėdama puoselėti pareiškėjui šeimos santykius. Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K iki 2017-01-01 nebuvo įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos, taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjas ar jo sutuoktinė būtų kokiu nors būdu išreiškę valią būtent dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, ir savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Taigi, byloje nenustačius, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, laisvės atėmimo įstaigai neprivalant ex officio šių pasimatymų organizuoti be asmenų, kuriems ribojama laisvė, prašymo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus nagrinėjamu aspektu ir įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl žalos atlyginimo
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su teisės į ilgalaikius pasimatymus ribojimu. Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, t. y. neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo teismas nenustatė. Nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.