Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė depresiją, buvo kankinamas psichologiškai, patyrė orumo pažeminimą, buvo paskelbęs bado akciją. Šiuos veiksnius vertino kaip jam padarytą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašė priteisti 25 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN, laikotarpiu nuo 2020-02-03 iki 2020-05-06. Teigė, kad jam be pagrindo nuolat buvo taikomos specialiosios priemonės – antrankiai, taip pat buvo kalinamas vienutėje, negalėjo dalyvauti jokiose užimtumo programose.

Byloje nustatyta (b. l. 47-48, 106, 108-109), kad pareiškėjas į Pravieniškių PN Trečiąjį sektorių atvyko 2020-02-03 ir buvo paskirtas į karantino patalpas. Nuo 2020-02-05 buvo paskirtas į 12 būrio 6 patalpą, kurioje kalėjo iki pervežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių 2020-05-06. Atsakovės atstovas neneigė, kad pareiškėjas šioje patalpoje buvo kalinamas vienas.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnį, nuteistieji pataisos įstaigose laikomi izoliuotai, jeigu tikslinga: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 173 punkte numatyta, kad sprendimą panaudoti specialiąsias priemones savarankiškai priima kiekvienas pataisos pareigūnas. Specialiosios priemonės naudojamos įvertinant ir atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių taktines bei technines charakteristikas. Pagal 175 punktą, pataisos pareigūnai gali naudoti tokias priemones, kaip antrankiai prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis, konvojuodami arba pristatydami (palydos metu) į policijos įstaigą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą suimtuosius (nuteistuosius), atlikdami šių asmenų apžiūrą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN direktoriaus 2020-02-06 įsakymu Nr. 2-228 „Dėl nuteistojo D. E. įrašymo į linkusių užpulti įskaitą“ buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą, kadangi jo asmens byloje buvo rasta duomenų apie užpuolimą (b. l. 110-111). Minėtas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologės parengta Psichologine pažyma – rekomendacija, kurioje, įvertinus pareiškėjo savęs žalojimo motyvaciją, istoriją, kriminalinę elgseną, išsakomus smurtinio pobūdžio ketinimus kitų asmenų atžvilgiu, rekomenduota įtraukti pareiškėją į linkusių užpulti įskaitą, taikant jam sustiprintą apsaugą ir priežiūrą, papildomą stebėseną, nurodyta laikyti pareiškėją kameroje vieną, nepalikti be priežiūros su kitais nuteistaisiais, išvedant iš kameros naudoti antrankius, laikytis fizinio ir emocinio atstumo (b. l. 116). Byloje pateiktame Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie pareiškėjo teistumus, kriminalinę istoriją, asmenybę (teistas už sunkų smurtinį nusikaltimą, padarytą pataisos įstaigoje, išsako ketinimus žudyti toliau), kuriais vadovaujantis taip pat rekomenduota imtis papildomų saugumo priemonių – pareiškėją visuomet lydėti su uždėtais antrankiais. Teismas pažymi, kad pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti asmenų įskaitą teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kiti byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas itin neigiamai, jo asmenybė yra arogantiško, konfliktiško tipo, pareiškėjas yra recidyvistas, teistas už tyčinius nusikaltimus, padarytus atliekant laisvės atėmimo bausmę, paskutinį kartą nuteistas už sunkų smurtinį nusikaltimą – kito nuteistojo nužudymą keršto motyvais, šiuo metu kaltinamas panašaus pobūdžio nusikaltimu – nužudymu dėl chuliganiškų paskatų, taip pat galimai padarytu laisvės atėmimo įstaigoje (b. l. 125-126, 128).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjo charakteristiką, teismas neturi pagrindo laikyti neteisėtais Pravieniškių PN pareigūnų veiksmus taikant pareiškėjui, įrašytam į užpulti linkusių asmenų įskaitą, sustiprintos priežiūros priemones: specialiąsias priemones (antrankius), taip pat laikymą atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Nors pareiškėjas pateikė į bylą Seimo kontrolieriaus pažymą, kurioje pataisos namams rekomenduota nutraukti antrankių naudojimą prieš pareiškėją, o minėtą rekomendaciją pataisos namai įvykdė nuo 2020-05-06 (b. l. 127), teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais (žr., pvz., 2006-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1982/2006, 2012-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-611/2012). Administracinio teismo kompetencija spręsti žalos atlyginimo priteisimo klausimą šiuo aspektu nėra apribota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1430/2014). Įvertinęs šioje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjo keliamo ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo kontekste, teismas nenustatė vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų, naudojant prieš pareiškėją specialiąsias priemonės (antrankius) ir laikant jį izoliuotą, kadangi tai buvo daroma su objektyviais duomenimis (atsakingų darbuotojų tarnybiniais paaiškinimais, pažymomis, pareiškėjo asmens duomenimis) pagrįstu tikslu - siekiant užtikrinti tiek kitų nuteistųjų, tiek pataisos namų personalo saugumą.

Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo visiškai jokio užimtumo, išskyrus pasivaikščiojimą pataisos namų kiemelyje.

Pagal Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologės Psichologinę pažymą – rekomendaciją, rekomenduota atidžiau stebėti pareiškėjo emocinę būklę, lankyti jį kameroje, pagal galimybes rūpintis jo užimtumu (b. l. 116). Iš byloje pateikto Individualaus nuteistojo D. E. socialinės reabilitacijos plano (b. l. 120-124), Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės pažymos (b. l. 119) ir Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės pažymos (b. l. 128) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo periodiškai individualiai konsultuojamas tiek psichologės, tiek socialinės reabilitacijos specialistės. Byloje patiekti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjui buvo siūlomos tokios užimtumo priemonės, kaip kryžiažodžiai, viktorinos klausimai, literatūra dėl narkotikų prevencijos, matematiniai galvosūkiai, tačiau šių užsiėmimų pareiškėjas atsisakė, į juos reagavo atmestinai (b. l. 43-44, 128). Nors pareiškėjas yra kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl leidimo dalyvauti užsiėmimuose su kitais nuteistaisiais (b. l. 14-20), kaip jau minėta, atsižvelgiant į pataisos namų socialinės reabilitacijos specialistų ir psichologų rekomendacijas, pareiškėjui buvo taikomos sustiprinto saugumo ir priežiūros priemonės – laikymas atskirai nuo kitų nuteistųjų, papildoma stebėsena, individualios konsultacijos. Teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra reglamentuota, kokios konkrečios užimtumo priemonės turi būti taikomos kiekvienam nuteistajam.

Pagal BVK 137 ¹ straipsnį, socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Šis planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą. Taigi, užimtumo priemonių parinkimas ir taikymas kiekvienam nuteistajam yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į individualią situaciją, nuteistojo asmenybę, elgesį ir kitus veiksnius. Teismas neturi pagrindo vertinti pataisos namų veiksmus, taikant pareiškėjui tik individualaus, o ne grupinio užimtumo priemones, kaip neteisėtus, kadangi byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog individualaus pobūdžio užimtumo priemonės pareiškėjui buvo taikomos pagrįstai, įvertinant jo pavojingumą kitų asmenų atžvilgiu. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta imperatyvi pareiga visiems nuteistiesiems sudaryti sąlygas dalyvauti būtent grupiniuose užsiėmimuose.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. E. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.