Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo O. J. gynėjo advokato Jono Pliugžmos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria įtariamajam O. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 10 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis 2013-12-30, apie 17.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą su kaimyne N. T., kurio metu ją įžeidinėjo, grasino nužudyti, tampė už palto, jį suplėšydamas, stumdė, sudavė ranka ne mažiau 2 smūgių į ranką, tuo padarydamas 300 Lt turtinę žalą ir sukeldamas fizinį skausmą.

O. J. taip pat įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis 2013-12-31, apie 05.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), beldėsi į kaimynės N. T. buto duris, laiptinėje rėkavo, atjunginėjo elektrą kaimynės bute.

O. J. taip pat įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis 2014-01-01, apie 12.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynus N. T. ir V. C., o vėliau užpjudė policijos pareigūnus šunimi ir grasino nušauti.

Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka O. J. buvo laikinai sulaikytas 2014 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi įtariamajam O. J. buvo paskirta kardomoji priemonė-suėmimas 2 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant iki 2014 m. gegužės 3 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi įtariamajam O. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 10 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 3 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo O. J. gynėjo advokato Jono Pliugžmos skundas tenkinamas.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-4822-13 medžiagoje esantys faktiniai duomenys, t. y. nukentėjusiųjų N. T., V. C., kitų proceso dalyvių apklausos protokolai, specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga sudarė pagrindą ikiteisminio tyrimo teisėjui pagrįstai manyti, kad O. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad teismas šioje stadijoje nagrinėdamas skundą, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Nagrinėjamu atveju dėl suėmimo taikymo užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju O. J. sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą buvo įtariamas galimai padaręs 3 tyčinius nesunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatyme numatytos ilgesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo pratęsti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio nuostatas kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi suėmimas, kaip ir visos kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamas tik siekiant Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nurodytų tikslų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatomis, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d. nuostatas suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-4822-13 medžiaga ir įtariamojo O. J. gynėjo advokato Jono Pliugžmos skunde išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi pratęsė įtariamajam O. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 10 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 3 d., vadovaudamasis vien formaliais motyvais, nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1-3 p. numatyti kardomosios priemonės-suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nurodyta visuma aplinkybių, į kurias atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl šios kardomosios priemonės pagrindo buvimo. Pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis O. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nors šiuo metu yra nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje, įtariamasis neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors yra išsituokęs, tačiau gyvena faktinėje santuokoje. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, šios aplinkybės patvirtina, kad O. J. yra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Be to, O. J. sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą buvo įtariamas galimai padaręs 3 tyčinius nesunkius nusikaltimus, tačiau iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad dėl vienos iš galimai padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Priešingai nei nurodo apylinkės teismas, tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-542-754/2014, kurioje O. J. kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d., 145 str. 2 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 284 str. 1 d., nesudaro pagrindo manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Minėtoje baudžiamojoje byloje O. J. kardomoji priemonė – suėmimas nėra paskirta. Įvertinęs šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pagrįstas manymas, jog O. J., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nėra patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pratęsti įtariamajam O. J. kardomąją priemonę – suėmimą remiantis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad nukentėjusieji N. T. ir V. C. yra įtariamojo kaimynai, todėl jis gali bandyti juos paveikti, siekdamas išvengti atsakomybės arba bent ją sušvelninti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad O. J. pats ar per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, taip trukdant procesui. Tokių duomenų nenurodė ir apylinkės teismas. Taigi šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai argumentavo BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą pagrindą. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo išvada dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. nustatyto kardomosios priemonės - suėmimo pagrindo taikymo yra deklaratyvi ir neatitinkanti BPK 122 str. 3 d. nuostatų.

Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.), suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Nagrinėjamu atveju O. J. sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą buvo įtariamas galimai padaręs 3 tyčinius nesunkius nusikaltimus, kurie nepatenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. įtvirtintą nusikalstamų veikų sąrašą. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-542-754/2014, kurioje O. J. kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d., 145 str. 2 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 284 str. 1 d. dėl veiksmų N. T., V. C. bei kitų asmenų atžvilgiu, šioje baudžiamojoje byloje jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau jos nesustabdė įtariamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat kad yra pagrindas manyti, kad įtariamasis įgyvendins savo grasinimus susidoroti su N. T. ir V. C.. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju O. J. nėra įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad manymas, jog O. J., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., nėra patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis. Taigi, nėra pakankamo pagrindo pratęsti įtariamajam O. J. kardomąją priemonę – suėmimą remiantis ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 127 str. 7 d. numatyta, kad Teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Įtariamojo O. J. gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-4822-13 per paskutinius du mėnesius nuo 2014 m. vasario 28 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, iki 2014 m. balandžio 30 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam O. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 10 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 3 d., tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ir prokuroras nei savo pareiškime teismui, nei pasisakyme teismo posėdžio metu nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma.

Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad įtariamajam O. J. kardomoji priemonė-suėmimas buvo pratęsta nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų, o BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti skiriant įtariamajam ir švelnesnę kardomąją priemonę. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis yra naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 127 str., 130 str.,

nutarė:

tenkinti įtariamojo O. J. gynėjo advokato Jono Pliugžmos skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria įtariamajam O. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 10 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gegužės 3 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.